„The New York Times“ apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pergalę: populistinė platforma ir stiprus kaimo palaikymas

Čia tavo Lietuva
Čia tavo Lietuva

D.Trumpas kritikavo imigracijos politiką, prekybos sutartis, abiejų partijų elitų ir politinio korektiškumo idėją. Europos populistai taip pat nuolat piktinasi šiomis temomis, tuo pat metu kritikuodami Europos Sąjungą kaip milžinišką biurokratinį aparatą, paminantį valstybių suverenumą.

Populistinėms jėgoms vis labiau stiprėjant, kaimo ir miesto skirtis matoma balsavimuose Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Lietuvoje.

Kaimiškose vietovėse gyventojai statistiškai senesni, mažiau uždirbantys, mažiau išsilavinę ir patikliau priimantys populistinius siūlymus bei deklaracijas, kad būtent jie yra tikrieji tautinio ir kultūrinio paveldo saugotojai.

Analitikų teigimu, balsavimas prieš didžiųjų miestų elitą jiems tampa savotišku pasitenkinimu. Kaimiškų vietovių gyventojai dažnai jaučiasi pašiepiami dėl savo pasirinkimo gyventi provincijoje. Juos piktina ir tai, kad yra gėdinami dėl miestuose vykstančio laisvesnio gyvenimo, įvairovės pasmerkimo.

„Mes gyvename tokius pačius gyvenimus. Turime tokius pačius automobilius. Bet klausome kitokios muzikos. Vartojame kitokius žodžius. Netgi valgome kitokį maistą“, – teigė Lenkijos Varšuvos universiteto sociologas Pawelas Spiewakas.

Praėjusį savaitgalį Italijoje vykęs referendumas, kurio neigiamas rezultatas išvertė iš posto premjerą Matteo Renzi, taip pat demonstravo tokį miesto ir provincijos susiskaldymą.

Kaimiškame Apulijos regione Italijos pietuose daugiau nei du trečdaliai balsuotojų atmetė M.Renzi referendumo siūlymus. Kosmopolitiškame Milane, esančiame klestinčioje šalies šiaurėje, tik 49 proc. balsavo „prieš“.

Birželį vykusiame Jungtinės Karalystės referendume dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatus taip pat nusvėrė mažesniuose miesteliuose gyvenantys, menkas pajamas gaunantys balsuotojai, nusivylę kultūriniu ir ekonominiu Londono dominavimu.

Imigracija buvo itin skaudus klausimas mažuose Anglijos miestuose, tačiau Londono politikai nesugebėjo atsiliepti į jų skundus.

Prancūzijoje vis labiau stiprėja kraštutinių dešiniųjų kandidatės, „Nacionalinio Fronto“ lyderės Marine Le Pen pozicija. Šioje šalyje net ir nuosaikūs centro dešinieji vis labiau atsigręžia į provincijos gyventojus.

Nacionalizmo ir tradicinių vertybių tema savo programą grindęs Francois Fillonas laimėjo pirminius rinkimus. Didžiausios paramos jis sulaukė už Paryžiaus ribų.

Atokvėpiu politiniam Europos elitui tapo Austrijos prezidento rinkimai, kuriuose laimėjo Alexanderis van der Bellenas, žaliųjų partijos kandidatas. Antrą kartą rengtuose rinkimuose jis įveikė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos atstovą Norbertą Hoferį.

Gegužės mėnesį vykusiuose rinkimuose A.van der Bellenas vos ne vos įveikė varžovą populistą, o prieš pakartotinį balsavimą daug dėmesio teikė regionuose gyvenančių austrų paramos telkimui. Tai padėjo jam užsitikrinti pergalę.

Jis lankėsi daugybėje gyvenviečių, nuolat pozavo prie Austrijos vėliavos, žadėjo ginti nacionalinį interesą ir išaugino savo persvarą iki 300 tūkstančių balsų.

Panaši situacija nutiko ir Rumunijoje. Populistiniais pažadais garsėję socialdemokratai prarado savo įtaką regionuose, kai centro dešinieji nacionalliberalai pradėjo aktyviai ten veikti, telkdami rinkėjus ir skirdami dėmesio jų problemoms.

Kai kada D.Trumpo sėkmės istorija netgi atsikartoja. Čekijoje milijardieriaus Andrejaus Babiso sukurta partija įsiveržė į populiariausių gretas, o pats verslininkas laikomas labiausiai tikėtinu kandidatu į šalies prezidento postą.

Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis oficialiai stovi šalies politikos nuošalyje, tačiau jo partija, itin remiama provincijos gyventojų, šiuo metu valdo šalį.

Trumpas gali būti milijardieriumi, tačiau tai, kad jis yra atstumiamas elito, jam suteikia neįtikėtina pranašumą neturtingųjų kaimo gyventojų akyse, – teigė Krokuvos universiteto sociologas Jaroslawas Filsas.

„Trumpas gali būti milijardieriumi, tačiau tai, kad jis yra atstumiamas elito, jam suteikia neįtikėtina pranašumą neturtingųjų kaimo gyventojų akyse“, – teigė Krokuvos universiteto sociologas Jaroslawas Filsas. Jo teigimu, J.Kaczynskis išnaudojo panašią emociją Lenkijos provincijos rinkėjų akyse.

„Ant popieriaus jis vargiai yra neprivilegijuotųjų herojus, tačiau jis taip nemėgstamas Lenkijos elito, kad žmonės kaime gali juo tapatintis“, – pridūrė mokslininkas.

J.Filso teigimu, išsilavinę miesto gyventojai dar labiau augina provincijos atstovų neapykantą, aiškindami, kad šie yra atsilikę.

„Kaimo gyventojai yra turbūt paskutinė socialinė grupė, iš kurios vis dar priimta atvirai šaipytis. Politinis korektiškumas neleidžia pajuokti homoseksualų, tautinių mažumų, apkūnių žmonių, bet mažai kas jus nutildys, jei juoksitės iš valstiečių“, – sakė sociologas.

Europos populistai nėra griežtai dešinieji ar kairieji. Kai kurie jų nori glaudesnių santykių su Rusija, kiti – su Vakarais. Tiesa, dauguma populistinių jėgų Rytų Europoje vienija savo rinkėjus provincijoje primindami nostalgiškus laikus, kai autoritariška valdžia užtikrindavo kasdienę jų gerovę.

„Kur yra suvienijamas kaimas, ten pergalė priklauso koalicijai, kritikuojančiai liberalią demokratiją ir demokratines vertybes“, – pastebėjo Slovakijos politologas Marianas Lesko.

Jie rėmėsi populistine platforma, stipriu kaimo žmonių palaikymu ir baime, kad miestus užplūs migrantai.

Čekijos kairiųjų populistas prezidentas Milošas Zemanas rėmėsi kaimo gyventojų balsais. Vengrijos lyderio Viktoro Orbano „Fidesz“ taip pat daugiausiai palaikymo sulaukia už Budapešto ribų.

Lietuvoje pergalę parlamento rinkimuose šventė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jie rėmėsi populistine platforma, stipriu kaimo žmonių palaikymu ir baime, kad miestus užplūs migrantai.

„Žmonės, kurie gyvena kaime, nori, kad valstybė jiems suteiktų stabilumo ir nuspėjamumo jausmą. Valstybė, kuri nori priglausti tūkstančius migrantų iš Vidurio Rytų, tokio jausmo jiems tikrai nesuteikia“, – konstatavo lenkų sociologas J.Filsas.

Susijusios publikacijos