Vilnius, rugsėjo 29 d. (BNS). Rytų Anglijoje įsikūręs Peterborough (Piterboras) jau ne vienus metus atsiduria Lietuvos muzikantų gastrolių sąrašuose, pradedant Andriumi Mamontovu ir baigiant legendine grupe „Rondo“. Šiemet šis miestas įtrauktas ir į Seimo rinkimams besirengiančių Lietuvos politikų kelionių planus.
Vietos bendruomenės teigimu, Peterboroughe gyvena apie 9 tūkst. lietuvių – daugiau nei Šakiuose, Pakruojyje ar Širvintose. Mieste įsikūrę lietuviški restoranai ir lenkiškos parduotuvės tarptautinėje žiniasklaidoje tapo vaizdingais pavyzdžiais, kaip 2004 metais Rytų europiečiams atsivėrusius sienos pakeitė Anglijos veidą ir paskatino dalį vietinių balsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).
Lietuvai – tai dar vienas pavyzdys, kad dalis svetur įsikūrusių lietuvių ima įleisti šaknis ir paskui save pasikviečia ne tik šeimas, bet ir ištisus kaimus.
„Emigracija per šiuos rinkimus yra pagrindinė tema. Visi žada kelti algas iki 1000 ar 1100 eurų ir sustabdyti emigraciją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
Grėsmė ūkio augimui
Nuo Lietuvos narystės ES pradžios dėl emigracijos Lietuva neteko apie 370 tūkst. žmonių. 2011-2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet pernai ir šiemet išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo.
Nerimą sustiprina mažėjantis grįžtančiųjų skaičius ir menkstanti į Lietuvą persiunčiamų pinigų suma, tai gali liudyti apie silpnėjančius emigrantų ryšius su Lietuva. Rugpjūtį iš Lietuvos išvyko per 7 tūkst. žmonių, imigravo – mažiau nei 3 tūkst.
Ekspertai neturi bendros nuomonės, kas lemia pastarųjų dvejų metų tendencijas, tačiau svarstoma, kad išvykimą gali skatinti nepasitenkinimas socialine nelygybe, sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba ar britų sprendimas trauktis iš ES.
Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo. Bet dauguma ekonomistų sutinka, kad dabartiniai mastai kelia pavojų, nes ima trūkti darbo jėgos, kyla grėsmė ilgalaikio augimo ir pensijų sistemos tvarumui.
Europos Komisija prognozuoja, kad dėl emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuvoje iki 2030 metų bus prarasta 35 proc. darbingo amžiaus gyventojų – daugiausiai iš visos ES.
Emigracijos problemą pripažįsta visos didžiosios partijos. Dauguma politikų pabrėžia, kad emigrantus pirmiausia sugrąžintų geriau apmokamos darbo vietos. Tačiau akcentai, ką daryti, skiriasi.
„Atsiprašykime ir kelkime algas“
Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis akcentuoja emocinę visuomenės savijautą ir ragina politikus atsiprašyti emigrantų, bandydamas „valstiečius žaliuosius“ pristatyti kaip alternatyvą buvusiems valdantiesiems.
„Mes, visi politikai, turime pasakyti tiems žmonėms, kurie yra išvykę – atleiskite dėl mūsų abejingumo, negebėjimo tvarkytis mes jus išvarėme iš Lietuvos“, – LRT rinkimų debatuose sakė S.Skvernelis.
„Į tuos žmones turi pažiūrėti verslas ir pasakyti – atsiprašome, dėl savo godumo mes jus išvarėme iš Lietuvos. Teisėsauga turi pasakyti – dėl mūsų negebėjimo principingai tirti, žmonės prarado teisingumo jausmą ir išvažiavo“, – teigė jis.
Dar vienos kadencijos siekiantis socialdemokratas premjeras Algirdas Butkevičius didžiuojasi minimalios algos kėlimu ir vidutinio atlyginimo augimu. Valdantieji žada, kad atlyginimų augimo tendencijos tęsis, o investicijas paskatins naujasis Darbo kodeksas.
„Tyrimai rodo, kad didžiausia emigracija vyksta dėl ekonominių socialinių skirtumų tarp valstybių. Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybei pavyko penkis kartus kelti minimalią mėnesio algą, vidutinis darbo užmokestis pagaliau pasiekė prieškrizinį lygį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak A.Butkevičiaus, jo iniciatyva kadencijos pabaigoje patvirtinta darbo santykių reforma gali per kelerius metus sukurti 85 tūkst. darbo vietų.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kaltina kairiąją valdžią neveiklumu ir tikina turintis planą sukurti gerai apmokamas darbo vietas regionuose, pritraukiant investuotojus iš Skandinavijos šalių ir Vokietijos. Jis žada pats vykti į gamyklas, kviesdamas perkelti veiklą į Lietuvą. Didelį dėmesį konservatoriai žada skirti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo pertvarkai, kad būtų rengiami reikalingi specialistai.
