Ar po 100 dienų geriau gyventi?

Vakar premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pristatė, ką Vyriausybei pavyko nuveikti per pirmąsias 100 darbo dienų ir kokie yra ateities planai. Ministras pirmininkas atviravo, kad tenka dirbti kone mažumos Vyriausybės sąlygomis, su koalicijos partneriais dažnai išsiskiria nuomonės svarbiais klausimais, jis net abejoja, kad pavyks sutarti dėl miškų, aukštojo mokslo reformų bei kitais svarbiais klausimais.

– Sakėte, kad dirbate kaip mažumos Vyriausybė. Kuo pagrįstumėte šį savo teiginį? – Sauliaus SKVERNELIO klausė žurnalistai.

– Dėl kiekvienos esminės reformos, reikalingos valstybei, reikia tartis su atskiromis politinėmis jėgomis, nes požiūriai yra skirtingi, ypač į tuos procesus, kurie yra seni, susiformavę. Mes šiandien dažnai sutariame, bet kai reikia išreikšti valią Seime, atsiranda įvairiausių priežasčių arba sprendimų, kurie būna siurprizai. Dėl to, norint užsitikrinti sėkmę, tenka darbuotis iš esmės su visomis Seimo frakcijomis individualiai. Tai, aišku, yra papildomas resursų investavimas, bet nematau didelės problemos.

– Ar ketinate formalizuoti mažumos Vyriausybės statusą?

– Aš manau, kad mes turime apsispręsti. Šiandien tikrai nėra taip, kad pasakytume, jog nebegali ši koalicija daugiau darbuotis. To laiko susidirbti arba bent įgyti bendrą požiūrį į atskirus strateginius dalykus buvo mažai. Be to, situaciją, mano nuomone, veikia ir tai, jog šiandien mūsų partneriai išgyvena virsmą, ieško savo tapatybės, identiteto ir vyksta procesai dėl partijos vadovybės pasikeitimo. Labai daug kas priklauso nuo to, kas taps nauju socialdemokratų pirmininku, kokia bus suformuota nauja partijos vadovybė ir kiek ji bus įgali ir galės daryti įtaką dirbančiųjų Seime veiklai. Kol kas formalizuoti tikrai nematau reikalo, diskusijos su partneriais tęsiasi.

Mūsų partneriai turi aiškiai pasakyti: jei jie mato, kad jiems yra žalingas buvimas valdančiojoje daugumoje, kad yra diskomfortas, ar nemato prasmės, apie tokį apsisprendimą būtų geriau žinoti kuo anksčiau. Nors matau, kad per pirmas šimtą Vyriausybės darbo dienų nėra jokio suskirstymo, kad tai yra socdemų ar „valstiečių“ ministerijos. Tas pats ūkio ministras, kuris kandidatuoja į socialdemokratų pirmininkus, Vyriausybės sprendimuose dėl tos pačios miškų reformos visiškai palaiko Vyriausybės poziciją, yra visiškas sutarimas. Nereikėjo mums kol kas ir, tikiuosi, nereikės priimti sprendimų balsavimu Ministrų kabinete, kaip buvo ankstesnėje Vyriausybėje. Ir jei bus išlaikomas požiūris, kad tai nėra mūsų ar jūsų, kad tai yra bendra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, manau, viskas bus gerai. Jei socialdemokratai mato, kad yra kitaip, ta žinia turi būti labai aiškiai pasakyta. Blogiausia, kad mes ryte pasikalbame, priimame bendrus sprendimus, ateiname į plenarinį posėdį ir ten laukia vienas ar kitas siurprizas. Siurprizus aš, aišku, mėgstu, bet geriausia, kad būtų galima prognozuoti savo veiklą, kitaip prasideda energijos švaistymas ieškant sąjungininkų opozicijoje.

– Ar esate pasiryžęs paaukoti urėdijų reformą, galbūt ir kai kurias kitas reformas, kad išsaugotumėte koaliciją?

– Nemanau, kad šiandien turėtume tokį klausimą kelti. Manau, reikėtų paaukoti kažką daugiau, kad įvykdytume tuos pokyčius, kurie valstybei yra neišvengiami. Urėdijų reforma nėra tai, ką bandoma pateikti. Ji planuojama ne dėl žmonių atleidimo ar taupymo. Esminis dalykas – nomenklatūrinės praeities simbolio pakeitimas, ir taip yra kalbant apie visas valstybės įmones.

– Kam „valstiečiams“ reikalingi tokie koalicijos partneriai, su kuriais sunku sutarti svarbiais klausimais?

