Lygiai prieš metus 2017 metų gruodžio 17 dieną bitkoinas pagerino dar vieną istorinį rekordą: vienu metu už kriptovaliutą siūlė beveik $20 tūkstančių. Sunkumų ženklų lyg ir nebuvo. Entuziastai atidarinėjo fizines kriptovaliutų keitimo į „fiatinius“, tai yra paprastus grynuosius pinigus, punktus, stambios kompanijos siūlė savo klientams už pirkinius mokėti bitkoinais, o automobilių stovėjimo aikštelės greta konferencijų apie kriptovaliutas buvo užstatytos Lamborghini(šie automobiliai netgi tapo neoficialiu sėkmės kriptosferoje simboliu). Bet jau kitą dieną kursas sparčiai kristi. Sausio pradžioje bitkoinas jau kainavo apie $15 tūkstančių, vasarį – $10 tūkstančių, o praėjus lygiai metams po istorinio rekordo, jo kaina šiek tiek viršijo $3 tūkstančius.

Viena vertus, tai yra netgi labai neblogas rodiklis prieš 10 metų iš niekur atsiradusiai kriptovaliutai. Žvelgiant iš kitos pusės – internete pilna istorijų apie žmones, ėmusiusdidžiulius kreditus ar pardavusius visą savo turtą tik tam, kad galėtų investuoti į bitkoiną. Vadovas „misteris Satoshi“ [Nakamoto], nepateikia jokių paaiškinimų. #Gėda #Grąžinkpinigus“, – internete rašė vienas įširdęs kriptoentuziastas, kuris veikiausiai mažai ką žinojo apie bitkoino sukūrimo istoriją. Daugelis manė, kad kriptovaliutos gali tapti „ateities pinigais“, pakeisiančiais mums įprastas mokėjimo operacijas. Bet dar gerokai prieš baigiantis 2017-iesiems, stambios finansų organizacijos (bankų sistema SWIFT ir mokėjimų kompanija Stripe) atsisakė kurti blokų grandinių projektus, nes jų kūrimo išlaidos viršijo potencialų pelną.

Bitkoinui brangstant, vienas iš svarbiausių klausimų buvo, ar tai netaps dar vienu burbulu? Apie galimą krachą kalbėjo daugelis ekspertų. 2008 metų finansų krizę prognozavęs Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini į šį klausimą neabejodamas atsakė teigiamai. 2018 metų vasarį, kai kriptovaliuta kainavo mažiau nei $10 tūkstančių, Roubini vadino ją „visų burbulų motina“, kurią palaiko „šarlatanai ir sukčiai“. JPMorgan Chase banko generalinis direktorius Jamie Dimon dar anksčiau prilygino kriptovaliutų ažiotažą „tulpių manijai“ Olandijoje.

„Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“

Harvardo universiteto docentas Vikram Mansharamani iš pradžių kriptovaliutų situacijos nebuvo linkęs laikyti burbulu. Kaip pasakoja Wall Street Journal, 2017 metais jis įsigijo kelis bitkoinus po tūkstantį dolerių. Gruodį, kai kaina buvo beveik 20 kartų didesnė, jis nusprendė juos parduoti, nes manė, kad rinka trauksis. Kad vyksmą būtų galima vadinti burbulu, Mansharamani nuomone, trūko vieno faktoriaus: plataus populiarumo. Bitkoino minėjimas Google paieškose tapo didžiausias maždaug tada, kai viršūnės pasiekė ir kaina. Mansharamani turėjo kitą paaiškinimą: „Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“.

Pasak Mansharamani, dar vienas burbulo indikatorius yra refleksyvumas – šį terminą naudoti pradėjo Georgas Sorosas devintajame dešimtmetyje. Viena iš pagrindinių refleksyvumo idėjų – prekių kainų kilimas ne visada susijęs su objektyvia realybe. 2017 metais kompanija block.one atliko IPO už daugiau nei $700 mln. Netrukus investuotojai pasiskundė, kad milijonai parduotų skaitmeninių žymenų (tokenų) neturi jokio pritaikymo. Jie investavo pinigus į projektą, neturintį jokio parengto produkto.

Dar vienas refleksyvumo įrodymas – kai kompanijos tyčia prie savo pavadinimo pridėdavo „blockchain“. Tarkime, nuostolingas JAV šaltos arbatos gamintojas Long Island Iced Tea persivadino į Long Blockchain, ir ta gerokai paveikė akcijų kainą – jos pabrango 200%.

