Ramūnas Alaunis. 9/11 teroro aktai. Pasaulinio Prekybos Centro sunaikinimo paslaptys

9/11 – tai visame pasaulyje gerai žinomi 2001 metų rugsėjo 11-os dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose teroristų įvykdyti teroristiniai aktai Niujorke prieš Pasaulinį Prekybos Centrą – PPC ir Pentagone, kurie kaip lūžio taškas fundamentaliai paženklino Amerikos istoriją. 2001 rugsėjo 11-oji atveria naują Amerikos militarizavimo, pasaulinių krizių, ir socialinių pokyčių erą.

 

Ramūnas Alaunis, 2012 metų rugsėjo 18, portale Alkas.Lt  rašo:

Tačiau milijonai žmonių pasaulyje iki šiol yra klaidinami dėl 9/11 tragedijos priežasčių ir pasekmių.

9/11 įvykiai sužadino seną JAV karinę doktriną. Buvo pradėti  įgyvendinti nesibaigiantys agresyvūs karai po humanitarinę „anti-terorizmo“ priedanga. 9/11 tai žingsnis atgal nuo žmogaus fundamentalių teisių, vyriausybės priežiūros institucijų pareigūnų militarizavimas ir galutinis „Amerikos policinės valstybės“ įtvirtinimas.

2001 rugsėjo 11-oji taip pat žymi „Globalinio karo prieš terorizmą“ įnirtingą puolimą, JAV ir NATO sąjungininkų naudojamą kaip pretekstą ir pateisinimą pradėti „karą be sienų“ ir kitus globalinio karo užkariavimus.

2011 m. rugsėjo 11-ą dieną, 11 valandą ryto JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) administracija jau skelbė, kad už Pasaulinio Prekybos Centro (PPC) ir JAV Gynybos ministerijos – Pentagono sprogdinimą yra atsakinga Al-Qaeda. Šis tvirtinimas buvo padarytas anksčiau laiko, dar prieš policijai pradedant atlikti išsamų tyrimą.

Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) pareiškė, kad tą patį rytą Osama bin Ladenas turėjo galimybę suplanuoti  „daugybines atakas iš anksto neįspėjęs“.

JAV Valstijų sekretorius Kolinas Povelas (Colin Powell) atakas pavadino „karo aktu“.  JAV prezidentas Bušas tą patį  vakarą televizijos laidoje kreipdamasis į naciją patvirtino, kad jis  „nemato jokio skirtumo tarp teroristų, kurie įvykdė šiuos aktus ir tarp tų, kurie šiuos teroristus rėmė“.

Tuometinis CŽV direktorius Džeimsas Vulsi (Jamesas Woolsey), net neužsimindamas apie Afganistaną, tiesiai pirštu nurodė kelias terorizmo „šalis rėmėjas,“ kaip tariamas Rugsėjo 11-os dienos įvykdytų atakų bendrininkes, (tarp jų ir Iraką). Buvės Nacionalinio saugumo patarėjas Lourensas Iglbergeris (Lawrence Eagleburger) pasakė: „aš galvoju mes parodysime ką galime, jei jau buvome tokių atakų užpulti, mes esame baisūs savo jėga ir savo atpildu.“

Toliau tą patį Rugsėjo 11 d. vakarą, apie 21.30 val.  buvo suformuotas jungtinis „Karo Kabinetas“ iš atrinktų aukščiausių žvalgybos ir karo patarėjų. Apie 23 val. Baltuosiuose rūmuose Vašingtone vykusio istorinio posėdžio pabaigoje buvo oficialiai pradėta įgyvendinti „Karo prieš terorizmą“ programa.

Rugsėjo 11-os įvykiai suteikė reikalingas pateisinančias aplinkybes pradėti karą prieš Afganistaną „humanitariniais pagrindais“, kartu ir pilną pasaulinės viešosios nuomonės palaikymą ir „tarptautinės bendruomenės“ pritarimą. Buvo priimta priežastinė karinė doktrina atitinkamai palaikant pateisinamą atsakymą į 9/11 įvykius.

