„Gyventojų bei įmonių, kurie nusprendžia savarankiškai gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių skaičius kasmet didėja. Pastaroji gaminančių vartotojų augimo banga prasidėjo praėjusių metų kovą, nuosekliai didėjo iki liepos ir neslūgsta iki šiol. Prie to prisideda ir visuomenės sąmoningumas, ir valstybės teikiama parama saulės elektrinių įsirengimui“, – pastebi ESO Tinklų plėtros vadovas Ovidijus Martinonis.

Anot atstovo, gaminančių vartotojų prijungimo statistika kalba už save. 2022 metais prie ESO tinklo prijungta net 18,6 tūkst. savo elektrą gaminančių vartotojų, 2021 m. – 5,6 tūkst., o 2020 m. – 5,3 tūkst. gaminančių vartotojų.

Nuo pat gaminančių vartotojų atsiradimo Lietuvoje 2015 m. iki 2021 metų galo, gaminančių vartotojų skaičius siekė apie 14,3 tūkst. Per praėjusius metus, prijungus 18,6 tūkst. klientų, gaminančių vartotojų skaičius padvigubėjo ir šiai dienai siekia yra 33 tūkst., o suminė galia – 382 megavatai (MW).

Praeiti metais taip pat pasižymėjo itin sparčiu nutolusių gaminančių vartotojų augimu. 2021 m. tokių vartotojų šalyje buvo 4,5 tūkst., o jiems priskirta galia siekė 30,7 MW. Tuo tarpu pasibaigus 2022 m. šis skaičius daugiau nei padvigubėjo iki 9,5 tūkst. vartotojų su 69,5 MW priskirstos galios.

Techninių sąlygų išdavimas

Norint savo namuose įsirengti saulės elektrinę būtina užsakyti prijungimo sąlygas iš tinklų operatoriaus – ESO. Pasak O. Martinonio, pernai bendrovė sulaukė rekordinio prašymų kiekio išduoti prijungimo sąlygas gyventojų saulės elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.

Kaip prisimena atstovas, vidutiniškai 2021 m. per vieną mėnesį ESO gaudavo iki 1 tūkst. prašymų, o 2022 m. per vieną mėnesį vidutiniškai buvo gaunama daugiau kaip 4 tūkst. tokių prašymų – keturis kart daugiau nei įprasta.

2022 m. su gaminančiais vartotojais sudaryta daugiau kaip 31 tūkst. prijungimo paslaugos sutarčių iš kurių 18,6 tūkst. jau įsirengė saulės elektrines, likusieji daugiau kaip 12 tūkst. įsirengs šiais metais.

„Matome, kad toks spartus gaminančių vartotojų ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių augimas viršija visus lūkesčius. ESO toliau nuosekliai dirbs ir sieks įgalinti šią transformaciją ateinančiais 2023 metais“, – sako O. Martinonis.

Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias šalies vartotojas elektros energijos pasigamintų pats. Net 65 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos sudaro saulės energija – 561 MW, vėjas Lietuvoje pagamina apie 143 MW energijos.

Nuo šiol gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos statistiką galima sekti ESO interaktyviame žemėlapyje, kuriame pateikiama informacija apie elektros energijos gamybos įrenginio (elektrinės) galią, patiekta bei paimtą į tinklą galią.

Kas yra refinansavimas?

Būsto paskolos refinansavimas – tai strategija, padedanti būsto savininkams siekti savo tikslų. Tai gali reikšti refinansavimą siekiant mažesnės palūkanų normos arba refinansavimą norint kitokio paskolos grąžinimo termino. Būsto refinansavimas yra svarbus finansinis sprendimas, kurio nereikėtų priimti neatlikus visų pirminių užduočių. Kai refinansuojate, naujasis kreditorius padengia senąją būsto paskolą ir pakeičia ją nauja būsto paskola. Dauguma žmonių refinansuoja siekdami sumažinti mėnesinę įmoką, tačiau kai kurie refinansuoja 30 metų būsto paskolos grąžinimo terminą į 15 metų terminą, jei nori greičiau padengti būsto paskolą.

Tačiau būtina suprasti, kad refinansavimas nėra tas pats, kas antroji būsto paskola. Priešingai – refinansavus savo dabartinę turimą būsto paskolą jūs ir toliau turite tik vieną būsto paskolą, tiesiog palankesnėmis sąlygomis.

Kaip refinansuoti

Nusprendę refinansuoti būstą, turite atlikti keletą veiksmų. Pirma, jums reikės žinoti keletą svarbiausių skaičių. Jūsų kredito reitingas yra labai svarbus, nes nuo jo iš dalies priklauso, kokią palūkanų normą galėsite gauti. Antra, turėsite žinoti dabartinę savo būsto vertę, kurią galima sužinoti atlikus tyrimą internetinėse nekilnojamojo turto svetainėse.

