Šiaip jau visos Išorinio pasaulio naujienos KLDR pasiekia vėluodamos. Tačiau šis atvejis – ypatingas.
Nebūtų pernelyg drąsu teigti, kad naujienos apie amerikiečių technines inovacijas akimirksniu pasklinda po visą planetą. Naujo aifono pristatymas, naujos Windows versijos pasirodymas, dar vienas SpaceX projektas – apie tai praneša visų šalių žiniasklaida, nepaisant tų šalių santykių su Vašingtonu ir redakcijos požiūrio į JAV valdžią.Tačiau ši taisyklė turi vieną išimtį – Šiaurės Korėją. Nei apie iPhone, nei apie SpaceX nepraneša nei „Rodong Sinmun“, nei centrinė KLDR televizija. O kad nepranešama apie Windows, itin įdomu, juk ši operacinė sistema naudojama visoje šalyje, o valdžia netgi skatina naudoti anglišką jos versiją – korėjietiška išversta, naudojant Pietų Korėjos rašybą, ir Pchenjano nuomone, angliška sistema ne tokia nelojali.Tačiau visos pagrindinio priešo (JAV) techninės inovacijos sistemingai ignoruojamos. Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie tai, kaip, ko gero, pats simboliškai svarbiausias amerikiečių projektas – išsilaipinimas Mėnulyje – dešimtmečius KLDR buvo nutylimas, ir kada, kokioms aplinkybėms susiklosčius, Šiaurės Korėja visgi nutarė apie išsilaipinimą užsiminti.
Mažas žingsnelis žmogui
1969-ųjų metų liepos 21-ąją žmogus pirmą kartą žengė ant Mėnulio paviršiaus. Atlikusio šį „mažą žingsnelį“ Nilo Armstrongo vardą tikriausiai žino didžioji Žemės gyventojų pusė. Tai buvo didžiulis proveržis Jungtinėms Valstijoms – po „Sputniko-1“ paleidimo ir Gagarino skrydžio, Amerika galų gale aplenkė SSRS kosminėse lenktynėse.Tuometinei sovietų valdžiai tokios naujienos nebuvo malonios ir reikėjo skubiai nuspręsti, ką pranešti liaudžiai ir kaip reaguoti. Galiausiai nuspręsta išspausdinti trumpą pranešimą trečiajame „Pravda“ puslapyje.Mano senelis saugojo tą „Pravdos“ numerį name kaime, ir kai jį aptikau, mane labiau nustebino ne žinutės formatas – apie ją jau žinojau, o tai, kad amerikiečiai pavadinti „herojais“, kas visiškai neatitiko įprasto šio laikraščio stiliaus.Vėliau „Pravda“ išspausdino sovietų kosmonautų sveikinimą amerikiečiams ir oficialų sveikinimą prezidentui Niksonui su tuometinio Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Nikolajaus Podgorno parašu. Pagrindinis laikraščio akcentas apie išsilaipinimą Mėnulyje – tai visos žmonijos triumfas; prie sveikinimų prisijungė didžioji soclagerio dalis.O Šiaurės Korėja tapo išimtimi.
Tyla Pchenjane
Pirmasis liepos 21-osios pagrindinio šalies laikraščio „Rodong Sinmun“ puslapis buvo pašvęstas Japonijos Aichi universiteto studentų ir dėstytojų reakcijai į pasirodžiusį Kim Irseno darbą „Apie kai kuriuos teorinius socialistinės ekonomikos klausimus“ – kaip skaitytojas gali numanyti, remiantis laikraščio pranešimu, prelegentai žavėjosi jo genialumu.Kitos dienos numerio pagrindinė tema – to paties darbo aptarimas Pakistane ir Sirijoje, o taip pat jo publikavimas Japonijoje. Dar kitą dieną, 23-ią, laikraštyje pagaliau pasirodė su kosmosu susijusi žinutė: pranešimas, kad sovietų tarpplanetinė stotis „Luna-15“ sėkmingai nusileido Mėnulyje. Apie amerikiečius astronautus vis dar nė žodžio.Kitais metais KLDR išleistas kasmetinis sąvadas, skirtas 1969 metų įvykiams. JAV skirtoje dalyje išsamiai pasakojama apie tai, kad JAV dabar krizė, vyksta nuolatiniai streikai, o amerikiečių valdžia užsiima nusikalstamomis karinėmis avantiūromis. Apie išsilaipinimą Mėnulyje visiškai neužsiminta.Patikrinau ir kitus šaltinius. Istorinių terminų ir įvykių žodynas? Nieko. Devintajame dešimtmetyje išleista visuotinė enciklopedija? Nieko. Mokykliniai astronomijos vadovėliai? Irgi nieko.