Po 9/11 įvykių buvo visiškai izoliuoti antikariniai judėjimai. Prekybinės ir visuomeninės organizacijos  turėjo iškęsti žiniasklaidos melą ir vyriausybės propagandą. Jos turėjo priimti karą prieš Afganistaną, kaip atpildą už bausmę ir Centrinės Azijos, turinčios 30 mln gyventojų skurdinimą.

„Išorinio priešo“ mitas ir „islamo teroristų“ grėsmė buvo Bušo administracijos karinės doktrinos pagrindai, kurie buvo pretekstas įsiveržti į Afghanistaną ir Iraką, paminant pilietines teises ir panaikinus konstitucinę Amerikos vyriausybę.

Pagrindinės žiniasklaidos priemonės nutylėjo, kad Al-Qaeda buvo sukurta Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) dar TSRS – Afganistano karo metu. Šis gerai žinomas faktas yra patvirtintas oficialiais JAV Kongreso dokumentais. Tarptautinė žvalgybos bendruomenė turėjo laiko ir vėl pripažinti, kad ji iš tikrųjų palaikė Osama bin Ladeną „šaltojo karo“ metu, kuris po rugsėjo 11-os atsigręžė prieš juos pačius.

9/11 tyrimo Komisijos pranešimai didele dalimi pateisino „užsienio priešų“ mitologiją, garsindami  Al-Qaeda, kaip  „idėjinę“ organizaciją, kuri suplanavo  9/11 atakas.

Oficiali  9/11 versija ne tik iškraipė Pasaulinio Prekybos centro pastatų griūties priežastis, bet taip pat  iš JAV istorijos ištrynė įrašus apie JAV slaptą tarptautinio terorizmo rėmimą ir sukūrė iliuziją, kad Amerikos ir Europos civilizacija yra terorizmo pavojuje.

Be sukurto „išorinio priešo“, nebūtų ir „karo prieš terorizmą“,  ant kurio pagrindo pastatyta JAV nacionalinio saugumo politika.

Po  9/11 masinės informavimo priemonės ne tik slėpė tiesą nuo visuomenės, tačiau naikino istorinius įrodymus kaip šis „išorės priešas“ – Al-Qaeda buvo sukurta ir perdirbta į „priešą Nr. 1“.

Daugelis interneto tinklapių įvairia apimtimi melavo ir falsifikavo 9/11 tragediją.  Melą sudarė oficialūs 9/11 tragedijos pasakojimai, pradedant tvirtinimu, kad Osama Bin Ladenas buvo šio plano kūrėjas, baigiant JAV Nacionalinio Standartų ir Technologijos Instituto (NIST) išvadomis, kad PPC pastatai sugriuvo dėl ugnies sukeltos aukštos temperatūros.

Kur buvo Osama bin Ladenas 2001 Rugsėjo 11 d.?

Taigi, ar yra nors vienas įrodymas, kad Osama bin Ladenas koordinavo  9/11 atakas, kaip skelbia oficiali versija?

JAV naujienų agentūros „CBS News“ žurnalistų komanda atlikto kruopštų tyrimą, kuriuo buvo domimasi, ką Bin Ladenas veikė paskutinėmis dienomis ir valandomis prieš Rugsėjo 11-os dienos atakas. Remiantis „CBS news“ darbuotojo Deno Raterio (Dan Rathero) 2002 sausio 28 d. pranešimu, dieną prieš teroro aktus Niujorke 2001 rugsėjo 10 d. Osama Bin Ladenas buvo Pakistano Ravalpindi mieste esančioje karo ligoninėje urologų globoje, pranešė „CBS News“, kuri rėmėsi Pakistano karinės žvalgybos (ISI) perduota informacija.

