Praeitą savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl V. Jakavičiaus elgesio. Komisija kolegialia nuomone nepritarė Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio sudarytos darbo grupės išvadai. Ši darbo grupė atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu turėjo išsiaiškinti, ar aktyvus V. Jakavičiaus dalyvavimas priimant sprendimus dėl savivaldybės ketinimo perimti Šeduvoje esantį Raudondvario aerodromo turtą nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.
VTEK pavedė merui A. Čepononiui atlikti tyrimą dėl jo štabo „leitenanto“ veiksmų po to, kai raštu buvo kreiptasi dėl galimai nesuderinamo elgesio, neatitinkančio įstatymo nuostatų. Šis įstatymas nėra šiaip sau sukurtas, jo tikslas – riboti viešųjų asmenų dalyvavimą sprendžiant viešuosius klausimus. Kad jie, būdami tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti galima nauda, nusišalintų nuo sprendimų priėmimo. Seimo nario J. Urbšio žodžius dėl Lietuvoje esančių „vietinių cariukų“ valdomų regionų, kuriuose negalioja LR įstatymai, Radviliškio rajono valdžia ir valdininkai stengiasi įtvirtinti kiekvienai progai pasitaikius. Nesvarbu, kad ir prieš svečius radviliškiečiams raudonuos ausys ir degs žandai, nesvarbu, kad ir sostinėje Radviliškis bus žinomas kaip „tamsaus akivaro“ su savais vietinio „cariuko“ „įstatymais ir taisyklėmis“ anklavas.
Tikriausiai atsimenate neblaivaus Sidabravo seniūno V. Blužo istoriją. Tuomet vieno iš 52 proc. rinkėjų ginti stojo pats meras A. Čepononis. Netgi davė žodį, kad, jei bus nustatytas neblaivumas, seniūnas bus atleistas iš darbo. Išaiškėjus 0,43 promilių neblaivumo faktui bei vidaus tvarkos taisyklių neatitikimui aukštesnės galios teisės aktams, meras A. Čepononis „pamiršo“ duotą pažadą visuomenininkui ir ginė savo partietį rizikuodamas ne tik savo, kaip rajono vadovo, bet ir administracijos direktorės J.
Margaitienės garbe. Pačių nuostabiausių, pasiryžusių aukotis ne tiek dėl rajono, kiek dėl „SAVIŠKIO“ „kailio“, politiko ir valdininkės tandemą dar puikiau papildė jų norus ir troškimus besąlygiškai ir nuolankiai pildantis savivaldybės juristas A. Matuzevičius. Šios trijulės manymu, ne tik piliečiai be reikalo kišosi į administracijos vidaus reikalus, bet net ir Valstybės tarnybos departamentas. Tik po netrumpo susirašinėjimo administracija buvo įpareigota pradėti tarnybinį patikrinimą dėl seniūno V. Blužo veiksmų. Buvo priversti nustatyti kaltę, todėl „SAVĄJĮ“ išgelbėjo skirdami tik PAPEIKIMĄ. O tai reiškia, kad naujo darbo jam nereikėjo ieškoti ir patirti savo „kailiu“ visus rajono valdžios socialinio eksperimento ypatumus, siekiant kuo daugiau „sutaupyti“ socialinei paramai skirtų lėšų. „Savi“ nepamiršo, kokius nepatogumus jis patyrė: po atlikto metinio veiklos įvertinimo, seniūnui V. Blužui buvo nustatytas aukščiausias įvertinimas, o tai reiškia didesnę algą.
