Lietuvoje – 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, kurie vasarą sulaukia daug lankytojų, ypač jų gausu netoli miestų esančiuose parkuose. Vienas jų – Kauno marių regioninis parkas. Jo šeimininkai sako, kad ne visi atvykusieji tinkamai elgiasi, palieka šiukšlių, laužo informacinius stendus. Tad infrastruktūrą tenka atnaujinti, naudojant iš lankytojų bilietų surinktas lėšas.
Išraiškingas Kauno marių gamtovaizdis – gamtos ir žmogaus kūrinys. Daugiau nei 6 tūkst. hektarų vandens, aukštos, stačios pakrantės, daugybė atodangų, dvi iš jų – saugomos valstybės.
Geriau pažinti atvertus žemės klodus padeda geologinis takas, kuriuo einant atsidengia į kietą uolieną surišto smėlio, žvyro sluoksniai.
„Mūsų tikslas yra parodyti, kaip formavosi žemė. Žvelgiant į kai kurias atodangas aiškiai matosi įvairūs sluoksniai, kai kada jų galima priskaičiuoti iki 232. Tai reiškia, kad būtent tiek metų šie sluoksniai susidarinėjo. Galima pamatyti žieminį ir vasarinį molio sluoksnį. Pastarasis – storesnis“, – pasakojo gamtininkas Povilas Vitkauskas.
Moliu, labai panašiu į šokoladą, parko darbuotojai kartais vaišina svečius. Sako, skonis kaip šokolado, tik be cukraus.
Gražiausiu Lietuvos saugomų teritorijų pažintiniu taku keliautojai išrinko kadagių slėnio taką. Virš marių iškilęs kadagiais ir žolynais apaugęs status šlaitas – labiausiai lankoma Kauno marių regioninio parko vieta.
Visada žaliuojantys kadagiai grynina orą, naudojami jie kaip vaistiniai augalai. Kadagių slėnio takas įrengtas prieš aštuonerius metus, deja, jis jau gerokai susidėvėjęs ir tenka keisti lentas.
Pasak parko direktorės Nijolės Eidukaitienės, iš Aplinkos rėmimo programos jau numatyta skirti lėšų Kadagių slėniui. Pažintinis takas bus atnaujintas, paklojant ilgaamžes maumedžio lentas, sutvarkant infrastruktūrą. Visgi, anot parko direktorės, pagrindinės problemos lieka tos pačios: parke žmonės vis dar šiukšlina, laužoma jo infrastruktūrą.