Ar galėtų Šiaurės Korėjos raketos įveikti JAV gynybą? Niūresnė tikrovė, nei oficialiai skelbia JAV prezidentas.

Šie metai Korėjos pusiasalyje buvo audringi. Kol komunistinė Šiaurės valdžia su kiekvienu balistinės raketų bandymų pasiekdavo vis naujus skrydžio tolumo rekordus, amerikiečiai bandė didinti spaudimą. Politinį, ekonominį ir galiausiai karinį. Šių metų pradžioje, prezidentas Trampas sakė sieksiąs, kad Pietų Korėja mokėtu 1 milijardą dolerių už „THAAD“ (didelio aukščio gynybos sistema) dislokavimą jų šalyje, į metų pabaigą ją dislokavo savo noru. Tik ar tai apgintu JAV?

Trampas kalbėdamasis su FOX kanalo žurnalistu nesenai pasakė (spalio 11 d.), kad JAV yra saugi. Jos turima priešraketinė gynybos sistema veikia tiksliau nei 97%. Taip ramindamas pirmiausia Guamo salos gyventojus, kuriuos jau teoriškai gali pasiekti korėjiečių raketos. Kartu su šiuo pareiškimu nuskambėjo žinia ir pasauliui. Amerika gamina geriausią karinę techniką. Ji turi geriausią kariuomenę. Ji nieko nebijo.

Vis tik geriau su karine pramone susipažinę žmonės turi kiek kitokią nuomonę. Gausiai reklamuojamos „Patriot Pac-3“ (sausumoje), „THAAD“ (sausumoje) ir „AEGIS“ (jūroje) gynybos sistemos skirtos kitokio pobūdžio grėsmėms. Jos gali perimti trumpo ir vidutinio nuotolio raketas. Numušti ilgo nuotolio balistines raketas jomis praktiškai neįmanoma, nes jų trajektorijos visiškai skirtingos.

Balistinės raketos kyla praktiškai vertikaliai ir naudodamosios žemės sukimusi grįžta jau į kitą vietos tašką nei buvo paleista. Toks raketos numušimas jau virš savo teritorijos tik sušvelnintu patiriamą žalą po smūgio, jei tai būtu su branduoline galvute. Nebūtu sugriovimų, tačiau radiacija pasklistu. Bet net ir tokiu atveju tektu kliautis viltimi, kad Šiaurės Korėja naudos tik primityvias technologijas. Be papildomų apgaulių ar kelių galvučių, kurios būtu išbarstomos ore. Tokių kokias turi pažengusios branduolinės valstybės.

Išsiaiškinome, garsiausios sistemos šiuo atveju gintu sąjungininkes: P. Korėją ir Japoniją, jei Kim Jong Unas nuspręstu savo įtužį išlieti ant jų. Kas gintu pačią Ameriką? Tai daug mažiau girdėta „Ground based Midcource Defence“ (GMD) sistema. Nežinantiems, tai ta pati, kurią Džordžas Bušas jaunesnysis norėjo dislokuoti Lenkijoje, o jai reikalingą radarą Čekijoje. Bet dėl garsių Rusijos protestų šio skydo projektas buvo atšauktas. Vietoje to, šiandien palei Europos krantus plaukioja po kelis JAV laivus su įdiegta „AEGIS“ sistema.

@ctl.lt

Portalui „Warontherocks“ parengtame straipsnyje, du autoriai, Masačiusetso Technologijų instituto (MIT) profesorius Vipin Narang ir Rytų Azijos reikalų apžvalgininkas įvairiems leidiniams (pvz. The Diplomat) Ankit Panda rašo, kad „GMD“ sistema stipriai pervertinama pirmiausiai Trampo. Nors ji nuo 2004 metų naudojama ir jai išleista jau daugiau kaip 40 milijardų dolerių, iš 18 bandymų ji tik 10 kartų numušė raketas. Vienos „tikslumas“ tėra vos 56%.

Pagal jų naudingumo skaičiavimus, norint pasiekti prezidento išsakytą tikslumą sunaikinant raketą, kalbame ne apie vieną ar dvi, o apie 4 paleistas raketas į atskriejantį taikinį. Visiškam matematiniam problemos eliminavimui prireiktu jau net penkių raketų.

Taip su kiekviena priešo pagaminta raketa, reikėtu didinti JAV gynybos sistemų kiekį kartais. 5 Kimo raketos pareikalautu net 20 Trampo atsakymui. Jei korėjiečiai pasigamintu 10, reiktu 40 ir t.t. Jau nekalbant apie patį faktą, kad pagaminti paprastą balistinę raketą daug pigiau nei gebančią tiksliai pasigauti ir panaudodama tik kinetinę jėgą (įsirėžti tiesiai į atskrendančią galvutę) sunaikinti negrėsmingoje vietoje.

Ground based Midcource Defence

Bet gana šių teorinių skaičių. Kokie dabartiniai JAV pajėgumai? Visos šios gynybinio pobūdžio raketos dislokuotos dviejose vietose: Aliaskoje ir Kalifornijoje. 2013 metų sprendimu, nuo buvusių numatytų 30 raketų, skaičius turi būti padidintas iki 44 vnt. Bet šiuo metu jų oficialiai tik 36 vnt.

Dar vieno svarbaus taško, Havajuose dislokuotų Ramiojo vandenyno pajėgų, vadas admirolas Harry Harris šių metų balandį sakė: „Aš tikiu, kad mūsų balistinių raketų pajėgumų užtenka apsaugoti Havajus šiandien, bet to nereikėtu pervertinti“. Šis pareiškimas buvo pasakytas ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje.

Susirūpinimas padėtimi tvyro  ir Pentagone. Balistinių raketų perėmėjų programai kitiems metams prašoma skirti beveik 8 milijardus dolerių. Penktadalį visos tos sumos, kuri buvo išleista per daugiau nei dešimtmetį jos kūrime ir tobulinime. Pinigų panaudojimo tikslai? Nuo raketų integracijos, iki komunikacijos, valdymo ir net išankstinio perspėjimo sistemų modernizavimo.

Išvadas galime pasidaryti patys, bet panašu kariškiai kur kas atsargesni ir nėra linkę svaidytis tokiais pareiškimais, kuriuos dažnai girdime ir Baltųjų rūmų vadovo lūpų. JAV galimybės apsiginti šiuo metu mistifikuotos. Net jei tai tik Šiaurės Korėja žengianti pirmuosius žingsnius moderniausių balistinių ginklų kūrime.

Total
0
Dalinasi
Related Posts