Aplink mus yra labai daug pseudoinformacijos, informacinio šlamšto, tad norint gauti tikros informacijos, reikia paplušėti, mokėti už ją. Taip LRT.lt sako mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius Rolandas Maskoliūnas. „Tik skaitant patikrintas, teisingas žinias, išsiugdomas kritinis mąstymas. Antraip asmuo rizikuoja tapti algoritmų taikiniu, žaislu verslo ar politikos įtakos grupių rankose“, – kalba pašnekovas. Anot jo, ateityje algoritmai užims dar svarbesnę vietą mūsų gyvenime ir valdys daugelį žmonių.
– Festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ vyksta jau 15 kartą. Kaip jis išaugo nuo pirmojo?
– Galima sakyti, kad festivalis gimė netyčia. 2004-aisiais Lietuvoje viešėjęs Europos mokslo renginių asociacijos generalinis sekretorius pasiteiravo, kodėl Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse nevyksta Europoje ir pasaulyje populiarūs mokslo renginiai kaip Mokslo festivaliai ar savaitės. Tuomet ir susitariau su Švietimo ir mokslo ministerija, su Lietuvos mokslų akademija surengti tokį renginį. Be to, tuo metu Britų taryba kaip tik atvežė į Vilnių Didžiosios Britanijos kosminės programos parodą. Operatyviai sujungėme pajėgas. Festivalis vyko Vilniuje ir Kaune, jame buvo tik keliolika renginių.
Dabar festivalis vyksta 16 miestų, nors, žinoma, daugiausia renginių vyksta didžiuosiuose miestuose. Daugiau nei į 360 nemokamų renginių kviečiantis festivalis trunka dešimt dienų.
– Kokia, jūsų manymu, yra festivalio ilgaamžiškumo paslaptis?
– Priežastys, kodėl festivalis gyvuoja taip ilgai, yra kelios. Visų pirma tai, kad renginio naudą pajuto ir moksleiviai, ir mokytojai, ir mokslininkai.
Be to, stengiamės labai glaudžiai bendrauti ir su mokyklomis, ir su mokslininkais, kad suprastume, ko kam reikia. Taip pat stengiamės kontroliuoti renginių kokybę, nes nuo to priklauso festivalio populiarumas ir jo perspektyvos.
– Festivaliu siekiate populiarinti mokslą ir pirmiausia juo sudominti jaunimą. Ar lengva tai padaryti?
– Viskam reikia laiko, tačiau, atrodo, pavyksta, nes į renginius ateina nemažai moksleivių, žinančių, ko nori. Manau, kad kartais turbūt neįvertiname jaunimo smalsumo ir to, kad jie galvoja apie savo ateitį, aktyviai renkasi būsimą profesiją. Festivalio renginiai padeda lankytojams, ypač atvykusiems iš mažesnių miestų ar rajonų praplėsti savo akiratį, sužinoti kokios gali būti profesijos, jų perspektyvos.
– Tačiau nemažai kalbama apie tai, kaip jaunimas nėra linkęs rinktis tiksliųjų mokslų. Kaip manote, kas nuo mokslo labiausiai atbaido?
– Tiksliųjų mokslų veikiausiai nesirenka tie moksleiviai, kuriems mokykloje jie sekėsi prasčiau. Tačiau, jei neklystu, šiemet vien Vilniaus universitete į biochemijos studijas buvo priimta beveik 50 studentų. Pamenu, kai mes stojome, grupėje mūsų buvo tik 12. Taigi, studentų susidomėjimas tiksliaisiais ir ypač gamtos mokslais yra padidėjęs. Įtakos tam, manau, turi ir įvairios sėkmės istorijos, susijusios su pasiekimais moksle, kurias jaunuoliai perskaito internetinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, iš biotechnologijų, gyvybės mokslų sričių.
– Geresnės mokslo žinios, domėjimasis mokslu turbūt ne pro šalį būtų ne tik jaunimui, idant jis mokslą matytų kaip potencialią savo profesiją, o ir kiekvienam piliečiui. Nes įvairios sąmokslo teorijos, kuriomis, panašu, tiki nemažai žmonių, yra gajos visuomenėje.
