Supernovų sprogimai – sunkiai prognozuojamas procesas, todėl paprastai nepavyksta stebėti tų žvaigždžių, kurios jau tuoj sprogs supernovomis, prieš pat sprogimą.
Supernovos pradmenų paprastai ieškoma archyviniuose duomenyse, bet tai gali būti keleto metų senumo duomenys. Dabar, atrodo, pirmą kartą gana netikėtai pavyko stebėti mirštančią žvaigždę viso proceso metu.
Tai nebuvo supernova, o netgi dar įdomesnis reiškinys – nepavykusi supernova, kai masyvi žvaigždė tiesiog nusimetė išorinį apvalkalą, o jos branduolys kolapsavo į juodąją skylę.
Dar 2009 metais ši žvaigždė trumpam sužibo pustrečio karto ryškiau, nei įprastai, o vėliau ėmė blėsti. Pastaruoju metu ji pritemo jau 250 kartų labiau, nei švietė prieš žybsnį, ir toliau tamsėja.
Šviesos kreivės duomenys leidžia spręsti, kad žvaigždė kolapsavo, o tai, kas šviečia dabar, yra likusio apvalkalo, krentančio į naujai atsiradusią juodąją skylę, skleidžiama spinduliuotė.
