„Šiandien prieš skrydį pavarčiau priešrinkiminę agitaciją ir supratau, kad trokštu parašyti atvirą laišką mūsų politikams. Visiems“, – savo Facebook paskyroje rašo Dainius Urbanavičius.
Socialiniame tinkle jis parašė atvirą laišką politikams. Laiško turiniu dalinamės ir mes.
“Šiandien prieš skrydį pavarčiau priešrinkiminę agitaciją ir supratau, kad trokštu parašyti atvirą laišką mūsų politikams. Visiems.
Mieli politikai, Visus tuos baseinus, darželius, naujus butus Lazdynuose, padidintas išmokas ir pensijas bei sumažintas šilumos kainas ir amžiną kovą su korupcija susikiškit į vieną vietą.
Pirmiausiai todėl, kad ne Seimas stato infrastruktūros objektus konkrečiame vieno miesto rajone. O dar labiau todėl, kad jūs visi jau 25 metus statot, didinat, mažinat ir kovojat, ir kuo labiau jūs visa tai darot, tuo blogiau jums sekasi. Tiksliau, didesnė dalis gerbūvio augimo vyko ne jūsų pastangų dėka, o nepaisant jų.
Noriu jums ir visiems rinkėjams paaiškinti vieną dalyką. Tokia šalis kaip, pavyzdžiui, vienas iš aukščiausio pragyvenimo etalonų, Danija, tapo tokia ne todėl, kad ten ėmė ir stebuklingai pastatė daug darželių, baseinų, naujų butų ir nutiesė daug gražių kelių. Ne, tikrai ne todėl. O todėl, kad Danijoje buvo galingai investuojama į žmogiškąjį kapitalą. Kai šalyje gyvena išsilavinę ir protingi žmonės, darželiai, keliai, gražūs namai ir kiti dalykai atsiranda savaime, be jokių ypatingų pažadų ir makaronų kabinimo rinkėjams.
Manrods, jau buvo pakankamai laiko suprasti, kad kapitalizmas ir Vakarai – tai ne milijonas banke ir naujausias limuzinas didelio namo kieme. Tai kritinis mąstymas, gebėjimas skirti faktą nuo nuomonės, mokymasis visą gyvenimą ir pastovi konkurencija, kurios metu iškyla tik geriausi, o ne tie, kas priklauso savai genčiai ar draugų ratui.
Tarkim, mes galim sakyti, kad mums viskas tinka taip, kaip yra dabar, bet pamirštame, kad šiuo metu sprendžiama ateitis tų vaikų, kurie tuoj eis į mokyklą ir pradės formuotis kaip asmenybės ir būsimi profesionalai.
Su tokia klaikia švietimo sistema mes juos pasmerkiame dirbti čikenfaktoriuose arba būti be gailesčio nušluotais milijonų vaikų iš Azijos, kurie iš kailio neriasi konkuruodami ir dirbdami visiškai kitame lygyje.
Nustokit kalbėti apie pašalpas ir meluoti apie galimybes padidinti pensijas. Ekonomikos struktūra yra tokia, kad ir esamoms pensijoms išmokėti turim pastoviai skolintis ir didinti biudžeto skylę ir reikalai tik blogėja, nenustebkit jei po kelių metų paskui „Coca Colą“ išvažiuos „Barclays“ ir „Western Union“.
Kuo jūs daugiau kalbat apie kovą su emigraciją, tuo labiau kyla noras išvažiuoti net man, pribaigtam patriotui ir entuziastui, kuris mano, jog viską dar galim pakeisti. Nustokit taukšti apie mažus dalykus, mums tų makaronų užtenka, prisiklausėm.
Pradėkit diskusiją apie tai, ko mums reikia, kad taptume geresne visuomene. Ką mes turime daryti, kad mūsų vaikai galėtų kaip lygiaverčiai dalyvauti ateities globalioje darbo ir idėjų rinkoje. Kaip mes užtikrinsime tos geresnės visuomenės saugumą, kaip karinį, taip ir ekonominį, socialinį ir psichologinį? Pradėkim diskusiją, koks turi būti Lietuvos konkurencinis pranašumas, kur mūsų diferenciacijos taškai toje pasaulio ekonomikoje, kuri bus po 10, 15, 20 metų.
Tai, kad mes maža šalis, nėra pasiteisinimas – tai ir pranašumas, ir realybė, kurioje kai kuriose srityse turim stengtis dar labiau.
Pradėkime planuoti didelius dalykus, nes siekiant aukštai, maži dalykai atsiras savaime.
O tuos visus savo baseinus, darželius, naujus butus Lazdynuose, padidintas išmokas ir pensijas bei sumažintas šilumos kainas ir amžiną kovą su korupcija susikiškit į vieną vietą….”