Už kiek sodina?

Rinkėjo puslapis. 5 mln. eurų

Praūžus Seimo rinkimams, greitai turėsime ir naująją valdžią. Ir ji, jei tik labai panorės, jau iškart turėtų ką veikti. Idėją, ką veikti, jau pasufleravo pirmasis rinkimų turas. Kai ėmė lūžinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų valdymo elektroninė sistema. Nors už šios sistemos įdiegimą buvo sumokėti 5 milijonai eurų. Dar kartą pademonstruota, kaip nevykusiai taškomasi valstybės pinigais.

Tik kažin, ar naujai išrinkti Seimo nariai bus kitokie nei jų pirmtakai. Suveiks inercija. Lietuvoje taip įsivyravęs biudžeto milijonų ar net milijardų taškymas, už nieką neatsakymas ir nebaudžiamumas, kad politikams lengviau tipenti įprastu totalinio taškymosi ir totalinio neatsakingumo keliu. Tarkime, nusižiūrėjus į pirmtakus, taip pat apvaliomis sumomis pasitaškyti. Kaip visada, brangiosios Tėvynės, mielosios valstybės ir šauniųjų šalies piliečių labui. Politikai juk visada ras pasiteisinimų. Nes Lietuvoje vos ne nuo paties Nepriklausomybės atkūrimo nuolat tenka girdėti apie valstybės pinigų nevykusio „įsisavinimo“ atvejus. Po to seka teisinimasis, kartais šioks ne toks tyrimas, o galiausiai – tyrimas nutraukiamas, žmonės istoriją pamiršta.

VRK lūžinėjanti elektroninė sistema kurta apie metus. Sukūrė „automobilį“, tačiau net nepatikrino „autodrome“. O gal nevažiuos? „Automobilis“, už kurį tiek milijonų suplota, buvo išbandytas tik rinkimų dieną. Rinkėjų ir rinkimų komisijų narių nervais. Tik tada paaiškėjo, jog VRK įsigijo tik kledarą. Ir tas kledaras dar trejus metus bus palaikomas. Aptarnaus rinkėjus ir per savivaldybių, ir šalies prezidento rinkimuose.

O kas už tai atsakys? Ogi niekas! VRK veteranas Zenonas Vaigauskas, jei reikės, išeis į užtarnautą poilsį. Tyrimas, jei toks bus pradėtas, tol tęsis, kol visi istoriją pamirš. Būta čia didelio daikto. Tik 5 mln. eurų. Jei valstybė pinigų pritrūks, pasiskolins.

Lietuva, pardavusi „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“, patyrė 500 mln. litų žalą. Nes įsipareigojo padengti daug „Williams“ išlaidų. Bet dabar šie skaičiukai, išreikšti litais, atrodo visiškai menki. Už juos VRK įsigytų tik 30 duomenų elektroninio valdymo sistemų. Tad valstybės žala, kadaise patirta Mažeikiuose, dabar atrodo tik menkas saldainiukas Kalėdų Senelio maiše. Įstrigęs tarp daug įspūdingesnių „dovanėlių“.

2004 metais Valstybės turto fondas pardavė „Gazpromui“ 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Už jas „Gazpromas“ sumokėjo 100 mln. litų. Ar daug? Visai nedaug. Nes tiek „Lietuvos dujų“ akcijos uždirbdavo per metus. Bet negi gaila? Juk už tokią sumą mūsų šaunioji VRK dabar galėtų įsigyti tik 6 rinkimų elektronines sistemas.