Yra ir kita nuomonė: burbulai sprogsta, kam nors įrodžius jų egzistavimą. Bloomberg autorius Noah Smith pažymi: kaip rodo praktika, dažnai viskas vyksta atvirkščiai. 1929 metais ekonomistas Irvingas Fisheris džiūgavo: pasak jo, JAV akcijos pasiekė negrįžtamai aukštas kainas. Po dviejų mėnesių JAV įvyko Didžiąją depresiją pradėjusi rinkos griūtis. 2007 ir 2008 metais prieš pat ekonominę krizę ekonomistas Larry Kudlow teikė optimistines prognozes.

Bitkoino kracho pranašu tapo informacinio saugumo kompanijos įkūrėjas Johnas McAfee’is. Likus dešimčiai dienų iki bitkoino kurso kritimo pradžios, jis parašė: „Žmonės, vadinantys bitkoiną burbulu, arba tiesiog nesupranta blokų grandinės matematikos, arba net nesistengė jos suprasti. Šioje naujoje paradigmoje burbulai matematiškai neįmanomi“.

Paaiškėjo, kad netgi labai įmanomi. Bitkoino kritimas tapo trečiuoju sprogusiu burbulu per 20 metų (2008 metais įvyko hipotekų krizė, o 2000-aisiais – dotkomų rinkos krachas). Kaip aiškina Bloomberg, kriptovaliutos kursas didžiąja dalimi smuko dėl rinkos iracionalumo. Kaltas „minios elgesys“, spekuliacijos, daugybės blogai informuotų investuotojų įsitraukimas. Tai visiškai nestebina, nes įsijungti tapo labai paprasta.

Sprogęs bitkoino burbulas gali tapti pamoka visuomenei. Galų gale, tai buvo pamoka augančiai milenialų kartai: jei kas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, veikiausiai nuojauta jūsų neapgauna.

Lietuvos Respublikos bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas surašytas daugeliui bet greičiausiai ne bankroto administravimo paslaugas teikiančiai UAB „Tigesta“. Kreditorių interesai bendrovės administratoriams yra svetimi, trukdantys siekti asmeninės naudos subjektai.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 7.4. dalis sako, kad laikydamasis teisingumo principo administratorius turi kalba, veiksmais ar siūlomais sprendimais nediskriminuoti jokio asmens ar asmenų grupės, tačiau bankrotus administruojanti UAB “Tigesta” mano kitaip: BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje administratorius Kauno apygardos teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kreditoriaus kreditorinius reikalavimus bei sustabdant kreditoriaus balsavimo teises kreditorių susirinkime.

Ką visa tai reiškia ?

Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis kreditoriaus balsavimo teise kreditorių susirinkime prieštarauja teisingumo principams. Tokios priemonės taikymas iškreipia bankroto proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai apsunkina kreditoriaus padėtį ir gali negrįžtamai pažeisti jo teises bei interesus, be to, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslui – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Lietuvos Apeliacinio teismo praktikoje įstatyme neįtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymas bankroto procese yra ne kartą pripažintas neteisėtu, tačiau tas nepaliečia bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“.

Draudimas didžiausiam kreditoriui naudotis balsavimo teise kreditorių susirinkime, prilygsta teisės bankroto administratoriui nekontroliuojamai priimti sprendimus suteikimui, ir tai negrįžtamai pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus t.y. fundamentalų bankroto teisės principą – kreditorių lygiateisiškumo principą.

Ko siekia bankroto administratorius ?

UAB „Tigesta“ direktorė Raminta Valiulienė asmeniškai pačios administruojamai bankrutuojančiai bendrovei BUAB „Timber construction group“ remiantis jos pačios sudaryta paskolos sutartimi, paskolino 29 000 eur, t.y. tapo jos kreditore, kitaip tariant bankroto administratorė tapo asmeniu tiesiogiai teisiškai ir finansiškai suinteresuotu bankroto bylos baigtimi. Nors Įmonių bankroto įstatymas sako, kad toks asmuo negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla administratoriumi, tačiau gerb. R.Valiulienė nemato kliūčių toliau administruoti bankrutuojančią bendrovę, nors tokia veikla ir prieštarauja bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 9 dalyje išdėstytoms nuostatoms, kad laikydamasis nepriklausomumo principo bankroto administratorius turi būti nepriklausomas nuo įmonės, kurios bankroto byla yra nagrinėjama, nebūti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja.

BUAB „Timber construction group“ kreditoriai visapusiškai siekia bankrutuojančios bendrovės mokumo atstatymo ir veiklos tęstinumo, taip pat taikos sutarties pasirašymo, tačiau UAB „Timber construction group“ bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ toks sprendimas būtų nenaudingas.