2002 sausio 28 d. pranešimas:

Tą vakarą ligoninės gydytojų darbuotojų kolektyvas buvo specialiai pakeistas kita, slapta gydytojų urologų komanda. Tad ir sekančią Rugsėjo 11-ą dieną Osama bin Ladenas taip pat buvo toje pačioje ligoninėje ir bet kokiu atveju negalėjo vadovauti Rugsėjo 11-ą dieną įvykdytiems teroro išpuoliams Niujorke. Tad Amerika sekančią rugsėjo 12 dieną tikrai žinojo kur yra Osama Bin Ladenas.
Tarp kitko, Pakistano Ravalpindi miesto ligoninė yra tiesiogiai pavaldi Pakistano karinėms pajėgoms, kurios turi artimus ryšius su JAV Gynybos ministerija Pentagonu. JAV kariniai patarėjai įsikūrę Ravalpindi mieste artimai dirbo su Pakistano karinėmis pajėgomis. Tuo metu JAV Gynybos sekretorius teigė, kad jis neturi jokių duomenų apie Osamos Bin Ladeno sveikatos būklę.

Taigi, „CBS News“ pranešimai parodo šiuos akivaizdžius faktus:

1. Osama bin Ladenas negalėjo pagrįstai koordinuoti šių 9/11 atakų iš ligoninės, kurioje jis gulėjo;

2. Ligoninė buvo Pakistano Karinių Pajėgų jurisdikcijoje, kuri artimai susijusi su JAV Gynybos ministerija Pentagonu. Osamos bin Ladeno buvimo vieta buvo žinoma tiek Pakistano, tiek JAV karinėms tarnyboms.

JAV kariniai ir žvalgybos patarėjai įsikūrę Ravalpindi mieste, kurie artimai bendradarbiavo su Pakistano partneriais nesiėmė jokių pastangų kad suimtų Osamą bin Ladeną. JAV Gynybos sekretorius Ramsfeldas (Rumsfeld) kaip matėme iš 2002 sausio 28 d. „CBS News“ pranešimo tuo metu teigė, kad Osamos Bin Ladeno buvimo vieta nežinoma.

Rugsėjo 12 dieną Osamos bin Ladeno buvimo vieta buvo žinoma JAV pareigūnams, kai tuo metu JAV Valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) iniciavo derybas tarp Pakistano ir JAV, kuriose buvo numatyta suimti ir išsiųsti iš Pakistano į JAV Osama bin Ladeną. Šioms deryboms iš Pakistano pusės vadovavo Pakistano karinės žvalgybos vadovas gen. Machmudas Achmadas (Mahmoud Ahmad). Derybos vyko dvi dienas – rugsėjo 12 ir 13 dienomis JAV valstijų sekretoriaus pavaduotojo Ričardo Armitažo (Richard Armitage) ofise.

Osama Bin Ladenas iš karto galėjo būti suimtas ir nebūtų reikėję jo medžioti dešimtmetį, tačiau Amerika nebūtų turėjusi vienuolika metų apie Osamą Bin Ladeną sekamos legendos, kuri leido JAV naujienų agentūroms uždirbti milijonus dolerių pelno, kuri padėjo paskutiniams dviem Amerikos prezidentams laimėti rinkimus, kurių rinkiminėse programose buvo nuolat kartojama „kova su terorizmu“.

2001 metų spalio 7 diena: Amerika pradeda atpildo karą prieš Afganistaną

JAV ir jos sąjungininkų skubus atsakas į 9/11 teroristines atakas buvo baudžiamojo karo paskelbimas prieš Afganistaną remiantis tuo, kad Talibano vyriausybė saugo „teroro kūrėją“ Osama bin Ladeną. Suversdami kaltę Osamai bin Ladenui, Talibanas tapo nusikaltimo bendrininku. Pasak JAV administracijos ir NATO, dėl to, kad Talibanas įsitraukė į karo veiksmus prieš Jungtines Amerikos Valstijas.

Vakarų Europos žiniasklaida kartodama oficialius pareiškimus 2001 Rugsėjo 12 d. jau patvirtino, kad bus pradėti baudžiamieji veiksmai prieš civilius objektus Afganistane.