Tada pradėkite ieškoti šiandieninių kreditorių siūlomų būsto palūkanų normų. Kai rasite jums priimtiną palūkanų normą, turėsite surinkti visus su kreipimusi dėl būsto paskolos refinansavimo susijusius dokumentus – pradedant jūsų pajamas pagrindžiančiais dokumentais ir baigiant jūsų dabartinės būsto paskolos dokumentais. Galiausiai galite pasirinkti užfiksuoti savo palūkanų normą. Taip pat įsitikinkite, kad turite šiek tiek grynųjų pinigų, kad galėtumėte sumokėti įvairius papildomus mokesčius, pvz., refinansuotos paskolos sutarties administravimo mokesčius ir kt.

Refinansavimo privalumai

Pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis žmonių refinansuoja paskolą, yra siekis gauti mažesnę būsto paskolos palūkanų normą. Mažesnė palūkanų norma reiškia mažesnes įmokas, o tai taip pat reiškia, kad apskritai už būstą mokėsite mažiau. Kas mėnesį mokėdami mažiau už būsto paskolą taip pat atrasite ir daugiau papildomų lėšų, kurias galėsite skirti savo trumpalaikiams ir ilgalaikiams taupymo tikslams.

Refinansavimas taip pat yra naudingas, jei norite per trumpesnį laiką panaikinti savo turimą būsto paskolą. Jei turite 30 metų paskolą, refinansavimas į 15 metų būsto paskolą reiškia, kad savo būstą galėsite turėti daug greičiau. Be to, pasirinkę šį būdą galėsite greičiau sukaupti daugiau asmeninių santaupų. Vienintelis trūkumas yra tas, kad kiekvieną mėnesį turėsite mokėti daugiau pinigų, o tai gali pakenkti jūsų piniginei, jei nebūsite pakankamai atsargūs.

Imti fiksuotų palūkanų paskolą taip pat tikslinga, jei turite kintamų palūkanų būsto paskolą. Kintančios palūkanų normos paskola gali padėti sutaupyti pinigų trumpuoju laikotarpiu, tačiau tokia paskola gali būti pavojinga, jei dėl palūkanų normos pasikeitimo staiga padidėja jūsų paskolos grąžinimo įmoka. Todėl refinansavimas į fiksuotų palūkanų paskolą padeda išvengti nemalonių staigmenų.

Ar turėtumėte refinansuoti?

Kai bandote apsispręsti, ar refinansuoti savo būsto paskolą, geriausia atlikti skaičiavimus ir išsiaiškinti, kiek sutaupysite ir kaip visa tai pagelbės jūsų konkrečioje situacijoje. Be to, labai svarbu žinoti ir savo pagrindinį tikslą, kurį norite pasiekti būsto paskolos refinansavimo pagalba, todėl neskubėkite ir gerai išsiaiškinkite savo lūkesčius, kartu apsvarstydami, kaip būsto paskolos refinansavimas galėtų jums pasit

1. Patyrę verslo konsultantai

Turėdami patirties ir gerai žinodami verslo specifiką, gali numatyti problemas, o joms išspręsti optimaliausius sprendimo būdus.  Konsultantai gali Jums padėti gauti paramas, ar lengvatą, kurias vyriausybė skiria nuostolius patyrusioms įmonėms. Gali padėti reorganizuoti įmonę, ar net kuriam laikui sumažinti veiklos apimtis. Viskam yra vienas tikslas – išgyventi šioje sunkioje padėtyje. Manau suprantate, kad ir koks geras vadovas, ar direktorius būtumėte, fiziškai sunkiai būtų įmanoma gerai nusimanyti visose sferose, tam tiesiog neužtektų laiko resursų. Verslo konsultacijos būtent ir yra skirtos, aukščiausio lygio vadovams, ar įmonių savininkams. Šių paslaugų dėka galite sutaupyti ženklias pinigų sumas, pamatyti nereikalingas išlaidas ir jas sumažinti. 

1. Svarbiausi paslaugų aspektai

• Teisinė pagalba įmonėms. Dėl įdarbinimo, atleidimo, ar prastovų klausimai. Verslo konsultantai gali apskaičiuoti ir pateikti geriausią ir optimaliausią sprendimą Jums.
• Finansavimo klausimai. Kiek ir kada verta skolintis? Ar verta refinansuoti jau turimas paskolas, naudojant mažesnes palūkanas.
• Kiek ir kokios galima gauti paramos iš valstybės? Pagal kokius rodiklius skirstomos paramos, ir kiek realu į jas pretenduoti.

Verslo konsultacijos apima itin daug sričių, tai yra įvairiapusė pagalba su finansais ir teise. Taip pat šios paslaugos yra pravartu naujai besikuriančiantiems verslams, ar norintiems stipriai plėstis. Detaliai ir profesionaliai rengiami verslo planai, kurie padeda matuoti Jūsų progresą, jų dėka galite pamatyti daromas klaidas, o pateiktose analizėse pamatyti nereikalingas išlaidas.

