Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Seimui pristatė naujos redakcijos Kino įstatymo projektą Nr. XIIIP-1097, kuriuo siekiama nustatyti kino sektoriaus specifiką atitinkantį valstybinio finansavimo modelį, tobulinti valstybinį kino srities valdymą bei sudaryti geresnes sąlygas užtikrinant Lietuvos kino plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma įtvirtinti specifines nuostatas, susijusias su kino politikos formavimu ir įgyvendinimu, sklaida, kino paveldo išsaugojimu ir prieinamumo prie jo užtikrinimu.
Kartu su Įstatymo projektu teikiamas lydimasis projektas: Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1098, kuriuo siekiama įtvirtinti nuostatas, kuriomis vadovaujantis Lietuvos kino centras Administracinių nusižengimų kodekso atvejais pradeda teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, siekiant įtvirtinti administracinę atsakomybę už teisines pasekmes, sukeltas Kino įstatymu nustatytų kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir pareigų registruoti filmus Filmų registre nesilaikymų. Taip pat atitinkamai įtvirtinti nuostatas, susijusias su trukdymu Lietuvos kino centrui atlikti lydimuoju projektu pavestas pareigas bei pareigūnų asmens garbės ir orumo pažeminimu.
Projektams po pateikimo pritarė 71, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Kultūros komitetas, projektus plenariniame posėdyje numatyta svarstyti gruodžio 5 dieną.
Projektų aiškinamajame rašte rašoma, kad šiuo metu iš valstybės biudžeto lėšų paskirstomas kino projektams valstybinis finansavimas (2,1 milijono eurų) prilygsta vieno gana nedidelio vaidybinio filmo gamybos biudžetui. Finansavimo srityje smarkiai atsiliekama nuo kur kas mažesnį industrijos potencialą turinčių kitų Baltijos valstybių: 2016 m. Latvija kino reikmėms skyrė 6,7 milijono eurų, Estija – 10,4 milijono eurų. Mažas kino finansavimas neatitinka ir aiškiai matomo ekonominio industrijos potencialo (per pastaruosius metus naudojantis mokestine lengvata užsienio kino gamintojai išleido Lietuvoje daugiau nei 18 milijonų eurų), nei kino auditorijos poreikių (2016 m. nacionalinio kino dalis kino teatruose sudarė 19,5 proc. – rodiklis, kurį turi tik gana stiprią kino industriją turinčios valstybės).