Kas apgins kreditorius nuo kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų konflikto ? Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ar teismas ?

Administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Ypatingas administratoriaus darbo pobūdis įgalina jį veikti ypač apdairiai ir rūpestingai, nepažeidžiant ĮBĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatų bei laikantis administratorių elgesio kodekse įtvirtintų profesionalumo, nešališkumo, efektyvumo, bendradarbiavimo ir kitų principų. Pažeidęs šias nuostatas, administratorius privalo prisiimti ir atsakomybę dėl netinkamo savo funkcijų vykdymo ar nevykdymo. Administratorius nepalaiko dalykinių ryšių su kreditoriais (bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 10.1.p) ir dėl to santykiai tarp pareiškėjo ir administratoriaus tapo neperspektyvūs. Toks bankroto administratorius turėtų būti nušalintas nuo tolimesnio bankrutuojančios bendrovės administravimo. BUAB „Timber construction group“ kreditoriai jau kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus nušalinimo, tačiau tikisi, kad bankroto administratorius atsižvelgs į kreditorių pareikštus interesus, atliks savo pareigą, kuri numatyta Įmonių bankroto įstatyme ir Lietuvos Respublikos bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse.

„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą. Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, – pranešime cituojamas M. Andrade Gonzalez.

Jo teigimu, šių svarstymų rezultatas gali būti apie 350 darbuotojų funkcijų panaikinimas arba perkėlimas iš Lietuvos. Bendrovė apie tai jau informavo visas suinteresuotas šalis, o šiuo metu vyksta konsultacijos su Darbo Taryba. Dėl tolimesnės „Barclays“ strategijos Lietuvoje, įskaitant Vilniuje veikiančią verslo startuolių darbo erdvę „Rise Vilnius“, šiuo metu daugiau jokių sprendimų nėra priimta, teigiama pranešime. „Barclays“ Lietuvos filialas šiuo metu turi 1148 darbuotojus. Bankinių operacijų centras Vilniuje įsikūrė 2009 m.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paaiškinimo projektą suderinusi su Finansų ministerija (2014-02-05 raštas Nr. (14.16-01)-5K-1400867)-6K-1401142), informuoja apie pajamų, gautų už virtualios valiutos (bitkoinų) pirkimą-pardavimą apmokestinimo tvarką:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 dalį, gyventojo pajamos – tai atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda gauta pinigais ir (arba natūra), išskyrus šio straipsnio dalies 1-8 punktuose nurodytą naudą, kuri nelaikoma pajamomis.

Gyventojų pajamos, gautos iš virtualios valiutos (bitkoinų) pirkimo – pardavimo apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos (jeigu tai ne išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos), jeigu gyventojai perka – parduoda minėtą valiutą siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t.y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą. Pajamos gautos iš tokios rūšies individualios veiklos, apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pagal GPMĮ 2 str. 28 dalį turtu laikoma kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. GPMĮ taikymo tikslais virtuali valiuta (bitkoinai) laikytini turtu, todėl tais atvejais, kai gaunamos atsitiktinės virtualios valiutos pardavimo pajamos jos apmokestinamos kaip kito turto (nenurodyto GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Tokiais atvejais, deklaruojant atitinkamų mokestinių metų gautas pajamas pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punktą, gautų pajamų suma gali būti sumažinta 8 000 Lt suma.

Matydamas draugų poreikį investuoti į bitcoin valiutą, nusprendžiu trumpai paaiškinti kaip ta reikėtų daryti.

Pradėkime nuo to jog reikia susirasti patikimą keityklą, aš rekomenduoju naudotis spectrocoin.com ji yra patikima viskas aiškiai parašyta lietuviškai.

Atsidaryti spectrocoin.com sąskaitą galite čia.

Tad atsidarius spectrocoin.com sąskaitą reikia patvirtinti savo tapatybę.

Atlikus šiuos veiksmus galite pradėti pirkti BTC (bitcoin).

Pirkdami BTC valiutą neskubėkite jos parduoti ji vis dar kils.

Tad norėdami saugiai laikyti BTC persiveskite juos į savo piniginę.

Bitcoin kurso pokyčius galite stebėti https://kv.ctl.lt.

