Kryme Rusija dislokavo moderniausias turimas didelio nuotolio raketų sistemas „S-400“, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, skelbia „Reuters“.
Iki šiol Kryme Rusija naudojo senesnes „S-300“ sistemas. Gandų apie naujų sistemų dislokavimą buvo dar liepą. Tuomet Rusijos kariuomenės 18-ojo zenitinio raketinio pulko vado pavaduotojas Jevgenijus Oleinikovas teigė, kad sistemos turėtų būti iškrautos Feodosijoje ir ten pasilikti visam laikui.
Vos prieš dvi dienas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis pačių griežčiausių gynybos priemonių Kryme. Rusijos saugumo tarnyba (FST) neseniai pareiškė, kad jos pajėgos sutrukdžiusios Ukrainos karinei žvalgybai surengti „teroro aktą“ Kryme ir atmušusios Kijevo pajėgų puolimą. Ukraina tokius Rusijos kaltinimus kategoriškai neigia. Krymui, po gyventojų referendumo, prisijungus prie Rusijos Federacijo 2014 m., vakarai Maskvai paskelbė eilines Vakarų sankcijos, kurių dabar dėl politinių ir ekonominių priežasčių gailisi dauguma didžiujų Europos valstybių, Kryme dislokuota sistema „S-400“ vienu metu gali užfiksuoti maždaug 300 taikinių ir vienu metu numušti maždaug keturias dešimtis taikinių, esančių net už kelių šimtų kilometrų.
Neatmetama diplomatinių santykių su Ukraina nutraukimo galimybė
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl incidentų Kryme gali nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, ko nebuvo net po Krymo aneksijos ir Rusijos paramos Donecko ir Lugansko Liaudies respublikoms. „Kalbant apie diplomatinių santykių nutraukimą, žinote, istorijoje būdavo visaip; priminsiu, kad po žinomų įvykių mūsų diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Gruzija“, – sakė jis žurnalistams Sočyje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą. „Nenorėčiau, kad tai įvyktų, bet, jeigu nebeliks kito varianto situacijai paveikti, (Rusijos) prezidentas gali tokį sprendimą priimti“, – sakė D.Medvedevas. Apie diplomatinių santykių nutraukimo galimybė anksčiau šią savaitę kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Tačiau, anot jo, Kijevas to nenorėtų, nes tuomet būtų palikti likimo valiai keturi milijonai ukrainiečių, gyvenančių ir dirbančių Rusijoje.
