Jonas Kazlauskas pasitraukia iš stratego posto per 4 metus iškovojęs 2 medalius. Mažai šaliai tai – pagirtina, sveikintina, optimistiška. Tačiau profesionaliame sporte prisirišimas prie sentimentų yra pavojingas reikalas. Čia vietos nostalgijai nėra – pasitraukei – dėkui, einame į priekį toliau.
Dabar gi, prasideda insinuacijos: kas pakeis šį specialistą. Manau net neverta spekuliuoti. Rimas Kurtinaitis, kuris perspaudė Maskvos Chimki žaidėjus fiziškai, jau nebegalėjo pakovoti? Ar vyrukai ir 2017 vasarą, ars kaip jaučiai girdėdami priekaišto šūkalionių tiradas? Tad mano galvai geriau mažiau nusipelnęs, bet etiškas, su tolerancija ir susivaldymu treneris toks kaip Dainius Adomaitis, Algirdas Brazys, ar Rūtenis Paulauskas. Tačiau, regint LKF pūtimo į vieną dūdą politiką, kad pabijota konkuruoti su Saboniu, nereik abejoti, kad Kurtinaitis seniai paskirtas treneriu.
Pamąstymai plačiau:
1. LKF blokuoja komunikavimą su visuomene, gali siūlyti kiek nori, ką nori – ir visa tai atsimuš į biurokratinio suvokimo užtvaras…
2. Kur sąrašas kiek trenerių ne specialistų gali užsiimti moterų krepšinio populiarinimu Lietuvoje: toks titras buvo INFO TV -bet apie LKF, krepšinio koncepciją dar bus publikacija.
Kokiu rakursu vertinti Joną Kazlauską? Kaip metodininkas, derinių taikytojas, reiklumo propaguotojas, lyginant su Garastu, serbų mokykla. Kaip novatorius, universalumo skatintojas, savo stuburo turėtojas – silpniausia asmenybė kokią pažįstu.
Motyvuoju, nes pats esu krepšinio treneriu, analitiku, tiesa esame svainių ir giminių kraštu, tad be protekcionizmo, bent jau sporte, karjeros rimtos niekaip nepadarysi.
1. Žaidėjai turėjo funkcijas per nustatytą žaidimo laiką, netoleruotos klaidos, greitos baudos.
2. Esant kritinei situacijai pritaikomi deriniai, atsarginių suolelis yra parengtyje. Bet tik tiek… Jono Kazlausko Achilo kulnu visada bus tiesiog piktybinis savikritiškumo jausmo nebrandinimas, kaip sakė kažkas iš jo aplinkos, net pats Garastas, jis neskaito ką apie jį rašo ir tai yra silpnumo požymiu, tu privalai generuoti ir pozityvą ir negatyvą, kitaip esi seno sukirpimo strategu. Itin savo klaidas nagrinėti mėgo Butautas, Kemzūra, Sireika.
3. Dabar jau sutinkama, kad fizinis parengimas buvo silpnas, neparuoštas ir kyla klausimas kodėl tai nebuvo daroma? Kodėl reikėjo kankintis ir sulošti per 2 mėnesius net 10 kovų? Vardan ko? Kad žaidėjai taptų „nuvarytais kuinais“? Juk jeigu tu nuolatos eksperimentuoji – vadinasi niekada nebūsi tikru dėl galutinio rezultato. O JAV rinktinei užteko susirinkti liepos 19. Ir štai koks efektas!
4. Krepšinis Rio aiškiai parodė nebereikia šabloninio krepšinio, žaidėjas privalo viską mokėti ir varytis kamuolį, preciziškai pataikyti baudas, kuo mažiau daryti klaidų. O ar tai sugeba padaryti išgarbintasis Robertas Javtokas?
Ar jis pelnė 24 taškus, varinėdamas kamuolį ir rodydamas „ragų“ derinį? O juk tokie centrai, kaip Pau Gasol, Raduljica taip sugeba!
Teisus Vladas Garastas! jau tada, pasiruošimo fazėje reikėjo atlikti žaidėjų topometrinius, biomedicininius tyrimus, diferencijuoti užduotis, kuo daugiau video peržiūrų – įsisąmoninti, kad krepšinis yra itin greitas – ką įrodė ir brazilai, kad gavus kamuolį, tik reidais galima iš karto užduoti toną, o ne vienas meta – kiti žiūri kas bus. Nereikia šokinėti pakartoti metimo. Jau po konvulsinių rungtynių su brazilais žinojau – nemeluokit ekspertai – tai yra nekomandinio tipo, o pavienių individualių bandymų ir Manto Kalniečio aukos rinktinė. Jokia ne centrų ekipa, nes nebuvo dirbama su jų universalumu, atletiškumu, nebuvo reikalauta žaisti komandiniai su įžaidėjais puolime.
Ir kodėl gi komentatorius Vaidas Čeponis stebėjosi: kokią rolę atliko Robertas Javtokas? Ar jis buvo paimtas į rinktinę parodai, fotosesijoms?
4. Meluoti negarbinga. Jonas Kazlauskas, iš pirmo įspūdžio, yra inertiškas žmogus. 2013-taisiais, vos praėjus grupių etapą, sensacingai pasiėmus sidabrą, kaip jis tada pasakė: „Ši rinktinė privalo būti 10 metų, nieko nekeičiant. Bet atėjo 2014, 2015-jieji, o kur dingo Delininkaitis, Jasaitis? Netgi Kaukėnas po puikaus sezono Italijoje, galėjo dar mostelėt rinktinėje savo puikia artilerija, eklektika. Niekas neslepia, kad Javtokas paimtas iš pagarbos, o gal dėl pažinčių…
Nes – užmuškit mane, bet tai – visiškai neturintis krepšinio intelekto žmogus.
Jei į rinktinę reikia kviesti geriausius, kodėl į sąrašą neįtrauktas naudingiausias LKL žaidėjas Šulskis? O gal Kazlauskas nepažįsta ir jam nėra matyti ir Lydeka, Dulkys, Biruta, Bendžius?
5. Jei žiūrite YouTube, įraše minutės pertraukėles metu pamatysite įdomių, bet su sveika logika prasilenkiančių Kazlausko bajerių…
Kova su Australija: „Kas jums visiems pasidarė ir ko kelnes pridėjot? Krepšinis – ne pasaulio pabaiga! Jei vaikštot pasipūtę, tai man ir aikštelėje viską parodykit! Sakiau jie stumia – jūs stumdykit [girdėjosi rėkimas]“.
Ką gali pagalvoti kiekvienas, bent kiek nutuokiantis apie krepšinį?
Kazlauskas – strategas be plano ir be namų darbų paruošimo. Ir kam sodini žaidėjus, jei juos skatinti stumdytis? Gal tada regbis geriau sektųsi? Jei krepšinis – ne pasaulio pabaiga, tai gal ir ne tragedija tas pralaimėjimas: kam šauki vienaip, o kitaip nori?
Laukiu… norisi novatoriško, tik greitą, vulkaninį žaidimą propaguojančio stratego, rašančio krepšinio metodiką, po čempionatų atostagaujančio po 2 mėnesius…
O kokia jūsų nuomonė? Pakomentuokite, prašom. Visiems bus į naudą.