Pagrindinė priežastis kodėl kyla Bitcoin kaina pastarąją savaitę, o dar daugiau pastarosiomis dienomis yra ta, kad dvi didžiausios pasaulyje keityklos CME ir Cboe pranešė apie Bitcoin prekybą ateities sandoriais. Tai reiškia, kad Bitcoin likvidumas išaugs dar labiau ir tikėtina, kad Wall street kostiumuotieji, kurie dar neprisijungė prie Bitcoin spekuliavimo – prisijungs. Šiuo metu nuotaikos dėl Bitcoin yra pakilios, visi skaičiuoja pelnus, nėra nė vieno asmens, kuris pirko ir laikė Bitcoin, kuris neuždirbtų, kadangi Bitcoin kaina dar nebuvo pasiekusi tokių aukštumų.

Bitcoin prekyba ateities sandoriais (futures)

Ateities sandorių principas yra toks, dvi šalys susitaria keistis tam tikru turtu už nustatytą kainą ateityje. Šiuo metu ateities sandoriais CME ir Cboe prekiauja nuo naftos iki kukurūzų. Ateities sandoriai veikia taip, pavyzdžiui, investuotojas perka naftą, tikėdamasis, kad naftos kaina šoks į viršų po tam tikro laikotarpio. Tarkime, kad naftos kaina šiuo metu yra $50 ir investuotojas mano, kad kaina po nustatyto laikotarpio pakils iki $55, tad jeigu kaina kaip tikimasi pakilo ir siekia $60, tuomet kai nustatytas terminas sueina, investuotojas gauna $5 dolerių uždarbį.

Lygiai taip pat bus ir su Bitcoin ateities sandoriais ir realiai investuotojas nebūtinai privalės turėti savo Bitcoin piniginę ir fiziškai laikyti Bitcoinus, kad iš to uždirbti. Jis galės pirkti tik ateities sandorį, kurio dėka uždirbamas arba ne pelnas.

Bill Gates: „Niekas negali sustabdyti Bitcoin” ir Roger Ver (vienas Bitcoin pradininkų, vėliau atsiskyręs į Bitcoin cash) apie Bitcoin:

Bitcoin kainos pokyčiai nuo 2017 metų gegužės mėnesio:

• Gegužės 1 d., Bitcoin kaina $1383
• Birželio 1 d., Bitcoin kaina $2309
• Liepos 1 d., Bitcoin kaina $2509
• Rugpūčio 1 d., Bitcoin kaina $2882
• Rugsėjo 1 d., Bitcoin kaina $4879
• Spalio 1 d., Bitcoin kaina $4352
• Lapkričio 2 d., Bitcoin kaina $7000

Ar pirkti ar nepirkti Bitcoin?

Neskatiname nei pirkti nei nepirkti. Mes tiesiog norime atkreipti dėmesį į pačią technologiją ir padarytą didžiulę įtaką finansų sistemai. Kol bankininkai sako, kad tai yra burbulas, tas burbulas kažkokiu būdu sėkmingai kyla. Žinoma, yra tikimybė, kad visas šis kainos kilimas yra tik manipuliacija rinka ir tikslas susprogdinti labai didelį pinigą iš nieko ir susižerti krūva pinigų. BET atkreipkite dėmesį, kad be technologijų, mūsų šių dienų pasaulis neįmanomas. Prisiminkime kas buvo, kai atsirado internetas, elektroninis paštas, internetinė prekyba. Tuo metu atrodė, kad nepatikima, neįsitvirtins, bet šiuo metu be šių dalykų gyvenimas yra neįmanomas. Kad ir kaip bebūtų domėkitės, bandykite ir ženkite su technologijomis. Visada įvertinkite savo galimybes investuoti.

Kur nusipirkti Bitcoin?

Lietuviai Bitcoin gali nusipirkti lietuviškose arba Europoje veikiančiose keityklose. Lietuviškos Bitcoin keityklos yra: Bitmarket.lt, Spectrocoin, Coingate. Tarptautinės populiariausios Bitcoin ir kitų kriptovaliutų keityklos tarp lietuvių yra: Kraken, Bittrex, Bitfinex, Poloniex. Jeigu pirksite didesnę sumą kriptovaliutos, labai rekomenduojame įsigyti hardware piniginę, kurioje galėsite laikyti savo kriptovaliutą. Rinkitės tik didžiausias ir patikrintas kriptovaliutų keityklas.

Bitcoin valiutos kursas: https://bitcoin.ctl.lt

Autorius: Steponas Jurelė

Visą straipsnį skaitykite čia

Pasak „Open Circle Capital“ vadovo ir vieno iš partnerių Audriaus Miluko, du trečdalius fondo kapitalo sudaro valstybės (INVEGA) lėšos, o likusį trečdalį – privačių investuotojų skirti pinigai. Fondo lėšos bus panaudotos informacinių ir komunikacijos technologijų, robotikos bei aukštųjų technologijų srityse dirbančių ir pasaulines ambicijas demonstruojančių projektų auginimui ir rengimui žengti į užsienio rinkas.