– Klausimų man irgi kyla po vieno, kito ar trečio sprendimo, ar mes esame koalicijos partneriai, ar ne. Matyt, ir mūsų partneriai kelia tą patį klausimą, jie gal irgi jaučiasi kažkur neįvertinti. Sakė, kad trūksta bendravimo, dabar bendraujame pakankamai daug, aš ir Vyriausybėje sukviečiau ir frakcijas, ir atskirus komitetus, ir vadovybes, ir koalicinė taryba funkcionuoja. Nežinau, ko dar kam trūksta.

– Ar palaikote prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus plėsti ratą asmenų, kurių turto deklaracijos yra viešinamos?

– Aš tikrai esu už išplėtimą. Kažkada buvau šalininkas ir visuotinio pajamų bei turto deklaravimo, tos nuomonės laikausi. Aišku, yra kitų argumentų dėl sąnaudų – kiek tai kainuotų ir kokį poveikį duotų. Tas ratas tikrai turėtų plėstis ir galėtų apimti ir asmenis, kurie yra valstybės įmonių valdybose, valdymo organuose, apie savivaldybių įmones tą patį galiu pasakyti, viešąsias įstaigas irgi. Didesnis atvirumas ir prieinamumas šitos informacijos prisidėtų prie procesų skaidrumo.

– Lietuvoje šį sekmadienį bus įvestas vasaros laikas, nors, pagal apklausas, didžioji dalis Lietuvos piliečių norėtų gyventi nekaitaliodama laiko.

– Tuo laiku, prie kurio mes dabar pereiname, yra ir vaikams didžiulių problemų keltis į mokyklą, darželius. Tai yra vienas aspektas. Gerbdamas mūsų žmonių valią ir aš būčiau linkęs likti prie vieno laiko režimo. Tačiau nekeičiant laiko atotrūkis nuo kai kurių kitų šalių padidėtų, tai apsunkintų verslo ir bendradarbiavimo santykius. Pagaliau tai yra vienas iš sprendimų kalbant apie Europos Sąjungos visų valstybių narių bendras pozicijas. Galbūt tai nėra esminis dalykas, bet tai bendras požiūris, ir mes nenorime išsiskirti. Tikrai šis klausimas yra darbotvarkėje, bet sprendimo nėra priimta.

– Kaip bus su naujuoju Darbo kodeksu, nes kalbama, kad Trišalėje taryboje pavyko susiderėti tik dėl smulkmenų, o ne dėl esmės?

– Aš manau, kad sutarta yra dėl esmės, tikrai nėra, kad abi pusės būtų labai patenkintos, bet tai kompromisas, kažkuri turėjo nusileisti dėl vienos ar kitos pozicijos. Jis privalo įsigalioti liepos 1 dieną, alternatyvos absoliučiai jokios nėra. Nedaug aš užsienio vizitų turėjau, bet, kiek važiavau, visur kalbant su Vyriausybių vadovais šitas klausimas buvo keliamas. Lietuvoje ir ypač užsienyje, susitinkant su potencialiais investuotojais, visą laiką buvo keliamas klausimas, ar darbo santykių naujas reglamentavimas bus, ir labai esminis dalykas, kalbant apie teisingos investicinės aplinkos sudarymą.

– Kokius užsibrėžtus darbus Vyriausybei nuveikti bus sunkiausia?

– Bus nelengva su visų grandžių švietimo reforma. Mes kol kas kalbame apie aukštojo mokslo kokybės pokytį, o jis negalimas be tinklo konsolidavimo, be kartelės kėlimo. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija priėmė sprendimą, nustatė minimalius balus tiek universitetams, tiek kolegijoms. Tai labai svarbus iššūkis bus. Mes kalbame apie mokesčių sistemos sutvarkymą, kadencijų nustatymą. Labai svarbūs dalykai, susiję su gilumine kova su korupcija, kur gali kilti klausimų. Sunku išskirti atskiras sritis. Įvairiais klausimais gali būti įvairių nuomonių.

– Ką pavyko nuveikti per pirmas 100 dienų?

– Pirmas iššūkis buvo Vyriausybės suformavimas. Jei pastebėjote, jis buvo šiek tiek kitoks nei ankstesnių. Rasti profesionalių žmonių, kurie galėtų iškart darbuotis ministerijose, pavyko, išskyrus galbūt vieną kandidatą, kurį teko pakeisti. Toliau – Vyriausybės tiek programa, tiek jos įgyvendinimo planas. Manau, pavyko jį sukurti pakankamai gerą, labai aiškiai pamatuojamą, su konkrečiais kriterijais. Noriu akcentuoti, kad rengiant planą dalyvavo ne tik ministerijos bei Vyriausybės kanceliarija, bet ir suinteresuoti atstovai. Darbai, kurių mes negalėjome atidėlioti, – tai dėl intervencijos į atskiras valstybės įmones, tokias kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Registrų centras. Tą reikėjo padaryti.

Total
2
Dalinasi
Susijusios publikacijos