Galimybė įsidarbinti ir „žaliems“

Vartant darbo skelbimus, žodelis „patirtis“ – elementas, juose besikartojantis bene dažniausiai. Asmeniui, kuris darbo rinkoje yra visiškai „žalias“ ar neturi patirties toje srityje, kurioje norėtų išbandyti savo jėgas, tai – visai neguodžiantis faktas. Gera žinia: jei jums priimtinas darbas fabrike, čia yra daug įvairių pozicijų, į kurias kandidatuojantiems patirtis nėra būtina. Darbo specifika bei kiti svarbūs klausimai aptariami ir pristatomi mokymų metu, kurių įprastai pakanka, jog būtų galima sėkmingai kibti į naujus darbus.

Faktas, jog fabrikuose patirties nebūtinai reikia, lemia, jog ši sritis yra populiari ir tarp studentų bei jaunimo, ieškančio tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio vasaros darbo galimybių.

Nebūtina būti poliglotu

Darbas užsienyje dažno mintyse siejasi su užsienio, o ypač – tarptautine vadinamos anglų kalbos mokėjimu. Iš tiesų, mokant pastarąją, be problemų komunikuosite tiek darbe, tiek ir už jo ribų, leisdamiesi  turiningą pažintį su svečia šalimi. Tačiau tai nereiškia, jog, norėdami išbandyti savo laimę užsienyje, esate priversti mokytis kalbos, kuri nesisekė mokykloje, kuriai buvote negabus ar dėl kitų priežasčių neišmokote. Fabrike visiškai pakanka ir minimalių anglų kalbos žinių, o, šių neturint, dirbant nesudėtingus, nekvalifikuotus darbus, galima apsieiti ir be kalbos.

Sritis, populiari tiek paklausos, tiek pasiūlos atžvilgiu

Užsienio fabrikuose noriai darbinasi ne tik pavieniai asmenys, bet ir moterys, poros ar jaunimas, darbo atžvilgiu turintys išskirtinių pageidavimų. Tačiau, tai – sritis, populiari ne tik paklausos, bet ir pasiūlos atžvilgiu. Dažnoje Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėje nuolat yra laisvų darbo vietų vienoje ar kitoje pozicijoje. Tai reiškia, jog, pasibaigus darbo projektui (jei įdarbinama pagal laikinojo įdarbinimo sutartį) ar nusprendus pakeisti darbą, turėsite galimybę rinktis iš kitų alternatyvių pasiūlymų šioje srityje.

Galimybė solidžiai užsidirbti

Atlyginimo dydis, mokamas fabrike, priklauso nuo įvairių kriterijų: šalies, konkrečios įmonės, pareigų, darbo laiko, viršvalandžių, pasiektų rezultatų ir kita. Tačiau, žiūrint į sumas, nurodytas šios srities darbo skelbimuose, akivaizdu, jog tai – finansiškai patrauklus darbo vietos variantas.

Kaip sako Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis: „Įmonių plėtros yra tiek pat svarbios, kiek ir investicijos į naujus projektus. Kiekvienas vidinės įmonių plėtros etapas tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje aiškiai parodo įmonės augimą, kuris tiesiogiai lemia ir naujų darbo vietų kūrimą bei papildomas investicijas“.

Ne atsitiktinai kaip vieną iš Kauno LEZ teritorijos patrauklumų investuotojai mini jos suteikiamas galimybes plėtrai – o tai reiškia, kad sparčiai augančios ir esamuose plotuose neišsitenkančios įmonės turės erdvės ir galimybių toliau tvariai plėstis ir augti.

Skaičiuojant vien nuo 2018 metų, Kauno LEZ veikiančios kompanijos vykdė 6 plėtros projektus, kurių investicijos siekė 250 mln. Eur. Pranešta ir apie dar 4 projektus, suplanuotus artimiausiais metais. Visi jie ženkliai prisideda prie bendrų į Kauno LEZ pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų rodiklių: per 2018-2021 m. šioje teritorijoje veikiančios įmonės sukūrė 4 000 darbo vietų ir investavo per 580 mln. Eur.

Per dešimtmetį – šeši plėtros etapai

Prieš beveik dešimtmetį, 2013-siais, Kauno LEZ teritorijoje veiklą pradėjusi pakeliamųjų garažo ir pramoninių vartų gamybos kompanija UAB „Ryterna“ tuomet veikė 1,2 ha teritorijoje. Bėgant metams plėtėsi kompanijos veiklų asortimentas ir apimtys, įmonė išaugo į grupę UAB „Ryterna Group“, kurią sudaro įmonės „Ryterna LT“,  „Ryterna Entry“ „Ryterna Modul“ ir „Ryterna Facades“.

Vien 2018 metais buvo išsinuomotas papildomas 1,5 ha sklypas, kuriame pastatyta skardos profilių gamykla: investicijos į ją, neskaičiuojant įrenginių, siekė apie 5 mln. eurų.

Pasak grupės direktoriaus Vytauto Rinkevičiaus, LEZ teritorijose taikomų mokestinių lengvatų dėka sutaupytos lėšos buvo kruopščiai investuojamos į plėtrą.

