Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys paaiškino, kad viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Šeimos stiprinimo įstatymas yra labai svarbus ir savalaikis, – didžiuliai demografiniai praradimai.
„Tai, kad iki šiol rūpintasi tik pavieniais įstatymais ir neveikta sistemingai, lėmė, kad šiandien Lietuvoje jau gyvena 250 tūkst. žmonių mažiau, o Valstybės kontrolė prognozuoja dar dvigubai didesnį gyventojų praradimą. Gimstamumas yra viena pagrindinių to priežasčių. Tokiame kontekste Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriuje dirba vos 3 darbuotojai. Šiuo teisės aktu įstatymų lygmenyje pirmą kartą kuriama vieninga, „skėtinė“ šeimos politikos sistema. Ji turėtų sukurti didesnį visų lygių bendradarbiavimą, atsakomybę ir priemones – padaryti viską šeimos ryšių stiprinimo labui“, – teigia Seimo narys.
Įstatyme numatytas gerokai glaudesnis bendradarbiavimas siekiant šeimos stiprinimo. Numatomas trijų lygių bendradarbiavimas, kuris nedidintų biurokratinio aparato. „Seime išgirstame medikus, neįgaliuosius, laikas išgirsti ir šeimas. Tam, kad išgirstume, ką nori pasakyti jų atstovai, prie Seimo būtų steigiama visuomeniniais pagrindais veikianti Nacionalinė šeimos taryba. Vyriausybės lygiu bendradarbiavimas vyktų Šeimos politikos komisijoje, kuri veiktų kaip forumas valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimui, reikalingas suprantant, kad šeimoms aktualus yra ne tik socialinės srities klausimų sprendimas. Savivaldybės lygmenyje darbas planuojamas savivaldybių šeimos tarybose, kurios kai kur jau veikia. Jose būtų galima išgvildenti smulkiausius klausimus. Apie tai kalbama šiame įstatyme“, – aiškina R. J. Dagys.
Seimo nariai akcentavo, kad įstatyme nenurodoma, kas yra šeima, todėl bandymai jį vaizduoti diskriminaciniu yra iš esmės klaidingi. Teigiama, kad Lietuvos įstatymuose yra keliasdešimt skirtingų apibrėžimų, kas yra šeima, ir skirtingų įstatymų taikymo ribose į šį apibrėžimą patenka skirtingos žmonių grupės. „Tam kartui priimame faktą, kad skirtinguose įstatymuose egzistuoja skirtingi šeimos apibrėžimai. Norime pagaliau išjudinti šeimų stiprinimą, todėl įstatyme nustatomos pagrindinės kryptys, ką privalome daryti, tačiau į jokius ginčus apie apibrėžimus šiuo įstatymu nėra veliamasi“, – aiškino parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas R. J. Dagys.
Anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje „Šeimos instituto“ atstovė Jolanta Ramonienė perdavė visuomenininkų padėką už tai, kad įstatymo projektas nėra vilkinimas. „Nemanome, kad šiuo įstatymu padedamas taškas, bet matome jį kaip reikalingą priemonę. Tikimės, kad su juo pagaliau prasidėtų visų koordinuotas darbas dėl to, kad šeimos pačios galėtų būti stiprios ir padaryti tai, kas joms priklauso. Labai vertiname numatytą šeimos politikos formavimo ir įgyvenimo stebėseną, nes dabar niekas nebando įvertinti, ar priimti įstatymai pasiekia savo tikslą ir padeda šeimoms, kokių papildomų priemonių dar reikia“, – teigė J. Ramonienė.
Šeimos stiprinimo įstatyme numatomos veiklos kryptys švietimo ir kultūros, materialinio saugumo užtikrinimo, aprūpinimo būstu ir palankios šeimai gyvenamosios aplinkos, socialinės paramos ir paslaugų šeimai, sveikatos, vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės stiprinimo srityse. Siekiant įgyvendinti šeimos stiprinimo kryptis, Vyriausybė įpareigojama parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, kurioje numatytų tokias priemones kaip kompleksinė pagalba, siekiant stiprinti šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti socialines problemas bei padėti socialinius sunkumus patiriančioms šeimoms ir vienišiems tėvams, dėmesys žalingų įpročių prevencijai, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą formavimas ir kitos.
