Virš Yalu upės nusidriekęs tiltas jungiantis Šiaurės Korėją ir Kiniją turėjo sustiprinti šių šalių tarpusavio santykius, paskatinti prekybą bei investicijas specialiai tam įsteigtose laisvosiose prekybos zonose.
Tuo suinteresuotos buvo abi šalys. Ypač Šiaurės Korėja, kurios užsienio prekybos dalis su Kinija sudaro apie 90 proc. visos šalies eksporto. Be to, absoliuti dauguma prekių, pavyzdžiui akmens anglys, geležies rūda ar kiti svarbūs ištekliai, kurie palaiko Šiaurės Korėjos ekonomikos gyvybingumą, keliauja būtent sausumos transportu.
Skaičiuota, kad per dieną šiuo dviejų juostų tiltu turėjo pasinaudoti apie 50 000 žmonių ir 20 000 transporto priemonių ir tokiu būdu gerokai padidinti tarpusavio prekybą, kurios dabartinės apimtys siekia vos 2,6 milijardus dolerių per pusmetį (palyginimui: Kinijos ir Pietų Korėjos prekybos apimtys per tokį patį laiką sudaro maždaug 136 milijardus dolerių).
Tačiau projektas visiškai sustojo. Nors tiltas jau turėjo būti atidarytas prieš trejus metus, ir nors statybomis besirūpinanti Kinija tam išleido daugiau nei 350 milijonų dolerių, projektą taikant sankcijas dėl Šiaurės Korėjos tolimesnio branduolinės programos vystymo ir aplinkinėms šalims keliamos grėsmės, buvo nuspręsta neribotam laikui sustabdyti.
O tai itin skaudus smūgis Šiaurės Korėjai, kuriai Kinija ilgus dešimtmečius buvo ekonominis ramstis ir užtarėja pasaulio bendruomenėje.
Tilto praėjimas iš Kinijos pusės šiuo metu aptvertas spygliuota viela ir apstatytas sargybos punktais, tuo tarpu Šiaurės Korėjos pusėje jis apskritai neužbaigtas ir baigiasi klampynėje.
Beje, toji klampynė tikriausiai yra geriausia iliustracija, atspindinti šios šalies dabartinę būklę.