„Informacinių ir komunikacijos technologijų srityje ieškome SaaS sprendimų, programėlių ir įvairių debesijos kompiuterijos verslo modelių kūrėjų. Robotikoje daugiausia dėmesio kreipiame į komponentų gamybos, logistikos, dronų, ketvirtajai pramonės revoliucijai priskiriamus startuolius. Aukštųjų technologijų rinkoje mūsų fondą domina medicinos, chemijos, puslaidininkių, optikos ir susijusių technologijų kūrėjai“, – sakė A. Milukas ir pridūrė, kad išvardytos sritys tik orientacinės.

„Open Circle Capital“ vadovo teigimu, planuojama, kad fondas kasmet investuos į 5–6 naujas technologiijų įmones. Maksimali investicija į vieną įmonę sieks 3 mln. eurų. Tiesa, ši suma bus suteikiama dalimis. Pirminė investicija į projektą sudarys mažesnę bendros investicijos dalį.

Paklausus A. Miluko, kokie pagrindiniai fondą išskiriantys bruožai, šis pabrėžė, jog didžioji   „Open Circle Capital“ stiprybė – tarptautinė partnerių patirtis. Ji sukaupta dirbant tiek Europoje, tiek ir JAV.

„Turime didžiulę investavimo patirtį. Skaičiuojant bendrai, fondo partneriai vadovavo investicijoms į beveik šimtą technologijų įmonių, dalyvavo daugiau nei 80 technologijų perdavimo sandorių, 7 fondų valdyme ir yra pardavę verslą tokiems pasaulio milžinams kaip „Facebook“, „Saab“, „Eli Lilly“. Nepaisant to, būsime atvira organizacija. Sieksime bendradarbiauti su kuo platesniu kitų investuotojų ratu: verslo angelais, akceleratoriais, rizikos kapitalo fondais. Siekdami to, pasitelksime visą plačiai ir toli siekiantį bendrą fondo partnerių tarptautinį ryšių bei pažinčių tinklą“, – tikino A. Milukas.

Jo teigimu, būtina suvienyti pajėgas tam, kad būtų galima užtikrinti maksimalią kompetenciją, taip reikalingą stiprinant Lietuvos startuolių ekosistemą bei kuriant daugiau lietuviško verslo sėkmės istorijų. Anot pašnekovo, tam ypač pasitarnaus fondo turimos darbo su universitetais žinios bei gebėjimas komercializuoti akademinėje aplinkoje sukurtas perspektyvias idėjas.

Anot jo, pagrindinis fondo siekis – atrasti ir investuoti į verčiausius bei potencialiai sėkmingiausius Lietuvos technologijų kūrėjus, suteikiant pirmam šuoliui ne tik reikalingo kapitalo, bet ir žinių.

Fondą „Open Circle Capital“ valdo keturi partneriai. Du lietuviai – Audrius Milukas, korporatyvinių finansų valdymo ekspertas, „SME Finance“ įkūrėjas ir valdybos narys. Inovacijų industrijoje gerai žinomas Rokas Tamošiūnas, aktyvus ankstyvosios stadijos technologijų bendrovių plėtotojas ir buvęs „Startup Highway“ vadovas. Ir du užsieniečiai: rizikos kapitalo valdymo ekspertas ir Pietų Danijos universiteto technologijų perdavimo vadovas, Jensas Damsgaardas bei aukštųjų technologijų ir investavimo profesionalas, Šiaurės Karolinos universiteto, Kenano-Flaglerio verslo mokyklos finansų profesorius, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Suomijoje, Williamas Cardwellas. Pastarasis taip pat turi didelę technologijų perdavimo valdymo patirtį.

Daugiau informacijos – interneto svetainėje www.opencirclecapital.lt.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas parodė, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir tik keli procentai planuotų persikelti į vaikų būstą.

„Gauti rezultatai atskleidė, kad saugūs namai Lietuvos gyventojams yra vienas pagrindinių stabilios ir ramios senatvės veiksnių. Darbingo amžiaus žmonės tvirtina, kad sulaukus brandaus amžiaus jiems itin svarbu ne kraustytis pas šeimos narius, o likti savo namuose ir gyventi savarankiškai. Būtina atkreipti dėmesį, jog savo būstą, kad jis būtų tinkamas ir patogus gyventi senatvėje, reikėtų ruošti iš anksto ir žingsnis po žingsnio pritaikyti jį brandaus amžiaus žmonių poreikiams“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Anot draudimo bendrovės vadovo, trečdalis Lietuvos dalyvių bijo dėl savo būsto – nuogąstauja, ar jį turės, ar jis bus pritaikytas senyvo žmogaus poreikiams. Bendravimo aspektas Lietuvos žmonėms taip pat ne mažiau svarbus. 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų senatvėje.

