Elonas Muskas garsėja kaip darboholikas, griežtas, bet kartu ir motyvuojantis vadovas. Tai, aišku, kelia žmonių susidomėjimą – „Tesla“ darbuotojus gali rinktis iš labai didelės žmonių masės. Tai kaip tai vyksta? Kaip įsidarbinti šioje sėkmingoje kompanijoje?
Marissa Peretz anksčiau dirbo „Tesla“ žmogiškųjų resursų skyriuje. Darbas jai patiko, tačiau jame netrūko iššūkių. Nemažai jų buvo susiję ne tik su kompanijos augimu, bet ir paties Musko charakteriu. Tol, kol kompanijoje dirbo Peretz Muskas pats turėjo patvirtinti kiekvieną darbuotoją. Atrodo neįtikėtina, tačiau jis asmeniškai tvirtino kiekvieną valytoją, valgyklos virėją, surinkimo linijos darbininką ar, juo labiau, inžinierių. Toks pedantiškas požiūris į darbuotojų atranką, žinoma, yra geras, tačiau sulėtindavo procesą ir apkraudavo personalą. Peretz pamena, kaip įmonė stengėsi įdarbinti 2000 naujų žmonių – jai tai buvo košmaras, o Muskas nuo savo principų nesitraukė nei per žingsnį.
Peretz „Tesla“ dirbo iki 2015 metų, kuomet kompaniją paliko norėdama steigti savo verslą. Todėl procedūros, kurias ji atsimena, nėra visiškai šviežios. Kita vertus, iš ne tokių senų liudijimų matyti, kad pagrindiniai darbuotojų atrankos principai išliko.
1. Pirminė atranka. Kiekvienai pozicijai atrenkami 5-15 žmonių. Jų skaičius mažinamas paprastais pokalbiais telefonu, kurių metų bandoma išsiaiškinti jų patirtį, nustatyti karjeros galimybes ir techninį mąstymą.
2. Interviu su darbuotojų atrankos vadybininku. Atrinkti kandidatai turi pereiti dar vieną pokalbį, kurio metu dar giliau žvelgiama į jų išsilavinimą, išprusimą ir asmenines savybes. Šioje stadijoje jau užduodami ir kultūriniai klausimai. Taip pat išsiaiškinama, ar žmogus turėtų problemų darbo pradžioje – ar jam reikėtų kraustytis ar kitaip prisitaikyti.
3. Pokalbis „Tesla“ būstinėje. Atrinktieji pakviečiami į „Tesla“ administraciją, kur toliau yra kamantinėjami. Čia jų laukia visa pokalbių ir testų diena. Kandidatai turėtų pasikalbėti su keliais vadybininkais, išlaikyti techninius egzaminus, pasikalbėti su didesne darbuotojų grupe. Visą dieną kandidatai būtų stebimi ir neformalioje aplinkoje, kur būtų ieškoma jų silpnybių ir problemų sprendimo įgūdžių.
4. Musko įvertinimas. Muskas pokalbiuose vertino ne visus darbuotojus – daugelį patvirtindavo peržvelgęs jų dokumentus ir atrankos specialistų paruoštus aprašymus. Tai Peretz ir kėlė didžiausią stresą, nes Muskas dažnai keldavo klausimų ne tik dėl kandidatų, bet ir dėl atrankos – jam buvo svarbu, kad visi svarbiausi klausimai būtų atsakyti dar prieš jam pradedant svarstyti potencialų darbuotoją. Priimdamas sprendimą Muskas kartais pasikonsultuodavo ir su savo komandos nariais – jų nuomonė verslininkui yra labai svarbi, jei tik ją jie gali išsakyti argumentuotai. Tuomet Muskas naujus darbuotojus patvirtindavo asmeniškai, nepriklausomai nuo to, ar buvo priimamas naujas valytojas ar skyriaus vadovas.
Ši griežta, sudėtinga ir atsargi darbuotojų atranka labai primena ir kitą Musko įmonę – „SpaceX“, apie kurios įdarbinimo procedūrą jau rašėme.