Šis sprendimas buvo priimtas 2001 rugsėjo 11 dienos vakarą JAV prezidento Bušo ir viceprezidento Čeinio (Richard Bruce „Dick“ Cheney) „karo kabineto“. Sprendimas buvo pagrįstas CŽV vadovų „patvirtinta“ prezumpcija, kad prie šių teroro atakų organizavimo prisidėjo Al-Qaeda.

Sekančią 2001 rugsėjo 12 dienos rytą, Briuselyje, NATO šalių Tarybos skubiame posėdyje buvo patvirtinta Bušo administracijos karo prieš Afganistaną deklaracija, remiantis NATO ir Vašingtono pasirašytos kolektyvinės saugumo Sutarties 5 str. doktrina: užsienio šalies (Afganistano) karo veiksmai prieš NATO narę (JAV) yra karo veiksmai prieš visas NATO nares.
Nors teroro atakos prieš PPC ir Pentagoną nebuvo priskirtos prie užsienio šalies karo veiksmų, tačiau NATO šalių posėdyje niekam dėl to nekilo klausimų.

Tuo pat metu Afganistano vyriausybė net du kartus per savo diplomatinius kanalus pasiūlė perduoti Osamą bin Ladeną JAV teisėsaugai. Tačiau šias Talibano iniciatyvas atmetė prezidentas Bušas sakydamas, kad „Amerika nesidera su teroristais“.

2001 spalio 7 dienos ryte buvo pradėtas karas prieš Afganistaną, praėjus vos 26 dienoms. Tačiau karo analitikai galėtų patvirtinti, kad karo pasiruošimui ir pagrindinių karinių operacijų įgyvendinimui prireiktų ne vieno mėnesio. Tad akivaizdu, kad karas prieš Afganistaną jau buvo anksčiau ruošiamas, dar prieš 2001 metų rugsėjo 11-os dienos teroro atakas.

Tuo pačiu metu, kai prasidėjo karas prieš Afganistaną, kaip pretekstas apsaugoti Ameriką buvo panaikintos Amerikos žmogaus laisvės, beveik iš karto po 9/11 buvo priimtas „Patrioto“ aktas ir įsteigta JAV Šalies saugumo institucija. Šie teisiniai aktai ir institucijos buvo kruopščiai suplanuotos dar prieš 9/11 teroro atakas.

Al Qaeda yra JAV žvalgybos dalis?

TSRS – Afganistano karo metu būtent JAV Centrinė Žvalgybos Valdyba (CŽV) buvo islamiškojo terorizmo kūrėja. Tuo metu Bin Ladenui buvo 22 metai ir jis buvo apmokomas CŽV finansuojamoje partizanų apmokymų stovykloje. Vykstant karui su TSRS, mokslai Afganistane didžia dalimi buvo pasaulietiniai, ne religiniai. Todėl CŽV slapta finansavo ir Nesbraskos valstijos leidyklose spausdino islamo religines knygas, kurių islamo mokslu susidomėjusių narių skaičių CŽV finansuojamose mokyklose padidino 2,500 iki 39,000 tūkst.

„Skelbimai, kuriuos apmokėdavo CŽV, buvo skelbiami laikraščiuose ir naujienlaiškiuose visame pasaulyje siūlantys prisijungti prie (islamo) džihado.“ (Pervez Hoodbhoy, Peace Research, 2005 gegužės 1 d.).

„Jungtinės Amerikos Valstijos išleido milijonus dolerių, kad galėtų aprūpinti Afganistano vaikus vadovėliais, kuriuose pilna smurtinių ir islamo partizanų pamokymų… Vadovėliai vaikams, kurie buvo perpildyti kalbomis apie džihadą (šventąjį islamo karą) ir piešiniais vaizduojančiais ginklus, kulkas, karius ir minas, nuo tada tarnavo, kaip Afganistano mokyklų sistemos mokymo planų branduolys. Netgi Talibanas naudojo Amerikoje išleistas knygas.“ (Washington Post, 2002 kovo 23 d.).

Buvusio JAV prezidento Reigano administracijai vadovaujant, JAV užsienio politika pasiekė besąlyginį islamo džihadistų palaikymą ir pritarimą. Ir šis palaikymas iki šiol nepasikeitė.

