Lietuva pasaulyje žinoma tik sporto pasiekimais, užsispyrimu, atletų valingumu, nes korupcija, bedarbystė, emigracija, skurdas niekada nebus panaikintas, kol valdžioje tupės vertelgos ir sukčiai.
Bet šios mintys ne apie valstiečių viražus…
Lietuvos sporto politika, vadyba, vizijos yra deja ne pasyvios visuomenės diskusijų ir pritarimo reikalu, bet saujelės ponų prie pinigėlių susitarimo reikalu.Čia mažiausiai vietos yra metodikai, straipsniams, jaunimo ugdymui, jeigu sėdi ant milijoninių maišų šlamančiųjų.
LFF kogero yra paslaptingiausia federacija Europoje su savo dėsniais, taisyklėmis, kadrais ir reikiamos info negausi, pasiaiškinimų, dokumentų.Atviras karas senųjų vilkų prieš jaunus vaikinukus su savo teisiniu suvokimu ir baugu čia net ką komentuoti, lysti.
Personaliai buvo minčių Jurbarko futbolą padaryti pritraukiančiu faktoriumi, tačiau buvo ir kalbų ir replikų, kad neverta kištis, kur nepriklauso ir niekam nepaslaptis, kad pačiame sporte trinasi treninguoti vyrukai su nevisai jau puikiausia reputacija, o kad ten verda aistros, konkurencinė kova žinojau net 1993m.Todėl natūralu, kad rinktinė visada buvo minų lauke ir tai rezultatams naudos neduoda.
Kur Šiaurės Airija, Islandija atsidūrusi ir ar prieš 10metų jie buvo pavojingi elitinėms šalims?
Krepšinio suvokimas provincijoje yra paliktas pačių mokytojų valioje.Jeigu akademinei bendruomenei svarbu specialistai, jaunųjų talentų skatinimas privalu kurti metodinę, nuoseklią jų rengimo bazę.Man nevisiškai priimtina, kad treneriai keikia žaidėjus už prastus pasirodymus, kada jie yra kolektyvo dalis, su jais turi dirbti, pažinti kaip asmenybes.
Kiek patys treneriai geba mokinti krepšinio intelekto atletus? Jav žaidėjas turi po 13trenerių išdirbti kiekvieną judesį,pas mus traukiamos virvės, lakstoma po kaitras ir poto norima iškarto rodyti lygį, pasiekimus.
Buvau 1krepšinio mokykloje, kur vaikai mokomi krepšinio su muzika, improvizacija, todėl šios įstaigos pasiekimų nerasta,vaikai į sportą žiūrėdami kaip šou realiai nepajus prakaito skonio.
Kiek Lietuvoje turime sporto metodinių kūrėjų, literatūros, radijo, tv, internetinių laidų?Tai nepaklausu, nėra reitingų, savanorių?
Man pasakyta buvo, kad sportas elito reikalu ir visokie mėgėjukai tegul nedrumsčia vandens.
Todėl kam įdomu parašyti įdomų metodinį straipsnį rankinio, tinklinio, motokroso tematika, išjuoktas buvau Šilutėje, Šiauliuose, jiems tas pats kad važinėju už savo lėšas, svarbu kokius resursus gali duoti pats, mažiausiai įdomus apsiskaitymas.Kvedaras kiek yra parašęs tarkim futbolo tematika?
Sporto psichologija didelio palaikymo neturi, valstiečių ministrė komptencijos tiek neturi įsigilinti, uždaryti, sujungti, spjaunant ant universitetų autonomijos.
Šiai dienai pokyčių sporto vadyboje nematau, neprivalo savivaldybės remti privačių klubų, tai rinkodaros, verslo reikalas.
Kiek turime lauko tualetų mokyklose, aptriušusių aikštynų? Į tai koncentruotųsi valdžia, o negelbėdama milijoninius Rytus, ŽALGIRIUS, KURIE PRIDĖTINĖS VERTĖS ŠALIES PRAMONEI DEJA NEDUODA.
