Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius didins išlaidas pensijoms, būtinajai sveikatos ir ilgalaikei priežiūrai, o tai kels viešųjų finansų tvarumo riziką. Apie didžiausius demografiniu procesų keliamus iššūkius tvariam viešųjų finansų ir ekonomikos augimui kalbėjo Lietuvos ir užsienio ekspertai penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“.
Sveikinimo žodį tarę Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys atkreipė dėmesį, kad efektyviai valdyti viešuosius finansus galėsime tada, kai disponuosime gilia ir plačia informacija apie fiskalines rizikas ir neapibrėžtuosius valstybės įsipareigojimus.
„Demografinės problemos daro didelę įtaką, kadangi ji lemia, kiek žmonių dalyvauja ekonominiame procese, kurios neigiamas pasekmes matome jau šiandien“, – teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Seimo Audtio komitero narė Rasa Budbergytė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad demografinių procesų keliamų iššūkių kontekste svarbu galvoti ne tik apie fiskalinį, tačiau ir apie socialinį tvarumą. „Delsimas kuo skubiau imtis struktūrinių reformų ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti negatyvių pasekmių Lietuvos ekonomikos augimui, o žmonės bus įsprausti į dar didesnius pajamų ir socialinės nelygybės spąstus. Turime priimti reikiamus sprendimus jau dabar, jeigu nenorime būsimų kartų mokesčių mokėtojams perkelti naštą apmokėti dabartines sąskaitas už valstybės paslaugas“, – sakė R. Budbergytė.
Socialinio modelio sudėtyje 2016 m. priimti su pensijų sistema susiję pakeitimai daro teigiamą poveikį finansų tvarumui, tačiau didina socialinio tvarumo riziką. „Siekiant šias rizikas mažinti, šalies ekonominę politiką būtina orientuoti į žmonių pajamų didinimą, kurioms išaugus, emigracija mažėtų, o tai atitinkamai padėtų užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Valdžios finansai yra tvarūs, tačiau išlieka grėsmė socialiniam tvarumui“, – teigė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, pristačiusi šiais metais atlikto valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo rezultatus. „Senėjimas – Lietuvos dabartis. Projektuojama, kad po 30 m. gyventojų sumažės iki 2 mln.“, – sakė A. Kuniyoshi.
Konferencijos metu dalyviai pabrėžė, kad, prognozuojant, su kokiais iššūkiais bus susiduriama ateityje, svarbios ir pasirenkamos prielaidos. „Analizuojant viešųjų finansų tvarumą, būtina atlikti kompleksinį fiskalinių rizikų vertinimą, išvadas formuluoti remiantis ne supaprastintais finansų tvarumo rizikos rodikliais, o kruopščiai išanalizuota valstybės balanso ataskaita, kuri daugeliu atveju parodys, kad sukauptų įsipareigojimų jau yra daugiau nei turto. Neužtenka žinoti visų fiskalinių rizikų, jas būtina valdyti“, – teigė Slovakijos biudžeto atsakomybės tarybos narys Ľudovít Ódor.
Senstanti visuomenė kelia kur kas daugiau iššūkių užtikrinti ekonomikos augimą ir tvarią pensijų sistemą. Tai savo kalboje pabrėžė Svend E. Hougaard Jensen, Kopenhagos Verslo mokyklos ekonomikos profesorius, Pensijų tyrimo centro direktorius ir Breigelio (ol. Bruegel) Mokslo tarybos pirmininkas. „Planuojant fiskalinę politiką svarbu vadovautis aiškiai apsibrėžtomis gairėmis – pavyzdžiui, išlaidos turi būti padengtos išsaugant subalansuotą biudžetą“, – kalbėjo Svend E. Hougaard Jensen.
Konferenciją „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“ organizavo Lietuvos aukščiausioji audito institucija kartu su Seimo Audito komitetu.
Diskusijų platforma organizuota siekiant stiprinti parlamentinę kontrolę ir kalbėti apie problemas, reikalaujančias atsakingo finansų valdymo ir atitinkamos ekonominės politikos vykdymo. Konferenciją kaip naudingų diskusijų formatą Lietuvos aukščiausioji audito institucija ketina naudoti ir ateityje su Seimo Audito ir kitais komitetais.