„Ne tik artimieji, bet ir kaimynai Lietuvos gyventojams yra labai svarbūs. 22 proc. apklausos dalyvių bijo, kad artimiausioje kaimynystėje neturės žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Pastebėtina, jog šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, nes ten kaimynai atstoja ir šeimos narius, ir greitąją pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad vyrams kaimynai, kurie galėtų ištiesti pagalbos ranką senatvėje, yra daug svarbesni nei moterims. Vyrai, pasirodo, daug labiau kliaujasi kaimynais ir jų parama“, – sakė M. Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės vadovo, iš anksto būtų galima pagalvoti apie apsigyvenimą pirmajame aukšte, pasirūpinti reikalingais laiptų turėklais ar poilsio suoliukais. Be to, jo teigimu, itin svarbu užmegzti ir kurti artimus santykius su kaimynais, kurie pasenus tampa tokiais pačiais svarbiais žmonėmis kaip ir šeimos nariai bei artimieji.

Tyrimo duomenimis, 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir tik keli procentai planuotų persikelti į vaikų būstą.

„Tyrimas parodė, kad ekonominės baimės darbingo amžiaus žmonėms yra pačios didžiausios – didelį nerimą kelia nepakankamos lėšos senatvei, tačiau socialinis aspektas taip pat be galo svarbus. Senatvėje Lietuvos žmonės nori būti savarankiški ir nepriklausomi nuo artimųjų. Jie neplanuoja gyventi su vaikais ar kitais šeimos nariais, tačiau nori, kad kokybiškai būtų pasirūpinta jų sveikata ir priežiūra“, – komentavo M. Jundulas.

Apklausa parodė, kad 35 proc. jos dalyvių rūpinasi, ar tapę senjorais gaus kokybišką medicininę pagalbą, 31 proc. žmonių nerimauja, ar jiems bus suteikta kokybiška socialinės rūpybos priežiūra.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.

Kibernetinės atakos – beveik neišvengiamos

Technologinė pažanga kartu reiškia ir tai, kad atsiranda papildoma terpė pasipelnyti sukčiams. Nuo kibernetinių atakų nėra apsaugotos net didžiausios ir pelningiausios, milžiniškas sumas saugumui skiriančios įmonės, todėl galiausiai viskas priklauso nuo garantijų klientui.

50 mln. vartotojų per ateinančius trejus metus planuojančio vienyti startuolio „Revolut“ Baltijos regiono plėtros vadovas Andrius Bičeika aiškina, jog finansų technologijoms sparčiai tobulėjant atakos išliks tokios pat neišvengiamos, kaip ir šiandien.

„Visame pasaulyje nėra tokios sistemos, kuri garantuotų visišką saugumą. Įsilaužiama ir į Pentagono, ir į „Google“ sistemas – o tai net IT ekspertams atrodo beveik neįmanoma. Patys „Google“ pripažįsta, jog reikia būti pasiruošus, kad bent kartą per metus bus bandoma įsilaužti į jų kompiuterius“, – aiškina A. Bičeika.

Todėl kartu su visišku finansų perkėlimu į kibernetinę erdvę neišvengiamai apsiimama didesnė rizika.

„Su vartotojų pinigais dirbančios įmonės žino, kad klaidos kaina gali būti milžiniška – bet koks duomenų ar informacijos praradimas greičiausiai reikštų ir įmonės pabaigą. Todėl saugumui skiriamas labai didelis dėmesys, naudojamos naujausios technologijos. „Revolut“ esame apsidraudę ir kibernetinių atakų atveju, t.y. tuo atveju, jei ataka įvyktų žmogui pervedant pinigus į mūsų sistemą“, – teigia „Revolut“ atstovas.

Saugumas ar inovacijos?

Patogumo, efektyvumo ir taupumo principais remiasi ir vis labiau populiarėjančios kripto valiutos. Tačiau kol kas specialistai jų rinką laiko pernelyg spekuliatyvia, kad ši galėtų pakeisti tradicinius kaupimo būdus, tad perėjimas prie visiškai virtualaus, decentralizuoto piniginio vieneto kol kas neatrodo labai realus.

