– Laba diena, ar čia meras Valkiūnas?
– Ko nori tu dabar, papūsk į gerą vietą…
– Noriu investuoti į turizmą, būtų darbo vietų?.
– Ko nori makarone tu, nemokyk dirbti, ką tu turi?
Ar jums tiktų būti bendrame politiniame laive su tokiu meru? Meru, kuris neslepia savo arogancijos oponentams, mėgaujasi turtu, kuris verslininkų neinformuoja apie keliamus mokesčius nekilnojamam turtui, o pasiteiravus kodėl jie mažesni Kupiškyje, Rokiškyje pataria ten ir gyventi. JEI GYVENTOJAI NORI GERESNIŲ ŠALIGATVIŲ – TEGUL PRAŠO VERSLI INKŲ. Už jų pinigus smagu papietauti, o darbo vietų kūrimas ne caro galvos skausmas.
Lietuvos žmonių pasyvumas, baimė išperėjo ant kitų sprandų merus , carus, monarchus kaip Lazdijai, Biržai, Šakiai, Radviliškis ir merus Brežnevus kur jokio balso, judesio nėra – Jurbarkas, Marijampolė.
Kas gali investuoti į tokį miestą, kur ir patys žmonės nesuprasi kada kalba rimtais, kada juokais? Lyg ir reikia archeologų, yra pilis – paveldas, bet viešo kvietimo į Biržus atvykti negirdėti. Nes matomai prisistačius, maždaug vyktų toks pokalbis.
– Mere, ar galima vagonėliuose gyventi, o kaip su atliekų išvežimu?
– Pabučiuokit man į gerą vietą, prašykit verslininkų turtuolių.
– O jums neįdomus miesto gražinimas, istorija?
– Kas turi pinigų, makarone tas eina pas Onutę, kas jų neturi žiūri pro skylutę, kurmiarausi, tu…
