Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.
Taigi per dieną svetur išvykdavo 140 lietuvių. Net išsigimėliškais bolševikinio trėmimo laikais tokių mastų niekas nebuvo pasiekęs. Tuomet, 1940–1953 m., iš Lietuvos prievarta buvo išvežta 131 600 žmonių.
Sakysite, taip lyginti nekorektiška. O ar korektiška yra šiuolaikinė mūsų socialinė ir ekonominė politika, nuo kurios visi skuodžia lyg nuo maro?
Ką, pavyzdžiui, valdžia gali paaiškinti senoliui apie tai, kodėl Karinių jūrų pajėgų kario uniforma kainuoja beveik 800 eurų, kai bazinė pensija yra 112 eurų?
Buvusi ministrė A.Pabedinskienė dar praėjusį mėnesį džiūgavo, kad bazinė pensija nuo 2017-ųjų pakils net 4 eurais.
Susikiškite tuos 4 eurus į nosiaryklę, nes nei 4, nei 6 situacijos nepakeis. 10 ar 20 – taip pat.
Tik paskutiniai pusgalviai gali nesuvokti, jog ne dėl skurdo lietuviai spjauna į savo tėvynę, o dėl tos neteisybės, kuri akis bado ant kiekvieno kampo. Pakaktų palyginti tos pačios ministrės algą ir paprasto senolio pensiją, pamatytume, kad egzistuoja disproporcija, matuojama šviesmečiais.
Ir pinigų Lietuvoje yra lyg šieno, tik skirsto juos arba nusikaltėliai, arba idiotai. Kas gali pirkti kareivinėms samtį už 200 eurų, haubicas – už milijonus, mokėti išeitines kompensacijas dykinėjančio Seimo nariams, kai pensininkai gyvuoja pusbadžiu, o neasfaltuotų kelių pas mus daugiau negu Rumunijoje?
Gal kai kam aptukusiame Vilniuje ir naujiena, kad už jo ribų seni žmonės gyvena už 1,5 euro per dieną. Tačiau Vilnius – jau seniai ne Lietuva, nes biurokratijos svertai nomenklatūrinei sostinei leido sugniaužti savo rankose ir pagrindinį šalies kapitalą, ir skirstymo galias. Į Seimą išrinkti kaimiečiai dabar ėmė trikdyti šią seniai išpuoselėtą schemą, taigi dėl to ten dabar tiek daug ir to žviegimo.
Visą straipsnį skaitykite čia
