IBM mokslininkai sukūrė mažiausią pasaulyje magnetą, kurio dydis tėra vos vienas atomas ir įrašė į jį vieną informacijos bitą.
Šiuo metu kietuosiuose diskuose naudojamos technologijos leidžia vieną informacijos bitą įrašyti į maždaug 100 000 atomų, tad IBM tyrėjų atradimas leis ateityje kurti kur kas mažesnius ir talpesnius informacijos saugojimo prietaisus. Vystantis technologijai įmanoma, kad visa „iTunes“ biblioteka, kurioje šiandien yra 35 milijonai dainų įrašų, bus perkelta į kreditinės kortelės dydžio laikmeną.
Naujausias IBM mokslininkų atradimas tęsia kompanijos 35 metų veiklą nanotechnologijų srityje, tarp kurios pasiekimų yra ir Nobelio premiją laimėjusio skenuojančio tunelinio mikroskopo sukūrimas. Praėjusią savaitę IBM taip pat paskelbė, kad kurs pirmąjį pasaulyje kvantinį kompiuterį, skirtą verslui ir mokslui.
Tolesnės skenuojančio tunelinio mikroskopo studijos tirs kvantinio informacijos apdorojimo naudojant atskirus magnetinius atomus galimybes. „Magnetiniai bitai yra kietųjų diskų ir naujos kartos magnetinės atminties šerdis, – sakė IBM nanotechnologijų tyrimų komandos mokslininkas Christopheris Lutzas. – Šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti, kas vyksta, kai technologijas sumažini iki mažiausio įmanomo dydžio – atomo.“
IBM mokslininkai pademonstravo, kad elektros srove į vieną atomą galima įrašyti ir nuskaityti informacijos bitą. Jie taip pat parodė, kad atomų magnetiniai laukai gali būti įrašyti ir nuskaityti atskirai, net jei juos skiria vos vienas nanometras – atstumas lygus milijoninei smeigtuko smaigalio daliai. Tai leidžia dabartinę atminties laikmenų talpą suspausti tūkstantį kartų.
Tolesnis nanostruktūrų, kontroliuojančių kiekvieno atomo poziciją, taikymas leistų verslui ir žmonėms į to paties dydžio laikmenas talpinti 1000 kartų daugiau informacijos, o ateityje radikaliai sumažintų duomenų centrų ir kompiuterių dydį bei padidintų jų galingumą.
IBM mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas prestižiniame „Nature“ žurnale.
Kurdami mažiausią pasaulyje magnetą IBM tyrėjai panaudojo skenuojantį tunelinį mikroskopą, kompanijos išradimą, kuris 1986 m. buvo įvertintas Nobelio fizikos premija, ir juo valdė pavienius holmio atomus. Mikroskopas veikia absoliučiame vakuume, kad būtų išvengta oro molekulių ir kitos galimos taršos. Mikroskope taip pat šaldymui naudojamas skystas helis, kuris leidžia atomams išlaikyti magnetinių momentų orientaciją pakankamai ilgai, kad į juos būtų galima patikimai įrašyti ir nuskaityti informaciją.
IBM tyrimų padalinys veikia daugiau nei septynis dešimtmečius ir šiuo metu turi 12 laboratorijų šešiuose pasaulio žemynuose, kur dirba 3000 mokslininkų. Šeši IBM tyrėjai tapo Nobelio premijų laureatais.