Astronautai po 32 metų
Iš visko, ką pavyko rasti, vienintelė Šiaurės Korėjos publikacija, kurioje bent kiek smulkiau kalbama apie išsilaipinimą Mėnulyje, buvo Didžiosios korėjiškosios enciklopedijos (DKE) tomas, išleistas 2001 metais. Tačiau rasti užuominą apie išsilaipinimą netgi ten ne taip paprasta. Taigi, straipsnyje „Mėnulis“ apie tai, kad jame buvo išsilaipinę žmonės, neužsimenama visai. „Apollo“ projektui skirtame straipsnyje rašoma, kad jį vykdant, buvo atliekami skrydžiai į Mėnulį, bet apie tai, kad tai amerikiečių projektas, nepasakyta nei žodžio.Galiausiai, enciklopedijoje galima rasti štai tokį straipsnį apie Nilą Armstrongą:
„Armstrongas, Nilas Oldenas. Neil Alden Armstrong (g. 1930 rugpjūčio 5 d.) – pirmasis astronautas, išsilaipinęs Mėnulyje. Gimė Ohajuje, piloto kvalifikaciją įgijo 1946 metais, paskui tarnavo KJP pilotu. Kaip astronautas buvo atrinktas 1962 metais. 1966 metais atliko susijungimą kosmose, būdamas kosminiame aparate Gemini-8. 1969 metais, kaip kosminio laivo „Apollo-11“ kapitonas, atliko pirmąjį žmonijos istorijoje nusileidimą Mėnulyje. Mėnulyje įrengė mokslinę laboratoriją, fotografavo ir surinko 22 kilogramus Mėnulio uolienų ir grunto. Mėnulio paviršiuje praleidęs 21 valandą ir 26 minutes, pakilo ir, susijungęs su Mėnulio orbitoje skriejusiu aparatu, grįžo į Žemę“.
Žinoma, Ohajas yra Amerikoje, tad bazinį geografijos supratimą turintys korėjiečiai skaitytojai, suprantama, nuspėja, apie kokią šalį kalbama. Tačiau, kaip matome, Didžiojo korėjietiškoji enciklopedija to negero žodžio iš „A“ raidės nepaminėjo.Todėl nereikėtų stebėtis, kad Šiaurės Korėjos gidai, 2011 metais lydėję BBC korespondentus, apie išsilaipinimą nieko nežinojo. Kad gautų šią informaciją, Šiaurės korėjietis turėtų skaityti vieną enciklopedijos tomą po kito, kol galiausiai aptiktų Armstrongą (raidė „А“, kuria prasideda jo pavardė, Šiaurės Korėjos raidyne yra arčiau galo). Esu įsitikinęs, kad tokių žmonių esama – įdomių knygų Šiaurės Korėjoje ne tiek daug, o vadų kalbų fone enciklopedijos ryškiai laimi, – tačiau jų labai mažai.Be DKE, vienintelis kitas išsilaipinimo paminėjimas, kurį pavyko rasti, yra 2011 metais išleistos „Kwangmyong“ enciklopedijos tome, skirtame astronomijai. Apie žmonių išsilaipinimą Mėnulyje užsimenama prabėgomis, ir nė žodelio, kada tai įvyko ir kokios šalies piliečiai tai atliko.
Kosmosas. Paskutinioji riba
Be cenzūros, visoje šioje istorijoje dėmesį patraukia dar vienas dalykas, – rami intonacija, kuria enciklopedijoje parašyta apie Armstrongą. Jokios kritikos ir tiesiogiai pripažįstama, kad jis pirmasis žmonijos istorijoje išsilaipino Mėnulyje.Ir tai publikuojama šalyje, kur amerikiečių politikai nuolat vadinami „niekšais“, „beždžionėmis“, „besiriejančiais šunimis“ ir panašiais išsireiškimais, ir Amerika aprašoma kaip fanatiškų piktadarių–militaristų valdoma valstybė. Teoriškai būtų buvę galima sakyti, kad JAV atima pinigus iš liaudies ir švaisto juos kosmosui, bei pasmerkti išsilaipinimą. Galima būtų solidarizuotis su sąmokslo teorijų šalininkais, tvirtinančiais, kad išsilaipinimo Mėnulyje niekados nebuvo. Galų gale, KLDR juk pasakoja, kad Japoniją 1945 metais sutriuškino Kim Irseno partizanai – ir nieko.Tačiau kalbai pasisukus apie kosmosą, įprastą Š. Korėjos isteriją Amerikos adresu staiga pakeičia rami ir netgi pagarbi intonacija. Panašiai taip, kaip septintojo dešimtmečio pabaigos Sovietų sąjungoje. Viena vertus, tai galima paaiškinti tuo, kad ir marksizmo-leninizmo, ir demokratinės JAV ideologijos šaknys – švietimo epochos idėjose ir abu pagrindiniai Šaltojo karo priešininkai pagarbiai vertino mokslą. Tačiau antra vertus, Sovietų sąjunga nepuldavo sveikinti Amerikos su kitais, ne kosmoso srities, pasiekimais, ir atvirkščiai.Mano nuomone, tikroji priežastis glūdi giliau. Dangaus ir kosmoso paslaptys kerėjo žmogų nuo tada, kai pirmą kartą prabudo mūsų protėvių protas ir todėl kosmoso tyrimo siekis suprantamas mums visiems. Būtent todėl kosminiai pasiekimai didele dalimi laikomi visos Žemės, o ne atskiros šalies pasiekimais, – ir net radikaliausi JAV antikomunistai netarė nė vieno blogo žodžio apie Gagariną, o konservatyviausi Politbiuro nariai – apie „Apollo“ skrydį.Ir netgi tokioje šalyje kaip KLDR kosmoso trauka ir jo kuriamas brolybės jausmas kažkuriuo momentu pasirodė stipresnis už visos valstybinės propagandos galią.
Kad nepamirštumėte, jog žmonės išties išsilaipino Mėnulyje, pažiūrėkite fotografijas, kurias prieš keletą metų NASA pateikė atvirai prieigai.