„Pirmiausia – darbo vietos regionuose, pagalba investuotojams ateiti į Alytų, Panevėžį, Marijampolę, kad žmonės iš Peterborough galėtų atvažiuoti į Lietuvą dirbti“, – debatuose kalbėjo G.Landsbergis.
„Antras žingsnis – gerėjanti švietimo situacija. Emigracijoje gyvenančios šeimos sako, kad jos negali grįžti į Lietuvą dėl skirtingų lygių mokyklose. Trečia, reikia pritraukti profesionalus, kad grįžtų žmonės Londone ir Dubline. Reikia plėsti programas „Kurk Lietuvai“, „Dirbk Lietuvai“, – sakė jis.
Atsižvelgdami į tai, kad daugiau nei pusę Lietuvos emigrantų sudaro jaunimas, dauguma politikų žada paramą jaunoms šeimoms – nuo mokesčių lengvatų iki vienkartinių išmokų.
BNS pristato esminius pažadus tų partijų, kurios, apklausų duomenimis, turi galimybių peržengti 5 proc. kartelę:
Socialdemokratų partija pabrėžia, kad per jos valdymo metus vidutinė alga išaugo nuo 615 eurų iki 748 eurų ir žada, kad 2020 metais ji sieks 1100 eurų. Partija žada tęsti minimalios mėnesio algos kėlimą ir remti jaunus žmones įsigyjant pirmą būstą bei kuriant verslą. Premjero teigimu, priimtas naujas Darbo kodeksas paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada keisti valdžios požiūrį į žmogų ir siekti darnos įvairiose srityse. „Valstiečiai“ pabrėžia, kad emigraciją skatina ne tik ekonominė situacija, bet nusivylimo nuotaikos. Partija žada didelį dėmesį šeimos politikai, bendruomeniškumui, ekologijai, vertybių skatinimui švietime. Pabrėžiama, kad ūkio pridėtinė vertė turi pasiekti piliečius, gyvenančius visuose šalies regionuose.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai žada sutelkti dėmesį į regioninius centrus ir specialias investicijų pritraukimo bei eksporto skatinimo programas. Konservatoriai žada sukurti kokybiškesnę profesinio mokymo sistemą, pagerinti aukštojo mokslo kokybę, paliekant tris kokybiškus universitetus, ir atsisakyti Darbo biržos monopolio įdarbinimo srityje.
Darbo partija pabrėžia savo vaidmenį keliant minimalią algą ir teigia, kad darbo vietų kūrimą skatins neapmokestindama įmonių investuojamo pelno ir skirdama ES struktūrinę paramą. Žadama atleisti jaunus žmones nuo pajamų mokesčių pirmuosius dvejus metus, paspartinti socialinių būstų statybą ir kiekvienam aštuoniolikmečiui skirti 2 tūkst. eurų išmoką.
„Tvarka ir teisingumas“ grįžtantiems iš emigracijos žada vienkartinę 5 tūkst. eurų išmoką ir sklypą būsto statybai. Už kiekvieną gimusi vaiką žadama 3 tūkst. eurų vienkartinė išmoka šeimai, o kiekvienam vaikui kas mėnesį – 100 eurų vadinamųjų vaiko pinigų. Kūdikių maistui, jų higienos priemonėms, vaikų rūbams ir avalynei žadamas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Liberalų sąjūdis žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, kad Lietuvoje būtų patrauklu kurti darbo vietas, pertvarkyti Darbo biržą. Neapmokestinamą pajamų dydį siūloma prilyginti minimaliai algai. Liberalai pabrėžia, kad padėdama žmonėms valdžia turi nesikišti į jų asmeninį gyvenimą, atsisakyti draudimų politikos. Partija pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą ir elektroninį balsavimą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga žada dėmesį sutelkti į krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamą šeimos politiką. Partijos programoje žadama 120 eurų kas mėnesį už kiekvieną vaiką ir šeimos kortelė gausioms šeimoms. Papildomų pajamų žadama surinkti apmokestinant bankus ir prekybos tinklus.
Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija programoje rašo, kad emigraciją ir gyventojų mažėjimą sustabdys „sutaupytais milijardais“, kurie atsiras sustabdžius politinę korupciją. Koalicija teigia, kad atsiradę pinigai leis padidinti algas ir sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms.