„Šiuo metu mūsų įmonė užima 10 ha plotą, kuriame veikia 5 modernūs gamybiniai padaliniai. Per artimiausius metus planuojama užbaigti naują, jau šeštąjį gamybinį priestatą, o bendras įmonės augimas numatomas apie 20 proc.“, – sako V. Rinkevičius.

Atsakas į sparčiai augančias gamybos apimtis

Dar 2018 metais, kai pirmasis baldų bendrovės „Freda“ gamybos pastatas – „Geras baldų fabrikas“ – Kauno LEZ išsinuomotame 4,6 ha sklype tik kilo, pranešimuose apie būsimą atidarymą jau mirgėjo informacija apie antrąjį šioje teritorijoje akcininkų išsinuomotą 5,9 ha plotą, kurio konkreti paskirtis tuomet nebuvo atskleidžiama.

Buvo aišku tik viena: įmonė tikrai atėjo ilgam ir yra numačiusi ilgalaikę strategiją bei investicinę perspektyvą. Į pirmąjį baldų fabriką, kuriame gaminami naujos kartos baldai Švedijos milžinei „Ikea“, buvo  investuoti 53 mln. eurų. Jau tuomet „Freda“ teigė gamybos apimtis per artimiausius metus ketinanti padvigubinti iki 240 mln. eurų ir sukurti beveik pustrečio šimto naujų darbo vietų.

Kaip tvirtina įmonės vadovai, kito kelio įsitvirtinti konkurencingose medienos pramonės rinkose tiesiog nėra – tik tobulėti, investuoti į įrangą ir šiuolaikiškus logistikos sprendimus.

Nuoseklia tokios investicinės strategijos tąsa tapo šiemet jau oficialiai „Fredos“ paskelbtas pranešimas, kad greta „Gero baldų fabriko“ iškils naujas sandėlis: 36 tūkst. kv. m pastatas, į kurio statybas bei įrengimą įmonė investuos 25 mln. eurų.

Kaip ir buvo galima tikėtis, gamybos apimtims augant kartais, prireikė ir papildomų patalpų sandėliavimui, o patogi LEZ infrastruktūra, galimybė optimaliai paskirstyti valdymo kaštus dviem greta esantiems fabrikams ir taikomos mokestinės lengvatos nekėlė klausimų, kurioje vietoje turėtų atsirasti naujasis „Fredos“ sandėlis.

Statybos turėtų būti baigtos kitų metų pavasarį, o naujajame sandėlyje bus laikoma fabrike pagaminta produkcija bei žaliavos. Šiai logistikos veiklai aptarnauti per keletą metų planuojama įdarbinti apie 80 žmonių.

Kaip sako įmonės atstovai, atsiradus poreikiui, ir toliau bus investuojama į tvarumą bei draugiškas aplinkai technologijas, o esant įtemptai situacijai rinkoje, tenka svarstyti ir apie plėtrą, skirtą apsirūpinti pagrindine gamybos žaliava – MDP.

Planai, kurių nesustabdė net pandemija

2019 m., kai Kauno rajone veiklą pradėjo Vokietijos milžinės „Continental“ padalinys, bendrovės gamykla buvo įvardinta kaip didžiausia investicija per 20 metų į gamybos sektorių Lietuvoje. Tuomet pastatyta gamykla buvo pirmoji tokia kompanijos istorijoje, statoma pagal „Continental Automotive“ segmento standartą, 13,5 ha sklypo viduryje, kad prireikus būtų galima plėstis net į tris puses.

Po trejų veiklos metų šiuo privalumu ir buvo pasinaudota – paskelbta apie dvigubinamus gamybos pajėgumus ir pradedamas statybas: didinama gamybos zona, plečiamos biuro ir sandėliavimo patalpos, iš viso – papildomais 15 tūkst. kv. m. Šiame plėtros etape buvo numatyta investuoti per 90 mln. Eur ir kviečiama prie komandos prisijungti apie penkis šimtus naujų darbuotojų.

Neatsilieka ir kitas Vokietijos investuotojas – „HELLA“: šviežiai užbaigus didelių investicijų pareikalavusį plėtros etapą, gamykla išaugo iki 22 tūkst. kv. m., kuriuose įrengta ir tūkstančio kv. m. laboratorija.

Tai – nuosekliai vykdomo pirminio plano dalis: kaip ir buvo numatyta „HELLAI“ įsikuriant Kaune, plėtra turėtų būti įgyvendinta 4 etapais, kurių metu atskiri gamybos moduliai bus sujungti į vieną, iš viso veiks iki 50 technologinių linijų, o baigus projektą įmonėje turėtų dirbti apie 1 000 žmonių. Šiuo, antruoju plėtros etapu, iki 2025 metų bus sukurta 250 naujų darbo vietų.

„Kaunas IN“ informacija

Naujoji sistema leis geografiškai matyti pačias detaliausias inžinerinės dujų tinklo infrastruktūros dalis, kontroliuojant tinklo efektyvumą, įvertinti planuojamus tinklo pokyčius. Naujos sistemos dėka bus galima padidinti įrenginių integralumą, tuo mažinant įvedamų duomenų klaidų tikimybę. Tai pat, interaktyviais ir lengvai konfigūruojamais žemėlapiais vaizduoti pasirenkamus tinklo duomenis ar kokybinius rodiklius tiek specialistams, tiek ir plačiajai visuomenei.