JAV ir jos sąjungininkai ir toliau skelbia „karą prieš terorizmą“ prieš 9/11 teroro aktų kūrėjus Al-Qaeda, nors tuo pačiu metu naudoja Al-Qaedos kovotojus, kaip savo karius.

Prie buvusio JAV prezidento Donaldo Reigano administracijos JAV užsienio politika pasiekė besąlygišką islamo džihadistų palaikymą, kuri iki šių laikų taip ir nepakito.

Ironiška, tačiau ir po 9/11 teroro atakų JAV žvalgybai bendradarbiaujant su Britanijos slaptąja tarnyba MI6 ir Izraelio Mossad žvalgyba, toliau slapta remia islamo radikalias organizacijas, kurios įtariama yra atsakingos už 9/11 teroro aktus. Al -Qaeda ir įvairios prie jos prijungtos grupuotės, tarp jų ir Libijos Islamo Kovotojų grupė (LIFG) ir „Laisvoji Sirijos Armija“ (FSA) yra tiesiogiai remiamos JAV ir NATO.

Pasaulinio Prekybos Centro pastatų griūties priežastys

Remiantis po teroro aktų įkurtos visuomeninės organizacijos „Architektai ir inžinieriai 9/11 tiesai (nustatyti)“ (ang. sutr. „AE9/11 Truth“) tyrimo grupės, kurią sudaro 1270 architektų ir inžinierių, eksperto Ričardo Geidžo (Richard Gage) atliktų tyrimų duomenimis, kuriuos jis pristatė žiniasklaidai 2010 m. spalio 4 dieną, PPC pastatai sugriuvo nė dėl sukeltos ugnies, kuomet sprogo į pastatus įsirėžę lėktuvai:

„Daugiau nei 100 metalinių rėmų apimti didelės ugnies, (daugelis iš jų labai karšti, labai dideli ir labai patvarūs), tuo metu nei vienas iš jų nesugriuvo“, – sakė ekspertas Ričardas Geidžas.
Pradėkime nuo 726,67 C° temperatūros, įrašytos Pasaulinio Prekybos Centro nuolaužų krūvos paviršiaus terminėse nuotraukose praėjus savaitei, kurias įrašė NASA (Nacionalinės Kosmoso Asociacijos Agentūra) AVIRIS spektrometro įranga ypač jautri šviesai. Tokios temperatūros negali pasiekti deguonies stokojanti hidrokarboninė ugnis. Tokia ugnis dega tik nuo 315,56 iki 426,67 C° laipsnių temperatūroje. O toje metalų nuolaužų krūvos viršūnėje nebuvo jokios ugnies. Šio neįtikėtino karščio šaltinis buvo žemiau nuolaužų paviršiaus, kur turėjo būti dar karščiau, nei 726,67 C° laipsniai.

Kompanijos „Controlled Demolition Inc.“ prezidentas Markas Loizeuksas (Mark Loizeaux), kuris buvo pasamdytas suvalyti PPC – 7 nuolaužas, sakė, kad „buvo rastas išsilydęs metalas PPC-7 pastate.“ Beje, į šį PPC-7 pastatą nei vienas iš dviejų lėktuvų nebuvo atsitrenkęs.

PPC struktūrinis inžinierius Leslie Robertsonas 2001 spalio 5 d. pareiškė: „praėjus 21 dienai po atakų ugnis vis dar degė ir metalas vis dar lydėsi.“ Ugniagesių departamento personalas, po atlikto vaizdo įrašo pranešė matęs kaip „besilydantis metalas bėgo kanalais žemyn,… tartum jūs būtumėte liejykloje – kaip lava iš vulkano.“ Bronxo rajono ugnegesys Joe O’Toole, savo akimis matė kaip kranas kėlė metalo sijas statmenai iš metalo krūvos gilumos: „tai buvo varvekliai nuo išsilydžiusios geležies“. Architektas Bart Voorsangeris, kuris buvo pasamdytas saugoti „nuolaužų liekanas,“ pareiškė matęs daugiatonį „meteoritą“, kuris buvo „išlydyto metalo ir betono elementų liejinys.“

Plienas lydosi prie maždaug 1565 C° laipsnių temperatūros, t. y. dvigubai didesnėje temperatūroje, nei ji buvo PPC 1-o ir 2-o dangoraižiuose – dvyniuose, kaip apskaičiavo JAV Nacionalinis Standartų ir Technologijos Institutas (NIST). Tad klausimas, kas išlydė plieną?

