Tradicinis kinų požiūris į švietimą – gerokai pasenęs. Mokytojai neleidžia megztis atviroms diskusijoms. Rengdamiesi standartizuotiems testams, moksleiviai „kala“, o ne tyrinėja. Kolektyvizmas skatina konformizmą. Pirmumas teikiamas išorinėms paskatoms, o ne noro mokytis puoselėjimui. Akademinis spaudimas tampa didele psichologine našta. Tačiau dabar Kinijos valdžia pasirengusi keisti švietimo sistemą – taip straipsnį „The New York Times“ pradeda amerikiečių žurnalistė, kinų švietimo sistemos analitikė Lenora Chu.
„Kalbant apie mūsų švietimo institucijų reformą, nėra nieko, kas turėtų likti nepakeista“, – taip 2015-aisiais kalbėjo Kinijos švietimo ministerijos Nacionalinio tyrimų centro direktorius Wang Fengas. Vyriausybės politika, prie kurios įgyvendinimo prisideda permainų siekiantys įstaigų vadovai ir mokytojai, jau pradeda duoti gerų rezultatų.
Tipinės Kinijos mokyklos klasės dėmesio centre – mokytojas. Vaikai susodinti eilėmis, priekyje – geriau besimokantieji, gale – prasčiau. Pirmųjų metų mokymo programa orientuota į matematiką ir kinų kalbą, o visiško raštingumo – kuris apibrėžiamas kaip 3,5 tūkst. skirtingų rašmenų mokėjimas mintinai – iš moksleivių tikimasi vidurinėje mokykloje.
Vyresniųjų klasių moksleiviai mokykloje per dieną praleidžia aštuonias valandas. Dar daug valandų jie skiria namų darbams ir pasirengimui įvairiems testams. Straipsnio autorė nurodo, kad, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų moksleiviai mokykloje kasdien praleidžia pusantros valandos mažiau, o ir namų darbams jie skiria net aštuoniomis valandomis per savaitę mažiau negu kinų moksleiviai.
Skatinamas kitoniškumas ir kūrybiškumas
Kinų švietimo sistemoje vyrauja didžiulė konkurencija. Iš devynių milijonų moksleivių, laikančių nacionalinius stojamuosius į koledžus, 2–3 milijonams nepasiseka. Žinojimas, kad viskas priklauso tik nuo to, kaip bus išlaikyti egzaminai, gali visam laikui atimti iš jauno žmogaus norą toliau tobulėti jį dominančioje srityje ir užkirsti jam kelią į tyrinėjimų ir kūrybiškumo pasaulį, įsitikinusi L. Chu.
Tačiau 10-ies metų švietimo reformos plane, kuris parengtas 2010-aisiais, teigiama, kad mokyklos turi kurti „aplinką, palankią nepriklausomam mąstymui“. Pasak Rytų Kinijos pedagoginio universiteto profesoriaus Yang Xiaowei, vyriausybė jau yra leidusi kelioms mokykloms iki 20 proc. mokymo programos susidaryti savarankiškai. Kai kurie mokyklų direktoriai nusprendė į savo mokymo programas įtraukti mokslinio bei matematinio kūrybiškumo ugdymo dalykus ir įsitraukė į eksperimentinio mokymo projektus, o štai vienas Šanchajuje įsikūrusios mokyklos vadovas sumanė kartą per savaitę mokinius iš pamokų išleisti anksti, kad jie turėtų laiko savarankiškai „susipažinti su pasauliu“.
„Moksleiviai turi išsiugdyti asmenybę“, – sako vienos Pekino mokyklos mokytojas Chong Dai, pabrėždamas, kad prieš porą dešimtmečių tokia mintis niekam nebūtų net į galvą atėjusi, mat visas mokymasis buvo grindžiamas nuolatiniu to paties kartojimu.
Vaikštinėdama mokyklos, kurioje dirba Ch. Dai, koridoriais, straipsnio autorė L. Chu teigia atkreipusi dėmesį, kad daugelis dalykų čia jai labiau primena Ameriką negu Kiniją. Pavyzdžiui, ji sako pastebėjusi, kad niekur nesimato iškabintų mokinių reitingų lentelių, kaip būdavę įprasta anksčiau, vadovėliai palikti vietoje, o ne išsinešti namo, klasės įrengtos tokio dydžio, kad jose tilptų ne daugiau kaip 25 moksleiviai. Reklamuojamas, pasak jos, net psichinės sveikatos klubas – tarsi vožtuvas akademinei įtampai nuleisti. Rinktis kinų moksleiviai taip pat turi iš ko – jiems siūlomi plaukimo, alpinizmo, lėkščiasvydžio užsiėmimai.