„Kripto valiutų vertė yra nulemta masių psichologijos. Tą įrodo stipri koreliacija tarp pasaulyje pasirodančių straipsnių apie bitkoinus ir bitkoinų kainos – augant vienam, auga ir kitas. Nors negalima pasakyti, ar tai peraugs į stabilią valiutą, mes matome, jog jaunajai kartai patinka tokie investavimo būdai. Jie, kitaip nei senoji karta, nemėgsta analizuoti įmonių akcijų, valiutų kursų ar geopolitikos, ir nori viską turėti čia ir dabar, bei įsivaizduoja su kripto valiuta radę būdą gauti „objektyvių“ pinigų investicijoms“, – įsitikinęs A. Bičeika.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakoja, kad nuo jokios įstatyminės bazės nepriklausančių valiutų kaina greičiausiai visada išgyvens didžiulius vertės svyravimus. Ir būtent todėl sunku tikėtis, jog ji taps pasauliniu reiškiniu.

„Virtualių valiutų sistemos variklis nėra naujas, tai – ta pati dalijimosi ekonomika, tik sumoderninta  ir pritaikyta naujoms technologijoms. Esu už finansinių technologijų pažangą, tačiau yra daug istorinių pavyzdžių, kurie rodo, jog po staigios manijos vėliau viskas gali taip pat staigiai nuvertėti“, – bitkoinų ir kitų virtualių valiutų populiarumo ateitį vertina ekonomistas.

Anot jo, istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai panašiomis idėjomis grįsti bandymai vėliau atsisuko prieš pačius žmones.

„Pavyzdžiui, XIX a. Amerikoje nebuvo centrinio banko, ten kiekviena valstija ar net miestas galėjo išleisti savo valiutą. Tačiau vėliau atėjo krizė, kilo panika ir centrinis bankas tapo labai norimas – jis veikė kaip kontrolės mechanizmas. Galima sakyti, jog čia susidūrė jėgos, kurių kova yra nuolatinė: viena nori aiškumo ir saugumo, o kita – inovacijų“, – teigia Ž. Mauricas.

Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12-13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ yra viena iš nedaugelio stambiųjų Lietuvos įmonių, kurios nebuvo privatizuotos dalimis, išlaikė savo turtą ir svarbą šalies pramonei. „Mums patiems svarbu, kad rinkoje esame 60 metų, kad mūsų neįveikė rinkos virsmai, krizės, ir dabar esame didelė įmonė, kuri gali tenkinti įvairius kliento poreikius“, – teigia AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius D. Gesevičius, pastebėdamas, kad konkuruojant rinkoje tai yra tik vienas iš pranašumų, nes klientui reikia kur kas daugiau.

Analizuoja situaciją ir reaguoja į rinkos pokyčius

PST apie 80 proc. užsakymų gauna iš privačių užsakovų, tad viešojoje erdvėje sklandantys nuogąstavimai dėl „pasibaigsiančios ES paramos“ panevėžiečių itin nebaugina.

„Bent 50 proc. to, kas buvo, turėtų išlikti, nes Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio – gal tik apie 75 proc. siektino lygio. Daugumą užsakymų vykdydami privatiems užsakovams, nelaukiame, kad mus remtų valstybė – analizuojame situaciją ir reaguojame į pokyčius“, – sako D. Gesevičius.

PST vadovo pastebėjimu, didžiausius pokyčius atneš ne ES fondų lėšos, o valstybės gebėjimas pritraukti užsienio investuotojus. Jeigu Vyriausybė sugebės vykdyti patrauklią investicinę politiką, sudarys geresnes sąlygas investuoti, statyti gamyklas, kurti verslus, negu tai gali pasiūlyti aplinkinės valstybės, Lietuvai nėra ko baimintis senkančių ES fondų. Pasaulio situacija tokiems pokyčiams taip pat palanki: didžiausi pasaulio investuotojai gamybą perkėlinėja kuo arčiau moderniausias technologijas įvaldžiusių rinkų ir kuo arčiau vartotojų. Tad Lietuvai veriasi naujos galimybės.

„Investicijos migruoja: šiandien gamykla veikia vienoje šalyje, pasikeitus situacijai – keliasi į kitą, – pastebi D. Gesevičius. – Todėl investicinis klimatas turi būti nuolat kontroliuojamas, stebimas ir analizuojamas. Mes to ir tikimės iš Vyriausybės. Tai viena. Antra išeitis – stebėti investicijoms patrauklias šalis, važiuoti ten ir siūlyti savo paslaugas. Mes tą ir darome, nors ne visur ir ne visiems pavyksta.“

Besitraukiantis iš Rusijos ir Švedijos, PST veikia Latvijoje, kur įkurta antrinė įmonė sėkmingai įgyvendina projektus.

