Seimo Audito komitetas teikia projektą, kuriam įsigaliojus nebeliktų labdaros ir paramos fondų su politikų pavardėmis. Komiteto įsitikinimu, dabartinė situacija, kai bet koks politikas įsteigia savo vardinį fondą, yra ydinga dėl dviejų dalykų. Pirmas – tai yra politinė reklama už ne reklamai, o geriems darbams suaukotus pinigus, antras – tai yra landa verslui neskaidriai remti įvairius veikėjus ir paskui reikalauti balsuoti taip, kaip reikia rėmėjams. Beje, komiteto nariai nė neslepia, kad tokias pataisas siūlo dėl to, kad nebevyktų tai, kas vyksta parlamentaro Gintaro Steponavičiaus labdaros fonde.
Jokio skaidrumo
Seimo Audito komitetas labdaros ir paramos veikloje pasigenda skaidrumo. Pasirodo, paramą renkantys juridiniai asmenys labai nenoriai vykdo tai, kas jiems privaloma. Privaloma kasmet teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą ar veiklos ataskaitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau šiuos duomenis pateikia tik 17 proc. visų paramos gavėjų. Pavyzdžiui, iš 35 401 paramos gavėjo statusą turinčio subjekto tik 6195 pateikė 2015 m. ataskaitų dokumentus.
Komiteto nuomone, paramos gavėjo statusą turinčių juridinių asmenų uždarumas ir įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas neužtikrina skaidrumo ir atskaitomybės, sudaro prielaidas korupcinėms rizikoms, galimybėms apeiti įstatymuose numatytus su dalyvavimu politinėse kampanijose susijusius apribojimus, galimai palengvina kaip paramą suteiktų dalykų panaudojimą su parama nesusijusioms veikloms. Esamos sankcijos neatgraso paramos gavėjų nuo jiems įstatymais pavestų prievolių nevykdymo. Todėl norima įtvirtinti griežtą nuostatą: jei paramos gavėjas praėjus dviem mėnesiams po įspėjimo apie dokumentų nepateikimą ir toliau nevykdo prievolės, iš jo atimamas paramos gavėjo statusas. Be to, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad kaip parama gauti labdaros ir paramos dalykai negali būti naudojami politinei reklamai.
Jokių skylių
Audito komiteto vicepirmininkas Naglis Puteikis „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad jei pataisoms pritars Seimas, labdaros fondų pavadinimuose nebebus politikų pavardžių.
„Ši pataisa susijusi su prezidentės pernai pateiktu įstatymo paketu, kurio esmė – užkimšti įstatyme skyles, kurias pragręžė liberalai. Konkrečiai – Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis. G.Steponavičius savo vardinį fondą, savo veiklą reklamavo, rinko pinigus ir už juos važinėjo kartu su Eligijumi Masiuliu, tad akivaizdu, kad labdara panaudota rinkimams. Vestos paskaitos mokyklose buvo ciklinės prieš rinkimus, lėšos buvo išreketuotos iš įmonių. Arba atvirkščiai – paimtos kaip dovanos, už kurias vėliau reikėjo atidirbti. Tad komiteto siūlomas paketas ir reikalingas tam, kad užkimštume skyles ir kad pro jas nebegalėtų landžioti tokie gudručiai. Beje, svarstant pataisas viešųjų įstaigų vadovai klausė, ar uždraus jiems agituoti, už ką reikia balsuoti. Komiteto atsakymas: uždrausime“, – dėstė N.Puteikis.
Jokios reklamos
Anot parlamentaro, kol kas svarstoma, ar politikai galės būti labdaros fondo dalininkai, jei fondo pavadinime nebus jo pavardės bei kokios nors asociacijos į konkretų politiką ar partiją.
„Šitos detalės negaliu komentuoti, bet norime padaryti taip, kad kiekvienas užsiimtų tuo, kuo turi užsiimti, labdara galėtų užsiimti visuomeninės organizacijos, kurios tai darytų ne dėl politinės reklamos. Noriu atkreipti dėmesį, kad verslui šiuo metu draudžiama remti politines partijas, tačiau atrasta landa per fondus. Jei jie bus uždrausti, liks tik alkoholio dėžutės. Bet tikiuosi, kad dėžučių krūmuose tykos STT pareigūnai su naktinio matymo žiūronais. Tam mes STT suteikėme teisę matyti įmonių pinigų judėjimą bankuose“, – tvirtino N.Puteikis.