„Šiandien be GIS įrankio mūsų veikla būtų sunkiai įgyvendinama. Tačiau vis labiau plečiantis šio įrankio naudojimui, turimos sistemos tapo nebepakankamos patenkinti augantiems poreikiams. Dėka atlikto ESO informacinių sistemų modernizavimo, ženkliai pagerėjo dujų tinklo duomenų valdymas tiek inžinierių, tiek ir vadovų grandyse – inžinieriai gali operatyviau ir paprasčiau planuoti reikalingas investicijas ir tinklo priežiūros darbus, greičiau suplanuoti naujų klientų prijungimą“, – teigia ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Pasak jo, pažangių sistemų taikymas veikloje sudaro galimybes net augant klientų kiekiui išlaikyti esamą efektyvumą bei jį pagerinti tiksliau bei greičiau įvertinant papildomus su tinklu susijusius aspektus. Nauja sistema leidžia lanksčiau reaguoti į pokyčius – lengvai konfigūruojami žemėlapiai, mobilios aplikacijos padeda efektyviai atlikti ir kitas kasdienes užduotis.

Per 15 pastarųjų metų ESO skaitmenizavo didelę dalį visų elektros ir dujų tinklų elementų bei sistemų. Pritaikius šiuos duomenis darbui GIS sistemomis, jomis kasdien naudojasi virš 600 bendrovės darbuotojų, nuolat atnaujinant duomenis apie elektros ir dujų tinklus, prijungtus naujų klientų objektus, vykusias investicijas ir remontus.

GIS sistemos taip pat nepakeičiamos planuojant tinklų plėtrą – skaitmeniniame žemėlapyje įvedamos naujos dujotiekių ir elektros tinklų trasos, konkrečių objektų įrengimo, techninių sąlygų išdavimo vietos, GIS duomenys naudojami ir elektros ar dujų tinklo planavimo, projektų rengimo ir derinimo, operatyvinio valdymo, eksploatavimo, taip pat ir apskaitos rodmenų nurašymo, maršrutų sudarymo procesuose.

Šiemet modernizuotas dujų tinklo valdymas, o toliau kryptingai įgyvendinant „skaitmeninių dvynių“ viziją numatytas elektros tinklo modernizavimas taikant „Esri ArcGIS Utility Network“ 2022 m. antroje pusėje. Į naująją sistemą dabar perkelti virš 1,5 mln. dujų tinklo objektų, o tolimesniais darbais planuojama administruoti ir virš 8,5 mln. elektros tinklo objektų. Tai – itin didelės apimties projektas, kuris yra įgyvendinamas etapais.

Panašu, kad TVF nepaisys raginimų nutraukti paramą prezidento Aliaksandro Lukašenkos Vyriausybei, kurią Vakarai kaltina sukčiavimu praėjusių metų prezidento rinkimuose ir žiauriu susidorojimu su po jų kilusiais protestais, bloomberg.com.

Prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Lietuvoje gyvenančia opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, o JAV – didžiausia TVF akcininkė – šią savaitę, praėjus lygiai metams po suklastotų prezidento rinkimų, išplėtė ekonomines sankcijas Baltarusijai.

Baltarusijos atvejis iliustruoja, kaip kai kurie JAV priešiški autoritariniai režimai gaus naudos iš rekordinio dydžio 650 milijardų dolerių siekiančių specialiųjų skolinimosi teisių arba SDR, kurios yra paskirstomos tarp TVF narių maždaug proporcingai jų ekonomikos dydžiui.

Gruodžio 18 d. veikti pradėjusioje interaktyvioje mokymų programoje dalyviai ras daugiau nei 80 skyrių ir 3,5 valandos filmuoto mokymų medžiagos turinio. Programoje bus galima rasti energetikos startuolių sėkmės istorijas, didžiausią potencialą turinčių energetikos technologijų apžvalgą, o taip pat ir naudingų žinių apie Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemą – svarbiausius jos veikėjus ir kontaktus, atviros prieigos centrus, bandomąją energetikos inovacijų aplinką ir finansavimo galimybes.

„Mūsų strateginis tikslas – kad Lietuva iš energetikos technologijų importuotojos taptų energetikos technologijų kūrėja ir eksportuotoja. Inovacijos energetikoje atveria dideles galimybes startuoliams, todėl norime, kad inovatyvūs startuoliai augtų, tobulėtų ir taptų vienais iš Lietuvos eksporto lyderių – tam ir yra kuriamos programos tokios, kaip ši“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys

Programa skirta ugdyti inovacijas saulės energetikos, biomasės, geoterminės energijos panaudojimo, vandenilio, baterijų, suskystintų gamtinių dujų, kibernetinio saugumo e-mobilumo ir kitose srityse kuriančius startuolius, kurie įgavę žinių greičiau ir lengviau išvystytų verslą.