Ir nedideli užsakovai renkasi patikimas garantijas

Neretai stambioms įmonėms metami kaltinimai ribojant smulkiojo verslo plėtrą. Pasak D. Gesevičiaus, šiuo atveju būtina įvertinti keletą dėmenų.

„Imkim mūsų įmonę: turime projektavimo biurą, statybos laboratoriją, realiai veikiančią kokybės valdymo sistemą ISO ir pan. – turime tai, ko mažos įmonės nepajėgios turėti, o jeigu ir deklaruoja, tai, tikėtina, veikimas yra santykinis“, – kalba D. Gesevičius, akcentuodamas, kad užtikrinti kokybę, vykdyti didelius įsipareigojimus reikalinga ir tam tikra įmonės struktūra, kuri reikalauja nuolatinių sąnaudų. Kita vertus, dabar yra mažųjų ir vidutinių įmonių laikas, nes rinkoje dominuoja maži ir vidutiniai objektai, kurie didžiosioms įmonėms yra per smulkūs.

„Mes dalyvaujame konkursuose statyti ir vidutinės vertės objektus, imamės ir renovacijos. Šiuo atveju svarbus kliento garantijos supratimas, suvokimas, ką reiškia dirbti su stambia, turinčia didelį potencialą ir galimybes įmone arba su įmone, kurioje dirba penki darbininkai ir du vadovai, kai atlikę darbus jie uždaro įmonę“, – sako D. Gesevičius. Įžvalgių užsakovų panevėžiečiai sutiko ir vykdydami nedidelius renovacijos projektus, kai daugiabučių bendrijų vadovai renkasi dirbti su stambiomis įmonėmis, nes jiems reikia patikimų garantijų.

PST – tarp stipriausių statybos sektoriaus įmonių

61-uosius metus pradėjusi įmonė yra iš esmės modernizuota, pakeista valdymo struktūra, įsteigti specializuoti filialai. PST yra tarp stipriausių statybos sektoriaus įmonių su maždaug 100 mln. eurų metine apyvarta.

Įmonė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. Įmonės gyvybingumo pagrindas – profesionalūs, kompetentingi, atsakingi, nuolat tobulėjantys darbuotojai. PST įmonių grupėje, priklausomai nuo turimų objektų ir sezoniškumo, dirba 800–1200 darbuotojų. Įmonės vadovybė stengiasi, kad jie būtų motyvuoti ir turėtų galimybę veikti kūrybiškai, todėl nuolat investuoja į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdieninėje veikloje. Projektavimo biuras aprūpintas naujausia programine įranga, kuri leidžia suprojektuoti ypač sudėtingas konstrukcijas. Darbų organizavimui įmonėje įdiegta LEAN sistema, kai naudojant mažesnius išteklius kuriama didesnė vertė klientui.

60 metų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ istorija

• 1957 Įkurta bendrovė, kuri veikia kaip Valstybinis statybos trestas Nr. 9.
• 1970 Tuometinė Statybos ministerija suteikė „Parodomojo Panevėžio statybos tresto“ vardą už naujų technologijų diegimą ir kokybišką darbą.
• 1991 Pirmą kartą suformuotas įmonės įstatinis kapitalas: 77 proc. priklausė valstybei, likusieji – akcininkams.
• 1992 Akcininkai nusprendė išlaikyti esamą tresto struktūrą – neskaidyti įmonės.
• 1993 Įmonė vėl veikia kaip AB „Panevėžio statybos trestas“. Sukurtas logotipas.
• 1998 Įvesta kokybės vadybos sistema, suteiktas atitikimą ISO 9002:1994 standartams patvirtinantis sertifikatas.
• 1999 Įvykus privatizacijai, didžiausią akcijų paketą – 49,9 proc. įsigijo „Panevėžio keliai“.
• 2000 PST Hanoveryje, Vokietijoje, pastatė ir įrengė parodų paviljoną „EXPO 2000“. Tai pirmasis bendrovės objektas Vakarų Europoje.
• 2004 Įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus.
• 2006 Akcijos įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį sąrašą.
• 2008 Įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto OHSAS 18001 reikalavimus.
• 2011 Įgyvendino pirmąjį projektą D. Britanijoje.
• 2014 Įsteigti filialai „Betonas“, „Konstrukcija“, „Stogas“, kuriuose koncentruojasi gamybiniai pajėgumai.