Į praeitį nugrimzdo Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ skandalai. Visi veikėjai liko nekalti. Ar ką nors tai dar stebina? Ar ką nors stebina, jog valstybė, pradėjusi ruoštis tam tūkstantmečiui 2003 metais, tiek prikūrė įvairių komisijų, direkcijų, viešųjų įstaigų bei finansavimo šaltinių, kad tarp jų nebuvo jokios koordinacijos? Nežinojo, ką kiti veikia. Nors vien už komercinį Bjork koncertą, kur bilietai kainavo nuo 113 iki 183 litų, papildomai dar buvo atseikėta 800 tūkst. litų. Valstybės kontrolės duomenimis. O Gerto Hofo šviesų spektaklis – trumpalaikiai fejerverkai į dangų – kainavo mokesčių mokėtojams 1,4 mln. litų. Net nepareikalavus iš autoriaus pagrįsti savo išlaidas. Tad iki šiol mokesčių mokėtojai tiksliai nežino, kiek per fejerverką buvo paleista raketų. Šimtu daugiau ar šimtu mažiau. Sudegė ir raketos, ir palengvėjo valstybės kišenė. Kaltų už tokį nusikalstamą švaistymą nerasta. Kaip niekas neliko atsakingas, jog valstybė, pasiruošusi švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, skyrė 550 tūkst. litų pilnametražiam istoriniam filmui „Žalgiris – Geležies diena“ sukurti. Filmas iki šiol nesukurtas, nes kūrėjai pritrūko lėšų. Ir taip buvo aišku, kad rimto istorinio-kostiuminio filmo už tiek pinigų nesukursi. Ne tik aktorių, bet ir žirgų neprisisamdysi. Tad iš viso nereikėjo duoti. Tačiau pusmilijonis litų vis vien nuplaukė. Kaltų, kaip visada, nėra.

Lietuvos operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos istorija taip pat apsiėjo be oficialių kaltųjų. Kam čia smulkintis? Nors VK auditoriai nustatė, jog teatras rekonstrukcijai pasirinko Vokietijos firmą, kuri nepateikė dokumentų, įrodančių, kad turi teisę atlikti projektavimo ir statybos darbus. Tačiau vis vien buvo pasirašyta 77,6 mln. litų vertės sutartis. O vėliau teatras dar įsigijo sutartyje nenumatytos įrangos. VK duomenimis, už 13,3 mln. litų. Na, ir kas? O kodėl nepasitaškius? Mokesčių mokėtojų pinigai – juk niekieno pinigai. Jei pilietis nesumokės mokesčio, bus nubaustas. Jei piliečio sumokėti mokesčiai bus meniškai ištaškyti, niekas nebus nubaustas.

2014 metų gruodį Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma, nes Klaipėdoje prisišvartavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas „Independence“. Džiugu, kad energetiškai nepriklausomi, bet finansiškai net labai nuo terminalo priklausomi. Laivas-terminalas iki 2025 metų yra norvegų kompanijos „Hoegh LNG“ nuosavybė. Pagal 2012 m. pasirašytą sutartį, išperkamoji „Independence“ nuoma – kasdien 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168 tūkst. eurų). Per metus norvegams sumokame daugiau nei 61,4 mln. eurų. Terminalo sąnaudos sumažės tik 2026 metais.

Skaičiai atrodo mažesni, nes išreikšti eurais. Bet, konvertavus į litus, iki 2025 m. Lietuva paklos už SGD terminalą 2,4 milijardo litų. Nepriklausomai nuo to, koks bus gamtinių dujų poreikis rinkoje. Tad apima dvilypis jausmas. Ar ne nusikalstamai tokį didelį ir tokį brangų SGDT užsakėme? Gal iš gigantomanijos? Tos pačios, kadaise surengusios Bjork koncertą ir užsakiusios G.Hofo fejerverką? Lietuvos poreikius būtų patenkinęs ir mažesnis terminalas. Atitinkamai ir pigesnis. Tačiau apie tai kalbėti – Tėvynės išdavystė. Be to, šaukštai (ne auksiniai) esą popiet. Tad ramiai sau pardavinėjame estams dujas pigiau, vietiniams – brangiau ir toliau gyvename. Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. trečią ketvirtį dujos Lietuvos pasienyje kainavo 25,25 euro už megavatvalandę. Tai yra apie 9 proc. brangiau nei Estijoje. Nors dujos buvo tos pačios.

O dar dejuojama, jog valstybė labai neturtinga. Trūksta lėšų kelti algas, didinti pensijas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Total
3
Dalinasi
Susijusios publikacijos