Audito komiteto vicepirmininkas sako, jog skaidrumo suteiktų ir įtvirtinta nuostata, kad už ataskaitų nepateikimą labdaros fondai prarastų paramos gavėjų statusą.
„Dabar visi dirba slaptai, niekas nepateikia ataskaitų, nes už tai nenumatyta jokių sankcijų“, – atskleidė N.Puteikis.
Jokios nuojautos
Pirmasis idėją, kad reikėtų uždrausti vardinius politikų fondus, dar pernai iškėlė parlamentaras Algis Strelčiūnas. Beje, atitinkamą projektą jis registravo, kai G.Steponavičiaus skandalas dar nė nebuvo kilęs.
„Mano projektas buvo atmestas motyvuojant, kad daug politikų turi tokius fondus. Tačiau dabar, kai kilo G.Steponavičiaus skandalas, Audito komitetas savo vardu beveik tokį pat projektą registravo, o aš ir neprieštaravau, nes komiteto vardu registruotas projektas geriau „praeis“ nei pavienio Seimo nario. Mano teiktas projektas tikrai nebuvo susijęs konkrečiai su G.Steponavičiaus fondu, nes jokie įtarimai dar nebuvo pateikti ir nieko panašaus aš nenujaučiau. Tačiau iki Seimo rinkimų buvo telikę pusė metų, o visi žinome, kad prieš pusę metų fondai labai suintensyvėja ir tie, kas turi fondus, turi geresnes sąlygas. Žinojau, kad šiuo metu juridiniai asmenys negali finansuoti partijų, todėl jie įstatymus apeina finansuodami fondus“, – pasakojo A.Strelčiūnas.
Parlamentaro teigimu, tereikia uždrausti politikų pavardes fondų pavadinimuose, nes tai yra politinė reklama, o steigėjais ar dalininkais jie gali būti, nes iš to jokios naudos negaus. Politinei reklamai naudoti labdarai gautus pinigus ir taip yra uždrausta.
„Fondus turi daug politikų, praėjusią kadenciją – apie 10. Tačiau teisėsauga susidomėjo tik G.Steponavičiaus fondu, nes jo veikimo mastas buvo didesnis, tas fondas vykdė didžiulę veiklą ir buvo žinomas visoje Lietuvoje“, – sakė A.Strelčiūnas.
Faktai
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, balandžio viduryje Seimo prašęs atimti G.Steponavičiaus teisinę neliečiamybę, pranešė, kad minėtas politikas, 2015 m. spalį susitikęs su koncerno „MG Baltic“ atstovu, sutarė, kad koncernas perves pinigų į su Liberalų sąjūdžiu susijusios VšĮ bei G.Steponavičiaus fondo sąskaitas ir taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdžio veiklą. Po šio susitarimo 2015 m. lapkritį ir gruodį G.Steponavičius, pasak prokuroro, Seime balsavo už dviejų „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimą. Pernai sausį įvyko dar vienas politiko ir verslininko susitikimas ir sutarta, kad koncernas 10 tūkst. eurų perves į minėtos VšĮ, 5 tūkst. – į labdaros fondo, dar 5 tūkst. eurų – į sąskaitą G.Steponavičiaus rinkimų kampanijai finansuoti. Pasak E.Pašilio, fondo pinigai buvo panaudoti G.Steponavičiaus veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti, o VšĮ gauta parama – liberalų skoloms atiduoti ir G.Steponavičiaus žinomumui didinti.
„Tokie veiksmai vertintini kaip Seimo nario G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai. Taip pat manytina, kad dėl šių veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, buvo pažemintas Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos Seimo nario vardas“, – dėstė E.Pašilis.
Dar vienas liberalas, kuriam irgi pareikšti įtarimai, Šarūnas Gustainis. Teisėsaugos duomenimis, jis, 2015 m. eidamas Seimo nario pareigas, iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą su liberalais siejamai viešajai įstaigai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