Amerikos Krizių Valdymo Agentūros (FEMA) Priedo C pranešimo dokumente metalo pavyzdžiai rodo greitą oksidaciją, sulfidaciją ir tarpgranulinį lydimąsi. Eutektinio skysčio (verdančio metalo) mišinys, tarp jų ir nežinomos kilmės sulfuratas, sukėlė intensyvų metalo įrimą, tam tikrais tarpais padarydamas 1.27 cm. skyles, beveik visuose PPC 7- o pastato sijų plačiose briaunose. Laikraštis „New York Times“ tai pavadino „didžiausia tyrimo neatskleista paslaptimi.“

NIST iš savo pranešimų išėmė visus kritiškus mokslinius įrodymus ir ne vieną kartą keitė išvadas, todėl kad jie netiko prie oficialios konspiracijos teorijos.

2011 m fizikas Stivenas Džonsas (Steven Jones) su dviem fizikais ir geologu analizavo metalinių sijų galuose išsilydžiusio metalo šlakus. Jie surado geležies, aliuminio, sulfurono, mangano ir florino – cheminių elementų, įrodančių termito (padegamojo mišinio) egzistavimą, kuris naudojamas kariuomenės aukštos technologijos metalo pjaustymo prietaisuose. Būtent šio termito (padegamojo mišinio) cheminės reakcijos lydo metalą. Jokie kiti galimi išsilydžiusio metalo šaltiniai nebuvo rasti. Vienas iš termito pagrindinių elementų yra sulfuronas, kuris gali suformuoti euktetinį (verdančio metalo) skystį, kurį FEMA (JAV Federalinė Krizių Agentūra) rado apatiniuose išsilydžiusio metalo galuose.

Taigi, PPC-7, 47 aukštų komercinis pastatas, į kurį nebuvo atsitrenkę lėktuvai, parodė kiekvieną sprogstamosios medžiagos charakteristiką, valdomą sprogimo užtaisų. Griūtis prasidėjo staiga po pagrindu pastato apačioje. Apie 100 apklaustųjų pirmųjų liudininkų paliudijo girdėję sprogimus sekundei prieš griūtis. 40 tūkstančių tonų sveriančios plieninės konstrukcijos, skirtos atlaikyti tokį sunkų svorį griuvo simetriškai, statmenai, laisvojo pagreičio greičiu, per 10 – 14 sekundžių tiesiai žemyn į savo duobę. Tokiai simetriškai griūčiai reikėtų kad tą pačią sekundę virstų tokios pačios perimetrinės ir centrinės kolonos. Ten taip pat buvo matyt įvykdyti sprogimai virš septintojo aukšto, kuriuos užfiksavo vaizdo kameros. Tai patvirtino ir Europos griovimo ekspertas Denis Jovenko (Danny Jowenko), kuris pasakė, kad „tai buvo kontroliuojamas sprogstamasis užtaisas, kurio sprogdinimui vadovavo ekspertų komanda. Tai profesionalus darbas, be jokios abejonės.“

Ugnis sukelia dideles, laipsniškas deformacijas ir nevienodą kritimą, tačiau ugnis negalėjo sukelti šių PPC pastatų griūties efektų.

Tyrėjų grupės „AE9/11 Truth“ atlikti vaizdo įrašai pateikė nenuginčijamų įrodymų, kad PPC centriniai bokštai buvo sugriauti valdomų sprogmenų, o ne įsirėžusių lėktuvų.

