Kokio Seimo reikia: 141, 101 ar 71?

Arūno Bernacko koliažas

Kaip ir kiekvienas Seimas kadencijos pradžioje, taip ir dabartinis ėmėsi parlamentarų skaičiaus sumažinimo. Po pateikimo pritarta atitinkamoms Konstitucijos pataisoms. Jei jos pereis visas stadijas, ateityje rinksime tik 101 Seimo narį, nors šis skaičius neparemtas jokiais skaičiavimais. Tuoj pat didžiulė seimūnų grupė registravo kitą pataisą, kuria siūlo Tautos išrinktųjų sumažinti iki 71. Pagrindinis abiejų siūlymų argumentas – rinkėjus piktina didelis parlamentarų skaičius. Tačiau yra manančių, kad svarbiausia – ne skaičius, o kokybė, o ji vien dėl seimūnų skaičiaus keitimo nepadidės.

Remiantis tuo, ką partijos ir pavieniai politikai kalbėjo per rinkimų į Seimą debatus, parlamentarų skaičius turėtų sumažėti. Tokią idėją ypač propagavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o su ja debatuose dalyvavę konkurentai tokiems siūlymams visiškai neprieštaravo. Mat akivaizdu – prieštaravimas būtų reiškęs populiarumo sumenkėjimą. Tačiau praėjusią savaitę per vykusį pratęstos Seimo sesijos plenarinį posėdį parlamentarai balsavo nevieningai. Idėją parlamentarų skaičių sumažinti iki 101 palaikė tik 67 politikai, 22 buvo prieš, 34 susilaikė. Pataisoms nepritarė nė vienas socialdemokratas, pritarė tik vienas konservatorius.

Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tikino, esą jo frakcijos nariai blokavo pataisas labiausiai dėl to, kad du projektai buvo suplakti į vieną.

„Tuo pačiu balsavome ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, ir dėl to, kad Seimo rinkimai vyktų pusmečiu anksčiau. Kaip balsuoti, jei vieną idėją palaikai, o kitos – ne? Todėl aš visai nebalsavau, o kitiems leidau balsuoti taip, kaip jie nori“, – atviravo J.Razma.

„Vakaro žinioms“ priminus, kad konservatoriai prieš rinkimus aktyviai palaikė siekį mažinti parlamentarų skaičių, J.Razma to neneigė.

„Lyginant su kitomis šalimis, mūsų parlamentarų skaičius, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra visiškai normalus. Tačiau žinant, kad visuomenė labai stipriai įsitikinusi, jog Seimo narių turi būti mažiau, paisant žmonių nuomonės galima daryti sprendimus ta kryptimi. Tačiau sprendimą dėl Seimo narių norėčiau matyti kaip sisteminio sprendimo sudėtinę dalį. Tada būtų efektas. O jei tik Seimo narių skaičių sumažinsime, tas efektas būtų labai minimalus. Be to, man nepatinka, kaip tai yra pateikta – nepasitarus su specialistais, su frakcijomis“, – teisinosi J.Razma.

Pagrindinis Seimo narių skaičiaus sumažinimo šalininkų argumentas buvo tas, kad, mažėjant gyventojų skaičiui (o jų nuo Nepriklausomybės atkūrimo sumažėjo beveik milijonu), turi mažėti ir parlamentarų skaičius. Oponentai nesako, kad tam nepritaria dėl to, jog tokiu atveju sumažėtų šansų būti perrinktiems. Jie atkerta, esą gyventojų skaičius tai sumažėjo, tačiau rinkėjų – ne, tik jie persikėlė į užsienį.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis surinko keliasdešimties kolegų parašus ir registravo kitą pataisą – kad parlamentarų skaičius būtų sumažintas iki 71.

„Nežinau, kodėl čia tiek daug karštų diskusijų šiuo klausimu, ypač jautriai reaguoja konservatoriai. Žmonės sako, kad geriausia, jog Seimo nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose. Tada Seimas būtų atsakingesnis, įsiklausytų į žmonių iniciatyvas. Todėl registravau projektą, kad liktų tik 71 Seimo narys – vien vienmandatininkai“, – paaiškino P.Gražulis.

Kai kurie parlamentarai pasirašė ir po vienu projektu, ir po kitu. Viena tokių – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok. Todėl taip ir neaišku, ar ji nori, kad liktų 101 ar 71 parlamentaras.

„Mūsų rinkimų programoje numatyta, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti iki 101. Tačiau, jei tam būtų nepritarta, aš dėl visa ko pasirašiau ir po kitu projektu – kad būtų galimybė ir jį pateikti. Seimo narių skaičių reikia mažinti, nes mažėja gyventojų skaičius. Kuo mažiau Seimo narių, tuo mažiau kvailų iniciatyvų būtų. Nesutinku su tuo, kad parlamentarų nereikia mažinti, nes rinkėjų nemažėja, tik jie emigruoja. Jie turi vieną apygardą, kurioje renka savo Seimo narį. Jei išvažiavo, tai nemanau, kad turėtų turėti teisę ir kitus Seimo narius rinkti už mus. Na, griežtai labai nepasakysiu, kad visai neturi teisės. Bet vieną parlamentarą jie renka“, – sakė V.Kravčionok.