– Aplink mus yra labai daug pseudoinformacijos, informacinio šlamšto, tad norint gauti tikrą informaciją, reikia paplušėti, mokėti už ją. Ypač svarbu skaityti knygas, nes tai lavina mąstymą ir plečia akiratį. Nemokamai galima gauti daug ką, tačiau tuo pačiu – ir netikras naujienas. Tik skaitant patikrintas, teisingas žinias, išsiugdomas kritinis mąstymas. Antraip asmuo rizikuoja tapti algoritmų taikiniu, žaislu verslo ar politikos įtakos grupių rankose.
– Toli gražu ne kiekvienas žmogus sąmoningai siekia to, domisi, gilinasi į tam tikras temas, kritiškai vertina šaltinius.
– Dauguma turbūt niekada ir nesidomės. Pasaulio istorija tai patvirtina. Kiekvienoje visuomenėje tėra keli, gal keliolika procentų socialiai aktyvių žmonių, formuojančių valstybių ideologiją, istoriją. Juo labiau, kad dabar tiems, kurie nėra labai aktyvūs, nekritiškai priimti kas siūloma (ir dar nemokamai), vis paprasčiau. Tam ir yra skirti globaliųjų verslo korporacijų kuriami algoritmai, kurie apie mus kartais žino daugiau, nei mes patys. Mes tampame produktais, kurios vienos kompanijos parduoda kitoms. Ateityje tai bus dar labiau išreikšta ir daugelį žmonių iš tiesų valdys algoritmai. Apie tai perspėja ir Y. N. Harari savo jauniausioje knygoje „21 pamoka XXI amžiui“.
– Ar tai reiškia, kad kol mokslas, technologijos tobulėja, visuomenė stovi vietoje arba netgi regresuoja?
– Nesakyčiau taip. Be abejo, mokslas tobulėja, technologijos atsiranda vis labiau neįtikėtinos, ypač turint mintyje dirbtinį intelektą, gilųjį mokymąsi, išmanius algoritmus. Tačiau akivaizdu, kad mūsų archajiškos struktūros smegenys, turinčios daug silpnybių, nespėja paskui technologijų progresą. Dėl to visuomenėje daugėja nerimo apraiškų, depresijos būsenų, vartojama vis daugiau antidepresantų. Nėra lengva susivokti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, todėl dauguma žmonių renkasi plaukti pasroviui, panyra į virtualią tikrovę.
– Projektas „Erdvėlaivis Žemė“ iš laboratorijų į šviesą traukia mokslininkus. Iš filmų, knygų stereotipiškai daug kas susidaro nuomonę apie mokslininkus, esą jie labai uždari. O kaip yra iš tiesų, jie noriai jungiasi prie mokslo festivalio?
– Toli gražu ne visus lengvai pavyksta įkalbėti prisijungti prie projekto, ne visiems lengva komunikuoti, tačiau džiugu, kad jie mėgina, mokosi vieni iš kitų ir tobulėja. Yra ir tokių mokslininkų, kurie skaito paskaitas, organizuoja laboratorinius darbus nuo pat pirmojo festivalio. Tai – mūsų „aukso fondas“, supratę ir kitus savo pavyzdžiu skatinantys populiarinti mokslą. Kuo bus daugiau mokslo populiarintojų, tuo geriau. Kada nors gal net nukonkuruosime horoskopus.
– Gal pavyktų įvardyti keletą išskirtinių šiųmečio festivalio renginių, kurie jau sulaukė daugiausia susidomėjimo arba į kuriuos eitumėte pats, jei, sakykime, dar būtumėte moksleivis?
– Didžiulio susidomėjimo, sprendžiant pagal registraciją, sulaukė akad. Leono Valkūno paskaita apie dirbtinę fotosintezę. Lietuvos mokslininkai yra vieni tų, kurie kuria metodus, bando suprasti ir patobulinti fotosintezę, kad kada nors turėtume daug pigios energijos. Kita tema, kurią aš rekomenduočiau – dirbtinis intelektas ir robotika, nes tai yra labai sparčiai besivystančios technologijos, kurios, manau, daug ką pakeis. Ne veltui visos didžiausios kompanijos, kaip antai „Facebook“, „Google“, „Apple“ investuoja į tai, samdo geriausius specialistus. Apie tai festivalyje kalbės ir filosofai, ir mokslininkai, ir pedagogai. Robotikai skirti renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir net Merkinėje.
