Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?
Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?
Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.
1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.
Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.
Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.
Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.