Vytautas ČEPAS, buvęs Seimo narys, psichologas, rašytojas:

– Vėl laužomos ietys diskutuojant, kiek Seimo narių turi būti. Tačiau gal ne skaičius esmė? Gal verčiau pagalvoti, kaip didinti Seimo darbo kokybę? Juk, jei ji būtų normali, niekas ir dėl tokio skaičiaus nesipiktintų.

– Darbo kokybė ne nuo skaičiaus priklauso. Aš esu prieš parlamentarų skaičiaus mažinimą vien dėl mažinimo. Juk tai nieko neduos. Visos partijos, eidamos į Seimą, žadėdavo mažinti Seimo narių skaičių, nes aktyvūs tinklaraštininkai, profesionalūs patyčių meistrai, to reikalaudavo. Tačiau akivaizdu, kad nieko nebus, nes reikės, kad už tai balsuotų du trečdaliai Seimo narių. Tačiau naudojantis šia idėja, kurią galima būtų ir populistine laikyti, kažkodėl menkinamos kitos tų pačių žmonių idėjos. Niekaip nesuprantu, kodėl visiems kliūva idėja dėl tautinių drabužių arba tai, kad trispalvės būtų išdalinamos tiems, kurie neišgali jų nusipirkti. Kaip tai trukdo fundamentalių, programinių dalykų sprendimui? Niekaip.

Du trečdaliai žmonių nelabai suvokia, kas yra parlamentas. Šis žodis kilęs iš prancūziško žodžio „šnekėti“. Tam surinkti Tautos šnekoriai, kad iš šnekų srautų išsirutuliotų racionalus grūdas. Gal kas kalba nesąmones, bet tik bediskutuojant gimsta geri įstatymai. Tačiau pas mus to trūksta.

– Kodėl?

– Ne todėl, kad per daug Seimo narių, o todėl, kad daugelio jų kvalifikacija, lygis per žemas (tai taikau visų kadencijų seimams). Ateina žmonės, neskaitę net pasaulinės literatūros, teisinės literatūros, Tautos istorijos. Kai nieko to nežinai, tai net ir pasiginčyti negali.

– Naujiems Seimo nariams vyksta techniniai mokymai. Tačiau statuto, teisinės literatūros juk į visų galvas nesukiši, jei išrinktieji patys nesistengs?

– Statutą dauguma žino tiek, kiek reikia – kaip balsuoti, kiek reikia lankyti, kad nenukentėtų finansiškai. Svarbiausia yra išmokti įstatymų pateikimo procedūras, kad paskui nebūtų nesąmonių, o tam būtina pasirinkti protingus patarėjus – rinktis pagal patirtį ir žinias, o ne nepotizmo pagrindais, ne pagal giminystės ryšius. Geriausia būtų įdarbinti teisės studentus, tačiau pas mus tai neleidžiama. Aš savu laiku turėjau labai gerą patarėją – Tomą Vaitkevičių. Jis po to teisingumo viceministru tapo. Man užtekdavo tik idėją pasakyti, o jis vakare jau su parengta pataisa ateidavo. O kai renkamasi patarėjus pagal pažintis, tai visi ir kenčiame. Ir niekas nepasikeis vien dėl to, kad Seimo narių skaičių sumažinsime iki 101 ar net 71. Maksimaliai galima būtų skaičių mažinti iki 111 – kad nuramintume tuos, kurie pyksta, jog Seime daug kvailių sėdi. Bet jokiu būdu ne mažiau, nes darbo ten tikrai yra.

– Gal pas mus „kreivi“ projektai teikiami, nes seimūnai dažnai sėdi ne savose rogėse: medikai – Ekonomikos ar Biudžeto ir finansų komitete, ekonomistai – Sveikatos reikalų komitete ir t.t.?

– Tai yra vienas ydingiausių Seimo dalykų. Tiesa, tai ne vien Seimo, bet ir Vyriausybės bėda, kai, pavyzdžiui, pediatrai dirba krašto apsaugos ministrais. Visi, kas dirba Seime, privalo turėti bent minimalų teisinį išsilavinimą. Juk jei tave išrenka, o tu tokio neturi, visada gali įstoti į kokią kolegiją ar bent baigti kursus, kad turėtum nors kokį teisinį supratimą. Arba bent nepatingėti savarankiškai paskaityti teisinės literatūros. Juk įstatymų leidyba nėra mezgimas ar javapjūtė. Kažkodėl teisininkai juk neina kirpti plaukų ar austi. Jei jau patekai į Seimą, pasistenk, kad įgytum kvalifikaciją.


Formulė

Daugelyje valstybių parlamentarų skaičius nustatomas pagal paprastą formulę – imamas gyventojų skaičius ir iš jo traukiama kubinė šaknis. Pagal šią formulę Lietuvos Seimo narių skaičius netgi galėtų būti 142.

Visą straipsnį skaitykite čia

Total
2
Dalinasi
Susijusios publikacijos