Remiantis „AE9/11 Truth“ grupės tyrėjo Deivido Rei Grifino (David Ray Griffin) 2010 spalio 4 d. pranešimu „oficiali griūties teorija deja, yra pagrįsta ugnies karščio teorija, tačiau tokia ugnis niekada negali sukelti didelių metalinių – rėminių konstrukcijų pastato griūties, niekada, ar tai būtų prieš 9/11, ar po 9/11, ar bet kur kitur pasaulyje, ar Niujorke 9/11, – niekada.“

Remiantis tyrimo grupės „AE9/11 Truth“ išvadomis, pagrįstomis patikima moksline analize ir įrodymais, PPC bokštų griūtis buvo sumodeliuota remiantis valdomu sprogstamuoju užtaisu. Nors „A.I.9/11 Truth“ specialistai nespėlioja kas gali būti šių teroro aktų PPC pastatų sprogdintojas, jie vis dėlto kelią prielaidą, kad norint įvykdyti tokias sprogdinimo operacijas, reikėtų labai kruopščiai suplanuoti veiksmų eigą, iš anksto turint priėjimą į pastatus, iš anksto gerai žinant kur padėti sprogmenis ir pan.

Pasaulinio Prekybos Centro 7–toojo pastatų komplekso griūtis buvo numatyta iš anksto

Mažiausiai dvi naujienų agentūros pranešė apie PPC – 7 griūtį. Rugsėjo 11-os dienos popietę, pasirodė naujienų agentūrų BBC ir CNN absurdiškiausi pranešimai, kad sugriuvo PPC 7-tas pastatas. BBC pranešimas pasirodė apie 17 val., t. y. 21 minute anksčiau, nei iš tikrųjų įvyko pastato griūtis, taip parodydami išankstinį žinojimą apie PPC 7- o pastato griūtį, kaip jau buvo minėta, į kurį lėktuvai nebuvo įsirėžę.

CNN diktorius Aronas Braunas (Aaron Brown) pranešė, kad pastatas „yra griūvantis“ maždaug valandą prieš griūtį.

Liudininkai pranešė, kad pareigūnai, kurie kontroliavo gatves aplink PPC-7, evakavo šią vietovę valandą prieš tai, kai 17.20 val. sugriuvo bokštai, ir kad įvairūs pareigūnai perdavinėjo žodinius įspėjimus kur reikėtų važiuoti, neabejotinai žinodami, kad gali įvykti griūtis. Televizijos kanalų transliacijose buvo daug pranešimų apie griūtį mažiausiai likus 23 minutėms iki PPC – 7 griūties. Šis sprendimas evakuoti vietovę buvo aprašytas žurnale „Fire Engineering“ (World Trade Center Disaster: Initial Response, 2002 m. rugsėjo mėn.).

Tarp kitko, gelbėjimo operacijose žuvo 343 gaisrininkai ir daugelis kitų avarinių tarnybų darbuotojų.

Vaizdo įrašuose surinkti liudininkų pasakojimai rodo, kad evakuacija aplink PPC-7 vietovę prasidėjo apie 16 val., ir buvo baigta likus tik 2 minutėms iki PPC-7 bokštų griūties 17.20 valandą. 26- ių avarinių tarnybų darbuotojų, iš 500 davusių interviu įspėjo, kad PPC– 7 gali griūti, tai rodo nepaprastą įsitikinimo nuoseklumą, kad gali įvykti griūtis.

Ar bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad atlaikytų lėktuvo smūgius?

2001 rugsėjo 11-ąją trys metalinių konstrukcijų Pasaulinio Prekybos Centro (PPC) dangoraižiai – PPC-1, PPC-2 ir PPC-7 sugriuvo iki pamatų. Šie trys pastatai yra vieninteliai metalinių rėminių konstrukcijų dangoraižiai, kurie per visą daugiaaukščių pastatų istoriją sugriuvo visiškai.

Nežiūrint fakto, kad šie dangoraižiai neaiškiomis aplinkybėmis sugriuvo, PPC-1 ir PPC-2 vis dėlto parodė neįtikėtiną sugebėjimą atlaikyti apie 170 tonų sveriančių ir susidūrimo metu 160 km/val greičiu skrendančių keleivinių lėktuvų smūgius.