Programos temos taip pat apima tokias sritis kaip Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, pasaulyje vyraujančios technologinės tendencijos, Europos žaliasis kursas, Lietuvoje ir užsienyje veikiančių pre-akceleravimo programų ir investicinių fondų pristatymas, atviros prieigos infrastruktūra ir kitos galimybės. Verslumo kompetencijų ugdymo skyriai apima verslo idėjų generavimo, validavimo, rinkos tyrimo, potencialių klientų radimo ir pritraukimo, veiklos rodiklių, marketingo plano, investicijų pritraukimo ir kitomis temomis.

Virtualioje energetikos startuolių prie-akceleravimo programoje startuoliai galės mokytis savo tempu, o susipažinus su kurso medžiaga ir atlikus žinių patikrinimo testus – gauti kurso baigimo diplomą. Programos medžiaga bus prieinama iki 2023 metų.

Startuolių įmonės ir inovatoriai kviečiami registruotis ir naudotis programa čia.

Lietuvoje šiuo metu veikia virš 1000 startuolių, kurie 2019 m.  pritraukė daugiau nei 170 milijonų eurų investicijų iš vietos ir užsienio investuotojų. Tai pat Lietuvoje  pasirodė ir pirmasis „vienaragis“ – dėvėtų drabužių pardavimo platforma „Vinted“. 2019 metais startuolių įmonės Lietuvos valstybei sumokėjo 87 milijonus eurų mokesčių, o vidutinis darbo atlyginimas siekė 2,4 tūkstančius eurų (unicorns.lt portalo duomenimis).

Startuolių verslo kelias nėra lengvas – JAV Smulkaus verslo administracijos (SBA) atlikto tyrimo duomenimis, po įsteigimo žlunga daugiau nei 90 proc. startuolių įmonių: 21.5 proc. pirmaisiais veiklos metais, 30 proc.  iš likusiųjų – antraisiais metais, 50 proc.  likusiųjų baigia veikla nesulaukę penktojo gimtadienio, ir dar 70 proc. – iki 10-ųjų veiklos metinių.

Dažniausiai naujai įsteigtos inovatyvius produktus ar paslaugas kuriančios įmonės susiduria su daugybe sunkiai įveikiamų iššūkių – ankstyvos stadijos verslų finansavimo galimybėmis, energetikos srities specialistų pasiūla rinkoje, prieigos prie MTEP infrastruktūros ir kvalifikuotų mokslininkų. Lietuvos universitetai ugdydami studentus taip nesuteikia prieinamų mokymų apie efektyvų mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, inovatyvių verslų steigimą ir vystymą, investicijų pritraukimą.

„Sveikiname iniciatyvas skirtas jauno verslo kūrėjų (savi-)edukacijai, ypač šiuo metu, kai dėl pandemijos ekosistemoje įprastais tapę renginiai nebevyksta, arba vyksta rečiau ir kitomis formomis. LitBAN verslo angelų tinklas kasmet gauna virš 200 paraiškų (2020 m. gautos 266 paraiškos) iš startuolių kūrėjų galimam jų verslo finansavimui. Nemažai daliai šių įmonių praverstų pagilinti žinias pasirengimo investicijų pritraukimui, verslo vystymo, pardavimų ir susijusiose srityse“, – teigia Justinas Pašys, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN vadovas.

Ankstyvosios stadijos verslo ugdymo (pre-akceleravimo) programa parengta įgyvendindant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytus strateginius tikslus ir  uždavinius, bendradarbiaujant kartu su Vilniaus technologijų ir meno centru.

2018 metais patvirtintoje NENS inovacijos numatytos kaip viena iš strateginių energetikos politikos krypčių. NENS taip pat įtvirtintas siekis, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies taptų energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. Siekiant šio ir kitų susijusių tikslų įgyvendinimo 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtintas Lietuvos energetikos inovacijų ekosistemos stiprinimo veiksmų planas. Jame numatyta daugiau nei 50 priemonių, kurios sudarys sąlygas plėtoti ir stiprinti energetikos inovacijų ekosistemą infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, produktų ir paslaugų, reguliacinės aplinkos, mokslo ir technologijų srityse.

1. „Mikrovadyba“ lemia „mikromotyvaciją“

Vienas veiksmingiausių būdų sunaikinti darbuotojų motyvaciją yra jų „mikrovadyba“ (angl. micromanagement), teigia „Forbes“. Vadovai, kontroliuodami kiekvieną savo darbuotojų žingsnį, paprastai tą daro su kuo geriausiais ketinimais – siekia užtikrinti, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, laiku. Tačiau darbuotojas, per petį visą laiką matantis griežtą vadovo žvilgsnį, tiesiog neturi galimybės pasijusti įgalintas ir atsakingas už savo darbo rezultatą.

