Pirmą žingsnį žengs NASA, o paskui gali prasidėti beprotiška „aukso karštinė“: beveik neįmanoma įsivaizduoti, kas dėsis pasaulio ekonomikoje

JAV nacionalinė kosmoso agentūra patvirtino misijos į asteroidą „16 Psyche“ grafiką. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiame dangaus kūne brangiųjų metalų yra už 10 tūkst. kvadrilijonų. 2022 metais į skraidantį Klondaiką bus išsiųstas pirmasis zondas.

Zondas tik ištirs aplinką, apie galimą brangiųjų metalų kasybą kol kas dar nėra kalbama. Mokslininkai nori detaliai ištirti kosminį kūną ir nustatyti galimą išteklių gavybos būdą.

Kol kas tikrai žinoma tik viena. „16 Psyche“ – vienas iš didžiausių Asteroidų juostos, kuri išsidėsčiusi tarp Marso ir Jupiterio, objektų. Jis beveik visas sudarytas iš įvairių rūšių metalų, taip pat ir nikelio.

Jeigu kažkas sugebėtų pristatyti šiuos visus metalus į Žemę, tai jų bendra kaina dabartinėmis kainomis sudarytų neįsivaizduojamą sumą – 10 tūkst. kvadrilijonų dolerių. Tai daugelį kartų daugiau, negu verta visa šiuolaikinė ekonomika – jos bendra vertė yra vertinama 78 trilijonai.

Skraidantis Klondaikas

Savaime supranta, skaičiavimai yra apytikriai. Pradėjus brangiųjų metalų gavybą kosmose, jų kaina tuoj pat kristų ir Žemėje. Be kokiu atveju, šis didžiulis metalų lydinys, kurio skersmuo 253 kilometrai, yra vadinamas skraidančiu Klondaiku (Jukono upės regionas, kuriame 1897 metais buvo aptikta auksavietė, ir prasidėjo žymioji Aukso karštinė).

Asteroidą aptiko 1852 metais aptiko italų astronomas Annibale de Gasparis. Anot dabartinių duomenų, „16 Psyche“ sudaro mažiausiai 90 proc. metalų.

Kaip susidarė didžiuli metalų luitas kol kas nėra tiksliai žinoma. Populiariausia hipotezė – susidūrus keliems stambiems objektams pažiro skeveldros, kurių viena ir yra šis asteroidas. Galimai asteroidas yra protoplanetos, kuris kažkada egzistavo tarp Marso ir Jupiterio, branduolio dalis.

Misija Psyche

2015 metais projektas dėl galimos iškasenų gavybos laimėjo NASA konkursą „Discovery Program“. 2017-ųjų sausį kosminė agentūra projektą palaimino.

Iš pradžių buvo planuojama, kad erdvėlaivis startuos 2023 spalį, 2024 metais apskris netoli Žemės, o vėliau skris į Marso pusę ir 2030 metais atvyks prie „16 Psyche“.

Tačiau vėliau mokslininkai nustatė „trumpesnį kelią“, todėl 2022 prasidėsiantis skrydis leis prie skraidančio Klondaiko atvykti 2026 metais. Tokius pokyčius įgalino atlikti pakeista planuojamo paleisti erdvėlaivio galia – vietoje keturių saulės baterijų bus įrengtos penkios, padidinta variklio galia ir pakeista skrydžio trajektorija į optimalesnę.

 

Gali sudrebinti viso pasaulio ekonomiką

Misija „Psyche“ gali tapti kritiniu pokyčių tašku moksline prasme tiriant asteroidus ir, tikėtina, naujos eros Žemės ekonomikoje pradžia.

NASA kol kas atsisako aptarinėti ekonominį galimų iškasenų gavybos kosmose aspektą. Mokslininkai kol kas apsiriboja tik galimybių ištyrimo klausimais.

Užtektų iš kosmoso atgabenti ženklią dalį dabartinio kasmetinio metalų gavybos ir jų vertė ženkliai kristų. Kokia būtų brangiųjų metalų gavybos kosmose įtaka ekonomikai, kol kas sunku vertinti.

Be abejo, šis klausimas yra artimiausių dešimtmečių perspektyvos klausimas. Kuris gali ir neprasidėti su „16 Psyche“ turtų ištyrimu ir įsisavinimu. Tačiau NASA turi ir ambicingesnių planų. Praėjusiais metais agentūra paviešino ataskaitą, kurioje nurodyta, kad asteroidų resursų gavyba ir atgabenimas į Žemę nereikalauja kažkokių išskirtinių technologijų ir yra įmanoma netgi taikant šiuolaikines priemones.

NASA vertinimais, kosminės „aukso karštinės“ pradžios galime laukti jau artimiausiais 20-30 metų.

Total
0
Dalinasi
Related Posts