„Mes supratome, kad kinams įprastas tradicinis autoritarinis mokymas turi daugybę ydų ir nukrypsta nuo mokymo esmės – žmogų praturtinti, – sako Ch. Dai. – Mūsų mokytojai yra [moksleivių] draugai.“
Tokį posūkį L. Chu vertina kaip labai netikėtą ir svarbų. Juk dar visai neseniai šios mokyklos dušuose buvo atsisakyta karšto vandens, argumentuojant tuo, kad šaltas vanduo padeda ugdyti valią ir ištvermę, rašo ji.
Įgyvendinant reformą paprastinamas ir stojimas į aukštesnės mokymosi pakopos įstaigas. Antai kai kuriems Šanchajaus moksleiviams bus suteikiamos dvi progos bandyti išlaikyti koledžo stojamuosius. Priėmimo į universitetus tvarka taip pat reikšmingai keičiama.
Nepaisant visų trūkumų, kinų švietimo sistema turi ir privalumų, tik daugelis kritikų linkę jų nepastebėti. Kinijoje įprasta, kad vaikui dar labai ankstyvame amžiuje suteikiamas tvirtas žinių pagrindas. Pasak L. Chu, tai gali būti raktas į sėkmę, lydėsiančią žmogų visą gyvenimą. Kognityvinių mokslų specialistai teigia, kad tikrasis mokymasis nevyksta, jei žinios nėra įtvirtinamos ilgalaikėje atmintyje. Tik įsisavinę esminę informaciją vaikai gali atverti savo aktyviąją atmintį gilesniam mąstymui – taip pat ir kūrybiškumui.
2012 m. Šanchajaus moksleiviai, dalyvaujantys naujosios švietimo reformos bandomajame projekte, atliko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą problemų sprendimo testą ir užėmė šeštą vietą, gerokai pranokdami EBPO vidurkį.
Kinai – vieni konkurencingiausių pasaulyje
Aukštos kvalifikacijos kinų specialistai puikiai jaučiasi aplinkoje, reikalaujančioje būti versliems ir originaliems. Svetur dirbančių kinų pasiekimai tiesiog stulbina, rašo L. Chu. Etninių kinų startuoliai yra vieni pagrindinių Silicio slėnio kūrėjų, Amerikoje patentus registruojantys neįtikėtinu tempu. Kinija – pasaulinė lyderė tokiose pramonės srityse kaip dirbtinis intelektas, dronų gamyba ir mobilieji mokėjimai. Šiemet Kinijos startuolių sektoriuje užregistruota beveik tiek pat technologijų vienaragių kiek Jungtinėse Valstijose ir daugiau negu Europoje.
Kaip pažymi straipsnio autorė, įgyvendinant reformą vis dėlto susiduriama ir su nemažomis kliūtimis. Įsišaknijęs autoritarizmas ir egzaminų našta neleidžia žmogui atsiskleisti. Maža to, Kinijos komunistų partijos iniciatyva mokymo programa darosi vis labiau politizuota. Kinijos valdžia tuo pačiu metu ir vykdo politinę indoktrinaciją, ir skatina ugdyti kritinį mąstymą. Ar šiuos du dalykus įmanoma suderinti, autorė teigia abejojanti.
Svarbu ir tai, kad reforma aprėpia daugiausia miestų mokyklas, o kaimo vietovėse besimokantys moksleiviai, panašu, dar ilgai liks reformos nepaliesti. O kol kas finansinių išteklių nestokojančios šeimos ir toliau siunčia savo vaikus mokytis ir studijuoti į užsienį.
Apibendrindama L. Chu vis dėlto pažymi, kad švietimo srityje kinai juda teisinga kryptimi. Ankštoje pasaulinėje mokslo ir užimtumo rinkoje jie darosi vis konkurencingesni.
Šaltinis: lrt.lt