Toks administracijos direktorės J. Margaitienės „garbingas“ poelgis nepraslydo pro Vyriausybės atstovės Šiaulių apskrityje A. Jasiūnienės akis. Ji, remdamasi Valstybės tarnybos departamento raštu, pateikė merui A. Čepononiui reikalavimą vykdyti įstatymą ir sudaryti darbo grupė tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl J. Margaitienės veiksmų. Nors meras, kaip kaltinamasis, sirgdamas važinėjo į teismo posėdžius, tačiau jį pavaduojantis K. Augulis neturi įgaliojimų sudaryti darbo grupę. Tyrimas ir vėl „užstrigo“. Ar tai eilinį kartą pritaikomas „savųjų“ gelbėjimo metodas, parodys laikas…
Nors apie tokį savųjų „gelbėjimo“ metodą iš karto buvo informuota VTEK, tačiau toli nuo Radviliškio dirbantys valdininkai negalėjo tuo patikėti. Jų manymu, net negali būti įmanomas toks akivaizdus LR įstatymų negerbimas bei valstybinių interesų žeminimas dėl partinės grupuotės individų trumpalaikės ir įsivaizduojamos garbės. Aktyvusis visuomenininkas buvo užtikrintas, kad VTEK pasiliks teisę nepritarti sprendimui, jei tyrimas ir jo išvada bus priimta nesilaikant įstatymo nuostatų. Tikriausiai visiems aišku, kaip turėjo pasibaigti tyrimas. Juk jei pats A. Čepononis sėdi kaltinamųjų suole tik todėl, kad galimai pažeisdamas įstatymus siekė neteisėtos naudos bendrapartiečiams, tai kodėl lengvesniais atvejais turėjo būti kitaip? Ar gali prie kitokios išvados prieiti asmenų grupė, besivadovaujanti moralinėmis vertybėmis, artimomis daugiau mafijinei ar kalėjimo gaujai, nei vienodų politinių pažiūrų mąstančių inteligentų grupei?
Netgi tada, kai VTEK priima išvadą, kad vicemeras K. Augulis neteisėtai ir pažeisdamas įstatymo nuostatas naudojosi tarnybiniu transportu ne tarnybos tikslais atostogų metu, niekas savivaldos Taryboje nedrįsta viešai ir garsiai paklausti, ar vicemeras po tokio jam nepalankaus sprendimo pats atsistatydins iš posto. Dar daugiau. Gavę kreipimąsi dėl peticijos teikti interpeliaciją ir nušalinti nesąžiningą politiką, Tarybos nariai iš valdančiosios koalicijos Peticijų komisijoje stengiasi kaip išmanydami, kad peticija nepasiektų Tarybos. Iki šiol viešas netinkamai pasielgusių pozicijoje esančių politikų elgesio nagrinėjimas yra tabu, bus blokuojamos iš visuomenės kylančios iniciatyvas pašalinti priesaiką sulaužiusius politikus.
K. Augulio bendrapartietis socialdemokratas A. Venskus teigia, kad kreipimuisi šiek tiek „trūksta“ iki peticijos ir supainiodamas vietos savivaldos įstatymą su peticijų tarsi aptakiai nurodo, kad tai opozicijos politikų prerogatyva teikti interpeliacijas. Kiti Peticijų komisijos nariai, kaip „nepriklausomas“ A. Fergelis, labai noriai remiasi „ekspertine“ A. Matuzevičiaus nuomone. Nesvarbu, kad jis teigia, jog visuomenei nėra aktualu, kad politikai nepiktnaudžiautų savo padėtimi, o sugauti už rankos net ir „savi vagys“ turi prarasti postą ar bent jau būti viešai sugėdinti. Jiems svarbiausiai, kad tik „SAVAS“, pagautas bandant vogti ar kitaip pažeidęs įstatymus, išliptų iš balos sausas. Ir ne tiek „sausas“, bet ir su kankinio aureole. Senasis nomenklatūrinis raugas giliai įsisunkęs iki pat kaulų smegenų, todėl net nesuprantama, kad privilegijos be pareigų ir atsakomybės tampa liaudies išnaudojimu. Prieš beveik metus jis rėmėsi tokia pat argumentacija, kai buvo parašytas kreipimasis dėl nevykdančio visų savo įsipareigojimų mero atlyginimo perskaičiavimo. Tuomet jo argumentai pasirodė beveik niekiniai, nes Seimo peticijų komisija kreipimąsi pripažino peticija ir nagrinėjo.
Reikia tikėtis, kad nemaža dalis Radviliškio visuomenės nebebus visiškai apolitiška, kad jai bus svarbu, jog Radviliškis negrimztų gilyn į uždarą politinio nepotizmo ir partinių protekcijų akivaro liūną. Pirmiausia rajono visuomenė turi priimti labai nemalonų faktą – Radviliškio rajonas valdomas kaltinamojo asmens, kuris tikriausiai vadovaujasi „makiaveliška“ politinės dorovės samprata. O atėjus šitam supratimui, bus lengviau suprasti, kodėl politikas, viešai demonstruodamas krikščioniškas vertybes, vis tik „SAVŲ“ individualias vertybės iškelia aukščiau bendruomenės. Tad tokiomis sąlygomis „bausti negalima pasigailėti“ kablelio padėjimas niekam abejonių nekelia…
