Energetikos ministerija kviečia nuotoliniu būdu ir nemokamai sužinoti daugiau apie tai, kaip ir kodėl verta kurti energetikos startuolį šalyje.
Gruodžio 18 d. veikti pradėjusioje interaktyvioje mokymų programoje dalyviai ras daugiau nei 80 skyrių ir 3,5 valandos filmuoto mokymų medžiagos turinio. Programoje bus galima rasti energetikos startuolių sėkmės istorijas, didžiausią potencialą turinčių energetikos technologijų apžvalgą, o taip pat ir naudingų žinių apie Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemą – svarbiausius jos veikėjus ir kontaktus, atviros prieigos centrus, bandomąją energetikos inovacijų aplinką ir finansavimo galimybes.
„Mūsų strateginis tikslas – kad Lietuva iš energetikos technologijų importuotojos taptų energetikos technologijų kūrėja ir eksportuotoja. Inovacijos energetikoje atveria dideles galimybes startuoliams, todėl norime, kad inovatyvūs startuoliai augtų, tobulėtų ir taptų vienais iš Lietuvos eksporto lyderių – tam ir yra kuriamos programos tokios, kaip ši“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys
Programa skirta ugdyti inovacijas saulės energetikos, biomasės, geoterminės energijos panaudojimo, vandenilio, baterijų, suskystintų gamtinių dujų, kibernetinio saugumo e-mobilumo ir kitose srityse kuriančius startuolius, kurie įgavę žinių greičiau ir lengviau išvystytų verslą.
Programos temos taip pat apima tokias sritis kaip Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, pasaulyje vyraujančios technologinės tendencijos, Europos žaliasis kursas, Lietuvoje ir užsienyje veikiančių pre-akceleravimo programų ir investicinių fondų pristatymas, atviros prieigos infrastruktūra ir kitos galimybės. Verslumo kompetencijų ugdymo skyriai apima verslo idėjų generavimo, validavimo, rinkos tyrimo, potencialių klientų radimo ir pritraukimo, veiklos rodiklių, marketingo plano, investicijų pritraukimo ir kitomis temomis.
Virtualioje energetikos startuolių prie-akceleravimo programoje startuoliai galės mokytis savo tempu, o susipažinus su kurso medžiaga ir atlikus žinių patikrinimo testus – gauti kurso baigimo diplomą. Programos medžiaga bus prieinama iki 2023 metų.
Startuolių įmonės ir inovatoriai kviečiami registruotis ir naudotis programa čia.
Lietuvoje šiuo metu veikia virš 1000 startuolių, kurie 2019 m. pritraukė daugiau nei 170 milijonų eurų investicijų iš vietos ir užsienio investuotojų. Tai pat Lietuvoje pasirodė ir pirmasis „vienaragis“ – dėvėtų drabužių pardavimo platforma „Vinted“. 2019 metais startuolių įmonės Lietuvos valstybei sumokėjo 87 milijonus eurų mokesčių, o vidutinis darbo atlyginimas siekė 2,4 tūkstančius eurų (unicorns.lt portalo duomenimis).
Startuolių verslo kelias nėra lengvas – JAV Smulkaus verslo administracijos (SBA) atlikto tyrimo duomenimis, po įsteigimo žlunga daugiau nei 90 proc. startuolių įmonių: 21.5 proc. pirmaisiais veiklos metais, 30 proc. iš likusiųjų – antraisiais metais, 50 proc. likusiųjų baigia veikla nesulaukę penktojo gimtadienio, ir dar 70 proc. – iki 10-ųjų veiklos metinių.
Dažniausiai naujai įsteigtos inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančios įmonės susiduria su daugybe sunkiai įveikiamų iššūkių – ankstyvos stadijos verslų finansavimo galimybėmis, energetikos srities specialistų pasiūla rinkoje, prieigos prie MTEP infrastruktūros ir kvalifikuotų mokslininkų. Lietuvos universitetai ugdydami studentus taip nesuteikia prieinamų mokymų apie efektyvų mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, inovatyvių verslų steigimą ir vystymą, investicijų pritraukimą.
„Sveikiname iniciatyvas skirtas jauno verslo kūrėjų (savi-)edukacijai, ypač šiuo metu, kai dėl pandemijos ekosistemoje įprastais tapę renginiai nebevyksta, arba vyksta rečiau ir kitomis formomis. LitBAN verslo angelų tinklas kasmet gauna virš 200 paraiškų (2020 m. gautos 266 paraiškos) iš startuolių kūrėjų galimam jų verslo finansavimui. Nemažai daliai šių įmonių praverstų pagilinti žinias pasirengimo investicijų pritraukimui, verslo vystymo, pardavimų ir susijusiose srityse“, – teigia Justinas Pašys, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN vadovas.
Ankstyvosios stadijos verslo ugdymo (pre-akceleravimo) programa parengta įgyvendindant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytus strateginius tikslus ir uždavinius, bendradarbiaujant kartu su Vilniaus technologijų ir meno centru.
2018 metais patvirtintoje NENS inovacijos numatytos kaip viena iš strateginių energetikos politikos krypčių. NENS taip pat įtvirtintas siekis, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies taptų energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. Siekiant šio ir kitų susijusių tikslų įgyvendinimo 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtintas Lietuvos energetikos inovacijų ekosistemos stiprinimo veiksmų planas. Jame numatyta daugiau nei 50 priemonių, kurios sudarys sąlygas plėtoti ir stiprinti energetikos inovacijų ekosistemą infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, produktų ir paslaugų, reguliacinės aplinkos, mokslo ir technologijų srityse.
