Kai observatorijos statyba buvo patvirtinta, planuojamas paleidimas buvo numatytas 2010 metais, bet, laikui bėgant, jį vis tekdavo atidėti.
Pastaruosius keletą metų darbai, atrodė, pagaliau einasi tvarkingai – tik 2016 gruodį, aptikus neaiškias vibracijas, nuspręsta paleidimo datą pavėlinti maždaug keturiais mėnesiais, kad būtų galima jas panaikinti. Tuo metu vis dar buvo kalbama apie skrydį 2018 metais.
Praėjusių metų pabaigoje paleidimas vėl atidėtas, iki 2019 metų pavasario.
Praeitą savaitę pranešta, kad paleidimas dar pavėlintas; tiesa, visai nedaug – iki 2019 metų birželio. Bet didesnė problema yra ta, kad teleskopo biudžetas nebetelpa į 2011 metais patvirtintą maksimalią ribą – 8 milijardus dolerių.
Naujausiu vertinimu, observatorija iš viso kainuos 8,8 milijardo, o tokį biudžeto išplėtimą NASA turės derinti su JAV federaline valdžia. Belieka tikėtis, kad bent po metų su trupučiu šis teleskopas pagaliau pradės darbą.
Vienas iš daugybės klausimų, į kuriuos atsakyti padės Webbo teleskopas, yra vandens molekulių formavimasis kosmose.
Šiuo metu gerai žinome, kad vandenį į Žemę atnešė asteroidai ir/ar kometos, taip pat žinome, kad nemažai vandens molekulių yra tarpžvaigždiniuose debesyse. Bet kaip vanduo susiformuoja ir suyra – nežinome.
Šie procesai vyksta giliai molekuliniuose debesyse, iš kur mus pasiekia tik didelio bangos ilgio infraraudonoji spinduliuotė. James Webb teleskopas būtent tokią spinduliuotę ir stebės.
Planuojama, kad teleskopu bus galima stebėti ir debesis, kuriuose gimsta bei nyksta molekulės, ir protoplanetinius diskus, kur molekules veikia jaunos žvaigždės spinduliuotė. Šių duomenų interpretavimui reikės ir laboratorinių eksperimentų, kad geriau suprastume, kokią spinduliuotę skleidžia vandens bei kitos molekulės tarpžvaigždinėmis sąlygomis.