PPC-3, PPC-4, PPC-5 ir PPC-6 pastatai taip pat buvo stipriai apgadinti, tačiau nei vienas iš jų nesugriuvo.

Abejų bokštų – dvynių (PPC-1 ir PPC-2) konstruktorių techniniai apskaičiavimai ir PPC konstrukcinių inžinierių liudijimai patvirtina, kad bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti ir pastatyti taip, kad galėtų atlaikyti keleivinių lėktuvų smūgius, tokius, kokie panašiai buvo 2001 rugsėjo 11 d.

PPC konstrukcijų inžinieriai lėktuvų susidūrimų su bokštais – dvyniais apskaičiavimams atlikti buvo pasirinkę Boeing-707, kuris tuo metu buvo vienas iš didžiausių keleivinių lėktuvų. 1964 m. atlikti testų skaičiavimo rezultatai parodė, kad bokštai galėtų atlaikyti susidūrimą su Boeng-707 lėktuvu skrendančiu apie 965 km /val. greičiu.

Net jei ir laikytume, kad tie du Boeing-767 lėktuvai, kurie buvo panaudoti teroro atakoms Rugsėjo 11-ą, buvo šiek tiek didesni, nei Boeing-707, kurio pagrindu buvo atlikti matematiniai skaičiavimai, techniniai palyginimai rodo, kad senesnio modelio Boeing – 707 turi didesnę griaunamąją galią skrendant kreiseriniu greičiu.

Tad jei bokštai – dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad atlaikytų lėktuvo Boeing-707 smūgį, tuomet jie po lėktuvo smūgio neturėjo sugriūti.

Tarp kitko, bokštai-dvyniai buvo sukonstruoti taip, kad ne tik galėtų atlaikyti didelio lėktuvo smūgį, bet jie galėjo atlaikyti ir daugybinių lėktuvų smūgius. Tą patvirtino ir PPC statybos ir projektų menedžeris Frankas A. Demartini, kuris 2001 sausio 25 d. sakė:

„Pastatas buvo suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti pilnai pakrauto lėktuvo Boeing-707 smūgį. Aš tikiu, kad pastatas galėjo atlaikyti daugybinių reaktyvinių lėktuvų smūgių, kadangi pastato konstrukcija padaryta panašiai, kaip laiko durų tinklas, į kurį lekia ir susminga moskitai, – o šiuo atveju lėktuvas yra kaip pieštukas, badantis šį moskitų tinklą, bet to tinklo taip ir nesuardo.“

Frankas A. Demartini buvo taip stipriai įsitikinęs, kad bokštai – dvyniai negali sugriūti, kad net ir po lėktuvo Boeing 767 smūgio Demartini pasiliko dangoraižyje, padėdamas išgelbėti mažiausiai 50 žmonių, kuriuos begelbėjant, deja, pats Demartini žuvo…

Taigi, nepriklausomų inžinierių ir architektų ekspertų grupės „AE9/11 Truth“ atlikti matematiniai skaičiavimai ir atliktų sprogimų tyrimų duomenys, kuriuos pateikė „9/11: Explosive Evidence Experts Speak Out“ aiškiai rodo, kad plieninių rėminių konstrukcijų dangoraižiai, sukonstruoti taip, kad atlaikytų Boeing-707 lektuvų smūgius, 2001 rugsėjo 11 d. visiškai sugriuvo ne dėl to, kad į juos atsitrenkė keleiviniai Boeing-767 lėktuvai, o dėl to, kad dangoraižiuose buvo iš anksto padėti sprogmenys.

Rekomenduojame ir mūsų video publikaciją su 3 video rusų, anglų ir italų kalbomis, kurią galite rasti čia: 

“9/11.Tyrimas nuo nulio” – Giulietto Chiesa filmas apie Niujorko Dvynių katastrofą

 

Total
0
Dalinasi
Related Posts