2. Kalnai formalumų neįkvepia kopti į tikslą

Vienas dažniausių didelių organizacijų bruožų – biurokratija. Sudėtingi, ilgai trunkantys procesai, kalnai dokumentų, kuriuose užfiksuotos perteklinės taisyklės ar begalės formalumų. Visa tai darbuotojas turi įveikti, norėdamas ką nors pasiekti. Tokios kliūtys, ypač jei jose trūksta logikos ir sveiko proto, gali tapti dar vienu demotyvuojančiu veiksniu.

3. „Įmestiems į darbus“ plaukti norisi mažiau

69 proc. darbuotojų teigia, kad jie labiau linkę likti organizacijoje bent trejus metus, jeigu darbo pradžioje patyrė kokybišką naujokų įvedimo procesą (JAV Žmogiškųjų resursų vadybos asociacijos tyrimo duomenys). Ir priešingai – darbuotojai, pirmosiomis dienomis „įmesti į darbus“ ir palikti „išplaukti“ savarankiškai, nesijaučia pakankamai vertinami organizacijoje bei motyvuoti dėl jos stengtis.

4. Nori erdvės augti

Kaip dar vieną labiausiai darbuotojų įsitraukimą bei motyvaciją žlugdantį faktorių daug personalo specialistų įvardija menkas tobulėjimo galimybes. Tyrimai rodo, kad darbuotojų įsitraukimo, nematant prasmės ir progreso, padidinti nepadeda net didesnis finansinis atlygis.

5. Vien tik skaičiais santykio nesukursi

Dar viena „Forbes“ publikacija pabrėžia, kad tarp priežasčių, kodėl žmonėms nelabai rūpi jų darbas, yra tikro, nuoširdaus santykio bei rūpesčio darbuotojais nebuvimas organizacijoje. Jeigu komanda nuolat girdi kalbas apie darbdavio tikslus, keliamus ambicingus uždavinius, siekiamus rezultatus, bet patys negauna žmogiško dėmesio, nuoširdaus įsitraukimo laukti neverta.

Personalo vadovė – motyvuoti darbuotojus, pirmiausia, reikia norėti

„Lidl Lietuva“ personalo vadovė Sandra Savickienė komentuodama pabrėžia, kad dažniausiai įmonės gali pakankamai paprastai išlaikyti savo darbuotojų motyvaciją, tačiau tam reikia ir noro, ir pastangų. Jos teigimu, vienas iš būdų, kaip efektyviai motyvuoti darbuotojus, yra suteikti jiems realios atsakomybės jausmą ir pastebi, kad tai veikia – įkvepia komandos narius dirbti taip, tarsi tai būtų jų pačių verslas.

„Pavyzdžiui, parduotuvėje daržovių šviežumą tikrinantis darbuotojas žino, kad jo užduotis – lentynoje palikti tik tokias prekes, kurias pietums ar vakarienei mielai namo parsineštų pats. Tokia verslininkiška darbo kultūra tikime ir ją puoselėjame, nes matome akivaizdžius rezultatus: darbuotojai vertina tikrą jiems suteiktą atsakomybę, o ne formalų atskaitingumą, o ją gavę – patys labiau įsitraukia, ieško sprendimų, jaučiasi šeimininkai“, – pasakoja S. Savickienė.

Ji priduria, kitas darbuotojų aukštai motyvacijai svarbus faktorius – efektyvumas: „Tiek parduotuvėje, tiek biure efektyvumas yra viena svarbiausių mūsų vertybių. Bet koks sprendimas darbe turi vesti į aiškų tikslą – tai nuostata, kuri giliai persmelkusi visą „Lidl“ vidinę kultūrą. Šiuo aspektu net ir būdami didele organizacija, kultūriškai esame panašūs į startuolį – visuose procesuose siekiame greitumo, lankstumo ir orientacijos į rezultatą.“ „Lidl Lietuva“ personalo vadovė priduria, kad ši nuostata „Lidl“ kasdienybėje virsta tokiais apčiuopiamais dalykais kaip efektyvūs posėdžiai ir susitikimai, organizuojami tik gerai pasiruošus, išsikėlus aiškius tikslus ir žinant, koks rezultatas turi būti pasiektas.

Pirmosios patirtys darbo vietoje, rodo „Lidl“ patirtis, yra  vienas svarbiausių sėkmingo darbuotojo įsitraukimo į organizaciją faktorių.

„Turime išskirtinį naujokų įvedimo modelį, kurį esame ištobulinę tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, naujas parduotuvės darbuotojas, kurio darbas labai dinamiškas ir įvairus bei reikalauja skirtingų įgūdžių, kelias pirmąsias darbo dienas turi bičiulį – kolegą, padedantį perprasti visus darbo niuansus, palaikantį, pamokantį. Patirtis parodė, kad ši investicija atsiperka su kaupu – darbuotojai daug greičiau įsisavina informaciją, pajunta organizacijos kultūrą ir natūraliau į ją įsilieja“, – pasakoja S. Savickienė.

