Ryšium su tuo, kad Vilniuje neseniai demontavo Žaliojo tilto skulptūras, skambant Lietuvos sostinės mero Remigijaus Šimašiaus bravūrui apie tarybinius „balvonus“ feisbuke, analitinio portalo RuBaltic.Ru redakcija nusprendė pagelbėti kaimyninei Lietuvai ir parinkti TSRS paminklus, kuriuos artimiausiu metu būtina sunaikinti, sutrypti ir išjuokti, kaip Lietuvos valstybės grėsmę:
Žaliasis tiltas
Ačiū Dievui, skulptūras nuėmė. Bet Vilniaus gyventojų atmintyje vis tiek dar ilgam išliks šios bauginančios savo tarybine ideologija skulptūros, o grindinys ir likusieji skulptūrų pamatai kels prisiminimus apie jas. Tad tiltą reikėtų sugriauti ir pastatyti iš naujo. O idealiausia būtų dar ir perdažyti vaivorykštės spalvomis – jei jau modernizuoti, tai modernizuoti.
Lietuvos Respublikos Seimo pastatas
Seimo kompleksą sudaro trys pastatai, kurie buvo pastatyti XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje vietoje būvusio jaunimo stadiono „Žalgiris“, t.y. dar TSRS laikais ir už tos šalies pinigus, todėl laisvuosius lietuvius giliai žeidžia faktas, kad nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos parlamentarai posėdžiauja tarybiniame pastate. Galų gale, pati pastato atmosfera gali įtakoti parlamentarų sprendimams, jų darbui. Matyt, dėl to 2007 metais buvo pastatyta nauja posėdžių salė, o senąją naudoja šventinėmis, ženkliomis dienomis, o tai betvarkė. Todėl siūlome naujai išrinktajam merui parodyti iniciatyvos ir ištaisyti esamą padėtį.
Operos ir baleto teatras
Teatras pastatytas 1974 metais. Žmogus negali dvasiškai augti bei tobulėti teatre, kurį pastatė girti, vagiliaujantys statybininkai, kuriuos viršininkai varydavo į darbą. Jautri pono Šimašiaus nosis, kurią jis laiko visada pavėjui, greičiausiai jaučia esančią ten slogią atmosferą bei išgėrusių darbininkų kvapą, kuris iki šiol neišsisklaidė…
Klaipėdos uostas
Be abejo, jei įsigilinti į uosto istoriją, tai kažkas panašaus čia buvo dar XIII amžiuje. Tačiau tarptautinė perkėla buvo pastatyta 1986 metais, todėl šią uosto dalį teks sugriauti ir sulyginti su žeme. Kitaip šis tarybinis priminimas gali sužadinti darbininkams norą gerti ir vogti.
Mikrorajonas Lazdinai
Pradėsim nuo to, kad iš vis daugumą Vilniaus mikrorajonų pastatė Tarybinė valdžia ir jų reikėtų atsikratyti. O pradėti vertėtų nuo Lazdinų mikrorajono – reikia pakeisti jo pavadinimą ir sudeginti. Maža to, kad pats mikrorajono pavadinimas įtakotas lenkų (XIX amžiuje čia buvo lenkų kaimas), tai dar ir Tarybų valdžia pastatė šį mikrorajoną. Vėl gi, statė vagys-statybininkai, o projektavo, matyt, bailiai architektai, inžinieriai. Dar blogiau, 1974 metais rajonui suteikta Lenino premija, ir iki 1986 metų tai vienintelis gyvenamojo komplekso projektas, gavęs šią premiją. Taigi vėliau reikėtų išvalyti šios vietovės atmosferą.
Televizijos bokštas
Vilniaus televizijos bokštas pastatytas 1980 metais. Tikriausiai, tai vienas pavojingiausių Lietuvos statinių. Televizijos bokštas yra tokio aukščio, kad jį galima pamatyti praktiškai iš bet kurios Vilniaus vietos. Baisiausia, kad jis siejamas su laisvės simboliu, o tai melas, nes visi prisimena, kad tarybinių laikų statinys priimtas eksploatacijon taip pat TSRS piliečiais. O dar baisiau, tai dar ir turistų lankoma vieta, o kas bus, jei užsieniečiai asocijuos Lietuvą su tarybiniu projektu? Todėl būtina imtis tam tikrų priemonių nedelsiant.
Ignalinos AES
Negalima praleisti ir Ignalinos atominės stoties. Be abejo, didelis pliusas, kad imtasi priemonių uždaryti tarybinę AES, kuri yra Černobylio kopija. Bet dar liko 142 kelių kilometrai, 50 geležinkelio kilometrai, 390 ryšio linijų kilometrai, 334 elektros linijų kilometrai, 133 km kanalizacijos, 164 km šiluminių vamzdžių – ir visa tai padaryta Ignalinos AES statybos metu, todėl taip pat turi būti demontuota.
Remigijus Šimašius
Reikėtų prisiminti, kad Vilniaus meras ne tik gimė TSRS, bet dar ir gyveno ten, mokėsi. Jo tėvai buvo Tarybų Sąjungos piliečiai. O tai reiškia, kad ponas Šimašius užaugo toje atmosferoje, ir nori jis to, ar nenori, jame tebegyvuoja tarybinis mąstymas, ideologija. Jis gali numoti ranka, bet karas su senosios tvarkos šalies praeitimi, istoriniu paveldu – tai tikrai tarybinė atgyvena. Todėl sunku įsivaizduoti, ką su savimi darys meras, kai suvoks savo „tarybinę“ esmę…
