Rusija vis aktyviau stoja į priešpriešą Vakarams. Krymo aneksija ir karas Rytų Ukrainoje privertė Vakarus imtis atsakomųjų sankcijų. Dabar Kremlius grasina Sirijoje, kur remdamas Basharo al Assado režimą įkūrė savo karinę bazę, ir vis labiau plečia įtakos zoną. „The Washington Post“ įvertino penkis ženklus, verčiančius susimąstyti, kur veda Rusijos agresija.
Rusijos viešoji erdvė pastarąsias savaites pateikia vis naujų nerimą keliančių ženklų. Kalbos apie bunkerius ir maisto racioną, rusų politikų perspėjimai apie branduolinius smūgius Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų sąjungininkėms. Ar Rusija išties ruošiasi karui?
Naujos slėptuvės nuo bombardavimo
Maskvos gyvenamųjų namų rajonuose pasklido pranešimas, kurį vėliau išplatino ir opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas. Jame gyventojų prašoma prisidėti 500 rublių (8 JAV doleriais) prie naujos slėptuvės statybų.
Pranešima pabrėžiama, kad Rusijai grėsmę gali sukelti priešiškų valstybių – JAV ir jos sąjungininkų NATO – branduolinis bombardavimas. Tiesa, vėliau pasirodė, kad šis pranešimas greičiausiai buvo tik bandymas išvilioti pinigus iš patiklių ir viešosios erdvės paranojos įbaugintų maskviečių.
Nepaprastųjų situacijų maisto racionas
Sankt Peterburgo miesto valdžia patvirtino planą, kuriuo įpareigojama ekstremalios situacijos metu 5 milijonams miesto gyventojų užtikrinti 300 gramų duonos davinį dvidešimčiai dienų.
Tiesa, daugelis ekspertų laiko tik viešųjų ryšių triuku, priverčiančiu atsiminti Antrojo pasaulinio karo laikų Leningrado blokadą. Tuo metu nacių kariuomenė 900 dienų laikė apgultyje badaujančius miesto gyventojus.
„Tai dvigubai didesnis racionas nei Leningrado blokados metu“, – rašė karo analitikas Aleksandras Golcas. „Aišku, kodėl jie skiria tik dvidešimčiai dienų. Turint galvoje modernią ginkluotę, ilgiau šio raciono ir neprireiktų“, – ironiškai pabrėžė analitikas.
Karo reikalaujantys politikai
Rusijos liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad jei JAV išrinks prezidente Hillary Clinton, tai reikš karą.
Skambėtų grėsmingai, jei tai nebūtų V.Žirinovskis. Šis politikos klounas jau reikalavo aneksuoti Aliaską, užimti Baltijos valstybes ir Lenkiją, okupuoti Gruziją.
Nepaisant to, kad V.Žirinovskio partija turi 39 vietas Valstybės Dūmoje, šis Donaldą Trumpą mėgstantis ekscentrikas neturi realios politinės galios ir balsuoja pagal Kremliaus paliepimą.
Naujų karių samdymas
Rusijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuris suteiks galimybę didinti karinių pajėgų skaičių, pasirašant 6 mėnesių tarnybos sutartis su rezervistais ar veteranais.
Karo analitiko A.Golco teigimu, šis įstatymas apibrėžia „nepaprastųjų situacijų“ laikotarpį ir tikriausiai būtų naudojamas gamtos kataklizmų ar vietinių neramumų metu.
Tiesa, įstatyme taip pat įtrauktas punktas „taikos ir saugumo išsaugojimas“, reiškiantis, kad šių samdomų karių veikla galima ir užsienio šalyse. „Negalime atmesti galimybės, kad Kremlius rengia plataus masto sausumos operaciją Sirijoje“, – teigė A.Golcas.
Jo manymu, tai leistų Kremliui išvengti pažado sulaužymo. Vladimiras Putinas nuo pat karinės operacijos Sirijoje pradžios tikino, kad Rusija nesiųs savo šauktinių. Šiuo atveju, tai būtų profesionalūs kariai.
Raketų dislokavimas Kaliningrade
Rusija perkėlė branduolinį užtaisą nešti galinčias „Iskander“ raketas į Baltijos valstybių pašonę.
Šios žinios paskatino kai kuriuos komentatorius prabilti apie galimą branduolinio karo pavojų. Baltijos valstybės ir Lenkija išreiškė suprantamą nerimą, kurį kelia tokios pavojingos ginkluotės dislokavimas už vos kelių šimtų kilometrų nuo valstybių sostinių.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas, generolas majoras Igoris Konašenkovas pabandė nuraminti Vakarus, teigdamas, kad tai tik pratybų žingsnis, o viena iš raketų yra tyčia dislokuota taip, kad ją galėtų stebėti JAV žvalgybiniai palydovai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija šį žingsnį įvertino kaip nemalonų, bet nenaują derybinės taktikos ir bandymo įbauginti žingsnį.
