Kinija ketvirtadienį paleido antrąją kosminę stotį, demonstruodama, kad jos kariškių remiama programa darosi vis sudėtingesnė. Šia programa siekiama ateityje išsiųsti misiją į Marsą.
Modulį „Tiangong 2“ ketvirtadienį vakare iš Dziučiuano palydovų paleidimo centro Gobio dykumos pakraštyje šiaurės Kinijoje iškėlė raketa „Long March 7“.
Planuota kitą mėnesį paleisti erdvėlaivį „Shenzhou 11“ su dviem taikonautais, kurie turėtų pereiti į kosminę stotį ir išbūti joje apie mėnesį. Kosminė stotis, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmai“, laikomas svarbia pakopa misijai į Marsą išsiųsti šio dešimtmečio pabaigoje.
„Tiangong 2“ bus panaudota „sistemų, astronautų vidutinės trukmės apsilankymų, taip pat degalų papildymo išbandymui“. Dar joje bus atliekami medicinos ir įvairių kosminių technologijų bandymai.
Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais. Tada Kinija tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir JAV.
Pirmasis modulis „Tiangong 1“ buvo iškeltas į orbitą 2011-ųjų rugsėjį ir po to atliko tris automatinius susijungimus su nepilotuojamais erdvėlaiviais „Shenzhou“.
Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais. Tada Kinija tapo trečiąja tai padariusia šalimi po Rusijos ir JAV. Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.
Kinija planuoja maždaug 2020 metais įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį. Nuo 2003 metų Kinija pasiuntė į kosmosą iš viso 10 astronautų (aštuonis vyrus ir dvi moteris), kurie šalyje vadinami taikonautais, per penkias atskiras misijas. Į orbitą taip pat buvo iškeltas kosminis modulis „Tiangong 1“. Pirmieji du Kinijos Mėnulio tyrimų zondai buvo paleisti 2007 ir 2010 metais.