Ar sutapimas, kad valymai „Lietuvos geležinkeliuose“ ir VMI prasidėjo iškart po rinkimų, nors sakoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bėdų turėjo ir anksčiau? Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius mano, kad tai nėra sutapimas.
– Iškart po rinkimų prasidėjo valymas „Lietuvos geležinkeliuose“. Kodėl laukta rinkimų pabaigos, jei sakoma, kad ten netvarka egzistavo ne vienus metus?
– Lietuvoje populiarus posakis „nauja šluota gerai šluoja“. Visuomet, kai pasikeičia valdžia, vyksta mažesni ar didesni pasikeitimai, ypač valstybinėse įmonėse, o „Lietuvos geležinkeliai“ tokia ir yra, ir agentūrose, tokiose, kokia yra VMI. Tik vienos valdžios tokius pakeitimus vykdo atsargiau, pasverdamos, o kitų pakeitimai net virsta skandalais. Kitados turėjome istorijas su Lietuvos darbo biržos, Valstybės tarnybos departamento vadovais, kurie laimėjo teismus ir grįžo į darbą, prisiteisę kompensacijas. Reiškinys nėra naujas. Tik labai reta tai, kas įvyko su „Lietuvos geležinkeliais“, – valymas įvyko iškart po rinkimų. Paprastai nauja valdžia bando išsiaiškinti situaciją, nustatyti problemas ir tik po to seka kažkokie sprendimai dėl personalijų. O „Lietuvos geležinkelių“ atveju personalijų klausimai pradėti spręsti vos suformavus Vyriausybę.
– Kodėl valymai prasidėjo įmonėse ir institucijose, priklausančiose socialdemokratų įtakai?
– Dėl „Lietuvos geležinkelių“ galima sutikti, kad su jais socialdemokratai turėjo ypatingus ryšius. Ir ne vienus metus. Manau, kad prezidentūra laukė galimybės perskirstyti įtakas šioje valstybinėje įmonėje. O naujoji Vyriausybė, kurią sudaro daug prezidentūros žmonių, tam yra puikus instrumentas. Dėl VMI, sakyčiau, kad tai yra institucija, kuri stengiasi būti nepolitizuota. Taip, dabartinis jos vadovas Dainoras Bradauskas susijęs artimais giminystės ryšiais su žinomais ir garsiais socialdemokratais, tačiau VMI apkaltinti bandymais savo veiklą politizuoti būtų sudėtinga. Ji stengiasi būti neutrali ir netgi, sakyčiau, apolitiška. Be to, prisiminkime, kad D.Bradauskas VMI viršininko pavaduotoju tapo dar valdant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vyriausybei. Kaip jau sakiau, dėl VMI vadovo yra daugybė klaustukų, nes situacijos niekas nekomentuoja ir neaiškina. Svarbiausia, kad visi pokyčiai Lietuvoje vyktų civilizuotai. Pokyčiai valstybinėse įmonėse turi būti pamatuoti ir argumentuoti, nes anksčiau jau turėjome priešingų sprendimų. Reikėtų į tą patį vandenį neįlipti, nesvarbu, kas nori į tą vandenį įstumti.
– Užsiminėte, kad prezidentė panoro perskirstyti įtakas „Lietuvos geležinkeliuose“. Kodėl tada ji laukė rinkimų? Gal tikėjosi, kad laimės jos proteguojami konservatoriai, kurie galėtų prisiimti nuopelnus už valstybinės įmonės tikrą ar tariamą išskaidrinimą?
– Iki rinkimų prezidentė nieko nedarė, nes valdžioje buvo socialdemokratai. Jie ir dabar valdžioje, tačiau anoje Vyriausybėje jie, priešingai nei dabar, griežė pirmu smuiku. Galimybių pakeisti žaidimo taisykles prezidentūrai tada nebuvo. Dabar tokios galimybės atsirado. Kai Rokas Masiulis buvo skiriamas susisiekimo ministru, jam tiesiai buvo pasakyta, kad viena iš pirminių veiklos sričių turės būti valstybės įmonės, ir visų pirma „Lietuvos geležinkeliai“. Tai buvo formuluojama atvirai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”
