Tai LRT radijui patvirtino visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė išrinkta per antrą rinkimų turą iš trijų kandidatų. Už ją balsavo 8 iš 12 LRT tarybos narių.
LRT tarybos pirmininkas kitų dviejų finalo dalyvių neįvardijo.
Anot jo, tarybos nariai, vertindami programas, stengėsi neminėti pavardžių ir minėti „bendrus dalykus“, o kertinės diskusijos vyko „tarp naujovių, naujo žmogaus atėjimo ir tradicijos tęsimo“.
Naujas pareigas M. Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų pradėti eiti balandžio pradžioje.
Nacionalinio transliuotojo taryba, anot Ž. Pečiulio, kėlė esminį reikalavimą, kad būtų įgyvendinama tarybos patvirtinta LRT penkerių metų strategija, o esminiai laukiantys darbai – modernesnė LRT struktūra, sinergija tarp televizijos, radijo ir interneto.
„Iš esmės, mes samdome žmogų, samdome vadybininką, kuris įgyvendintų LRT strategiją – tai iš esmės atsispindėjo pretendentų programose“, – dėstė jis.
LRT tarybos pirmininkas taip pat padėkojo dabartiniam nacionalinio transliuotojo vadovui Audriui Siaurusevičiui, pabrėždamas, kad jis „palieka gana gerą palikimą“ naujai direktorei tiek kalbant apie technologinį progresą, tiek apie programų turinį. Todėl, jo žodžiais, „kažko ten griauti, ar labai keisti naujam vadovui ir nėra reikalinga“.
Jis dar kartą pabrėžė, kad slaptas balsavimas buvo nustatytas tik paskelbus konkursą prieš mėnesį, kartu numačius, kad tvarka negali būti keičiama. Antradienį prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė perdavė prezidentės pozicija, jog ji ragina rengti atvirą balsavimą.
„Aš negirdėjau, kad kas nors keltų klausimą, kodėl slaptai buvo renkamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas, Rusų dramos teatro vadovas? Tai irgi yra biudžetinės įstaigos, bet tam tikri standartai taikomi tik LRT“, – stebėjosi LRT tarybos pirmininkas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra baigusi žurnalistikos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete. Ji 1996–1999 metais dirbo laikraščio „Verslo žinios“ žurnaliste, nuo 2000 metų dirbo naujienų portalo delfi vyr. redaktore. Iš šių pareigų ji pasitraukė pernai metų spalį, motyvuodama siekiu susitelkti ties žurnalistine veikla.
Be jos konkurse dalyvavo viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis.
Atrankoje į LRT generalinio direktoriaus pareigas taip pat dalyvavo visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, dar vienas LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius ir signataras Zigmas Vaišvila.
Televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas antradienį kandidatūrą atsiėmė.
Antrasis balsavimas LRT taryboje vyko nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų.
Autorius: Saulius Jakučionis