Ji priduria, kad šiandieninėje darbo rinkoje žmonės nori jausti, kad organizacijoje turi galimybę augti ir eiti pirmyn. Augimo keliai skirtingiems žmonėms gali būti įvairūs, tad savo darbuotojams „Lidl Lietuva“ stengiasi pasiūlyti kuo daugiau tobulėjimo krypčių. Vieniems tai – tarptautinė karjera, kitiems – galimybė mokytis naujos užsienio kalbos, tretiems – noras išmėginti save visai kitoje srityje įmonės viduje.

Galiausiai, personalo specialistė pastebi, kad kiekvienoje situacijoje labai svarbu vadovautis viena nuostata, kad visi mes – žmonės.

„Teisingas ir konkurencingas atlygis yra tai, kuo mes esame stiprūs ir išsiskiriame rinkoje. Tačiau suprantame, kad visiems rūpi ir paprasti žmogiški dalykai, tokie kaip sveikata, komfortas darbe. Todėl stengiamės šiais poreikiais pasirūpinti: draudžiame darbuotojus privačiu sveikatos draudimu, visus norinčius skiepijame nuo gripo, užtikriname patogių poilsio patalpų, virtuvėlių įrengimą. Stengiamės pagalvoti net ir apie tokias, atrodytų, smulkmenas kaip arbata ar vaisiai darbe – juk jie prisideda prie jaukios atmosferos kūrimo“, – vardija S. Savickienė.

Kasmet pirmieji šildymo sistemos gedimai fiksuojami dar vasaros pabaigoje. Per šį šildymo sezoną į draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“ jau kreipėsi apie 30 klientų, susidūrusių su katilų ar kitų šildymo sistemos įrenginių gedimais. Vis tik daugiausiai jų pasitaiko rugsėjo-vasario mėnesiais. Per praėjusių metų šildymo sezoną, t. y., rugsėjo-balandžio mėnesiais, iš viso užfiksuoti 88 įvykiai ir tai sudarė apie 90 proc. per visus metus užfiksuotų šildymo sistemų gedimų. Tiesa, su tokiais rūpesčiais dažniausiai susiduria individualių namų bei kotedžų gyventojai, vos 5 proc. įvykių fiksuojami daugiabučiuose.

„Kaip rodo mūsų klientų patirtis, dažniausiai įrenginiai genda dėl elektros įtampos svyravimų, problemų kyla ir dėl vidinių gedimų. Sutrikus elektros energijos tiekimui po kelių minučių sustoja vandens tiekimas, todėl katilas ir visa šildymo sistema perkaista, tuomet tenka ją keisti. Dėl įrangos nusidėvėjimo dažnai atsiranda vidinių gedimų, pasitaiko atvejų, kai trūksta vamzdžiai ir pradeda lašėti vanduo. Kartais gyventojams tenka susidurti ir su ugnies padaryta žala – dėl gedimų katilas gali užsidegti ar net sprogti“, – teigia Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas.

Dėl gedimo gali tekti patuštinti kišenes

Draudimo eksperto teigimu, dėl šildymo sistemos gedimų patirtos žalos dydis priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai gedimai pastebimi greitai, didesnių nuostolių pavyksta išvengti. Jei pakanka katilo remonto, suma paprastai siekia apie 500 eurų. Jei įrenginys sugedo nepataisomai, jo keitimas gali atsieiti apie 1,2 tūkst. eurų. „Compensa Vienna Insurance Group“ istorijoje didžiausia tokio tipo išmoka siekė 3,5 tūkst. eurų.

„Sugedus šildymo sistemai, gali nukentėti ne tik pats katilas, bet ir šalia esantis turtas, pavyzdžiui, sprogęs vandens šildymo įrenginys gali užlieti visą patalpą. Tuomet nukentės tiek grindys, tiek ir sienos. Įrenginiui užsidegus, jos gali aprūkti, o greta esantys daiktai ir apdegti. Esame užfiksavę ir tokių nelaimių, kai sprogimo banga patalpoje išgriauna sieną ar dėl užsiliepsnojusio katilo sudega dalis namo. O atsiradus grindinio šildymo sistemos gedimui, gali tekti ardyti grindų dangą bei ieškoti įvykio priežasties“, – pasakoja M. Balinskas.

Iš anksto pasiruošus, šalti neteks

M. Balinskas pastebi, kad siekiant išvengti gedimų ir nelikti be šildymo šaltuoju metų laiku, būtina pasirūpinti įrangos technine priežiūra ir atlikti tai laiku. Prieš šildymo sezono pradžią rekomenduojamas kamino valymas. Tuo pasirūpinti reikėtų ir sezonui pasibaigus. Be to, svarbu šalia šildymo sistemos nepalikti degių medžiagų, nedėti daiktų ant katilų ar kitų sistemos paviršių, galinčių įkaisti.

„Jei jau gedimų išvengti nepavyko, svarbu kuo skubiau apie įvykį pranešti draudimo kompanijai. Juk dažniausiai tai nutinka tuomet, kai už lango spaudžia šaltukas, tad tam, kad gyventojams namuose netektų šalti, kol gedimas pašalinamas ar katilas pakeičiamas nauju, mes pasirūpiname alternatyviu šildymo šaltiniu“, – sako M. Balinskas.