Prie artimiausios Saulei žvaigždės esanti planeta Proksima b sukasi gyvybinėje savo žvaigždės zonoje – jos paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Tačiau nežinia, ar planeta turi atmosferą. Žemės atmosferą nuo Saulės vėjo apsaugo magnetosfera, tačiau ties magnetiniais ašigaliais šiek tiek jos pabėga į kosmosą.
Dabar apskaičiuota, kad net jei Proksima b turi magnetosferą, panašią į Žemės, žvaigždės vėjas jos atmosfera per ašigalius išpūtinėja šimtus kartų sparčiau, nei Saulės vėjas Žemėje.
Per kelis milijardus metų planeta galėjo netekti visos savo atmosferos, taigi ir jos tinkamumas gyvybei greičiausiai yra labai menkas.
Vienintelė išeitis būtų tokia, jei Proksima b jaunystėje turėjo gerokai tankesnę atmosferą, arba gerokai stipresnį magnetinį lauką.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal.
Vanduo TRAPPIST planetose
Vasario mėnesį paskelbta apie septynių uolinių planetų atradimą TRAPPIST-1 sistemoje. Iškart pradėta diskutuoti apie tai, ar jose galėtų būti tinkamos sąlygos gyvybei.
Viena iš sąlygų – skysto vandens egzistavimas – neseniai įvertinta naudojant Hablo teleskopo duomenis.
Ultravioletinė žvaigždės skleidžiama spinduliuotė skaido vandens garus planetų atmosferose ir leidžia vandeniliui pabėgti į kosmosą.
Įvertinę, kiek vandenilio yra planetų aplinkoje, astronomai apskaičiavo, kad trys vidinės planetos per 8 milijardus savo gyvenimo metų galėjo prarasti 20 kartų daugiau vandens, nei yra Žemės vandenynuose.
Taigi tikėtina, kad jos yra visiškai sausos ir negyvybingos. Tuo tarpu tolesnės planetos, esančios gyvybinėje zonoje, greičiausiai prarado ne daugiau, nei triskart tiek vandens, kiek yra Žemėje.
Taigi jose vandens dar gali būti, gal netgi nemažai, ir gyvybei jos gali būti tinkamos.
Šie rezultatai yra gana preliminarūs, o jų paklaidos – didžiulės, tačiau bendrai rezultatai nuteikia optimistiškai, nes jie rodo, kad planetos visai nebūtinai turėjo prarasti savo atmosferas dėl žvaigždės poveikio, kaip teigta keliuose ankstesniuose tyrimuose.
Tyrimo rezultatai arXiv.
