Prieš metus pasiekusi viršūnę, bitkoino kaina dabar daugiau nei šešis kartus mažesnė. Daugelis ekspertų įspėjo, kad tai įvyks
Lygiai prieš metus 2017 metų gruodžio 17 dieną bitkoinas pagerino dar vieną istorinį rekordą: vienu metu už kriptovaliutą siūlė beveik $20 tūkstančių. Sunkumų ženklų lyg ir nebuvo. Entuziastai atidarinėjo fizines kriptovaliutų keitimo į „fiatinius“, tai yra paprastus grynuosius pinigus, punktus, stambios kompanijos siūlė savo klientams už pirkinius mokėti bitkoinais, o automobilių stovėjimo aikštelės greta konferencijų apie kriptovaliutas buvo užstatytos Lamborghini(šie automobiliai netgi tapo neoficialiu sėkmės kriptosferoje simboliu). Bet jau kitą dieną kursas sparčiai kristi. Sausio pradžioje bitkoinas jau kainavo apie $15 tūkstančių, vasarį – $10 tūkstančių, o praėjus lygiai metams po istorinio rekordo, jo kaina šiek tiek viršijo $3 tūkstančius.
Viena vertus, tai yra netgi labai neblogas rodiklis prieš 10 metų iš niekur atsiradusiai kriptovaliutai. Žvelgiant iš kitos pusės – internete pilna istorijų apie žmones, ėmusiusdidžiulius kreditus ar pardavusius visą savo turtą tik tam, kad galėtų investuoti į bitkoiną. Vadovas „misteris Satoshi“ [Nakamoto], nepateikia jokių paaiškinimų. #Gėda #Grąžinkpinigus“, – internete rašė vienas įširdęs kriptoentuziastas, kuris veikiausiai mažai ką žinojo apie bitkoino sukūrimo istoriją. Daugelis manė, kad kriptovaliutos gali tapti „ateities pinigais“, pakeisiančiais mums įprastas mokėjimo operacijas. Bet dar gerokai prieš baigiantis 2017-iesiems, stambios finansų organizacijos (bankų sistema SWIFT ir mokėjimų kompanija Stripe) atsisakė kurti blokų grandinių projektus, nes jų kūrimo išlaidos viršijo potencialų pelną.
Bitkoinui brangstant, vienas iš svarbiausių klausimų buvo, ar tai netaps dar vienu burbulu? Apie galimą krachą kalbėjo daugelis ekspertų. 2008 metų finansų krizę prognozavęs Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini į šį klausimą neabejodamas atsakė teigiamai. 2018 metų vasarį, kai kriptovaliuta kainavo mažiau nei $10 tūkstančių, Roubini vadino ją „visų burbulų motina“, kurią palaiko „šarlatanai ir sukčiai“. JPMorgan Chase banko generalinis direktorius Jamie Dimon dar anksčiau prilygino kriptovaliutų ažiotažą „tulpių manijai“ Olandijoje.
„Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“
Harvardo universiteto docentas Vikram Mansharamani iš pradžių kriptovaliutų situacijos nebuvo linkęs laikyti burbulu. Kaip pasakoja Wall Street Journal, 2017 metais jis įsigijo kelis bitkoinus po tūkstantį dolerių. Gruodį, kai kaina buvo beveik 20 kartų didesnė, jis nusprendė juos parduoti, nes manė, kad rinka trauksis. Kad vyksmą būtų galima vadinti burbulu, Mansharamani nuomone, trūko vieno faktoriaus: plataus populiarumo. Bitkoino minėjimas Google paieškose tapo didžiausias maždaug tada, kai viršūnės pasiekė ir kaina. Mansharamani turėjo kitą paaiškinimą: „Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“.
Pasak Mansharamani, dar vienas burbulo indikatorius yra refleksyvumas – šį terminą naudoti pradėjo Georgas Sorosas devintajame dešimtmetyje. Viena iš pagrindinių refleksyvumo idėjų – prekių kainų kilimas ne visada susijęs su objektyvia realybe. 2017 metais kompanija block.one atliko IPO už daugiau nei $700 mln. Netrukus investuotojai pasiskundė, kad milijonai parduotų skaitmeninių žymenų (tokenų) neturi jokio pritaikymo. Jie investavo pinigus į projektą, neturintį jokio parengto produkto.
Dar vienas refleksyvumo įrodymas – kai kompanijos tyčia prie savo pavadinimo pridėdavo „blockchain“. Tarkime, nuostolingas JAV šaltos arbatos gamintojas Long Island Iced Tea persivadino į Long Blockchain, ir ta gerokai paveikė akcijų kainą – jos pabrango 200%.
Yra ir kita nuomonė: burbulai sprogsta, kam nors įrodžius jų egzistavimą. Bloomberg autorius Noah Smith pažymi: kaip rodo praktika, dažnai viskas vyksta atvirkščiai. 1929 metais ekonomistas Irvingas Fisheris džiūgavo: pasak jo, JAV akcijos pasiekė negrįžtamai aukštas kainas. Po dviejų mėnesių JAV įvyko Didžiąją depresiją pradėjusi rinkos griūtis. 2007 ir 2008 metais prieš pat ekonominę krizę ekonomistas Larry Kudlow teikė optimistines prognozes.
Bitkoino kracho pranašu tapo informacinio saugumo kompanijos įkūrėjas Johnas McAfee’is. Likus dešimčiai dienų iki bitkoino kurso kritimo pradžios, jis parašė: „Žmonės, vadinantys bitkoiną burbulu, arba tiesiog nesupranta blokų grandinės matematikos, arba net nesistengė jos suprasti. Šioje naujoje paradigmoje burbulai matematiškai neįmanomi“.
Paaiškėjo, kad netgi labai įmanomi. Bitkoino kritimas tapo trečiuoju sprogusiu burbulu per 20 metų (2008 metais įvyko hipotekų krizė, o 2000-aisiais – dotkomų rinkos krachas). Kaip aiškina Bloomberg, kriptovaliutos kursas didžiąja dalimi smuko dėl rinkos iracionalumo. Kaltas „minios elgesys“, spekuliacijos, daugybės blogai informuotų investuotojų įsitraukimas. Tai visiškai nestebina, nes įsijungti tapo labai paprasta.
Sprogęs bitkoino burbulas gali tapti pamoka visuomenei. Galų gale, tai buvo pamoka augančiai milenialų kartai: jei kas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, veikiausiai nuojauta jūsų neapgauna.
