„Gyventojų bei įmonių, kurie nusprendžia savarankiškai gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių skaičius kasmet didėja. Pastaroji gaminančių vartotojų augimo banga prasidėjo praėjusių metų kovą, nuosekliai didėjo iki liepos ir neslūgsta iki šiol. Prie to prisideda ir visuomenės sąmoningumas, ir valstybės teikiama parama saulės elektrinių įsirengimui“, – pastebi ESO Tinklų plėtros vadovas Ovidijus Martinonis.

Anot atstovo, gaminančių vartotojų prijungimo statistika kalba už save. 2022 metais prie ESO tinklo prijungta net 18,6 tūkst. savo elektrą gaminančių vartotojų, 2021 m. – 5,6 tūkst., o 2020 m. – 5,3 tūkst. gaminančių vartotojų.

Nuo pat gaminančių vartotojų atsiradimo Lietuvoje 2015 m. iki 2021 metų galo, gaminančių vartotojų skaičius siekė apie 14,3 tūkst. Per praėjusius metus, prijungus 18,6 tūkst. klientų, gaminančių vartotojų skaičius padvigubėjo ir šiai dienai siekia yra 33 tūkst., o suminė galia – 382 megavatai (MW).

Praeiti metais taip pat pasižymėjo itin sparčiu nutolusių gaminančių vartotojų augimu. 2021 m. tokių vartotojų šalyje buvo 4,5 tūkst., o jiems priskirta galia siekė 30,7 MW. Tuo tarpu pasibaigus 2022 m. šis skaičius daugiau nei padvigubėjo iki 9,5 tūkst. vartotojų su 69,5 MW priskirstos galios.

Techninių sąlygų išdavimas

Norint savo namuose įsirengti saulės elektrinę būtina užsakyti prijungimo sąlygas iš tinklų operatoriaus – ESO. Pasak O. Martinonio, pernai bendrovė sulaukė rekordinio prašymų kiekio išduoti prijungimo sąlygas gyventojų saulės elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.

Kaip prisimena atstovas, vidutiniškai 2021 m. per vieną mėnesį ESO gaudavo iki 1 tūkst. prašymų, o 2022 m. per vieną mėnesį vidutiniškai buvo gaunama daugiau kaip 4 tūkst. tokių prašymų – keturis kart daugiau nei įprasta.

2022 m. su gaminančiais vartotojais sudaryta daugiau kaip 31 tūkst. prijungimo paslaugos sutarčių iš kurių 18,6 tūkst. jau įsirengė saulės elektrines, likusieji daugiau kaip 12 tūkst. įsirengs šiais metais.

„Matome, kad toks spartus gaminančių vartotojų ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių augimas viršija visus lūkesčius. ESO toliau nuosekliai dirbs ir sieks įgalinti šią transformaciją ateinančiais 2023 metais“, – sako O. Martinonis.

Lietuva siekia, kad 2030 m. kas trečias šalies vartotojas elektros energijos pasigamintų pats. Net 65 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos sudaro saulės energija – 561 MW, vėjas Lietuvoje pagamina apie 143 MW energijos.

Nuo šiol gaminančių vartotojų elektros energijos gamybos statistiką galima sekti ESO interaktyviame žemėlapyje, kuriame pateikiama informacija apie elektros energijos gamybos įrenginio (elektrinės) galią, patiekta bei paimtą į tinklą galią.

Naujoji sistema leis geografiškai matyti pačias detaliausias inžinerinės dujų tinklo infrastruktūros dalis, kontroliuojant tinklo efektyvumą, įvertinti planuojamus tinklo pokyčius. Naujos sistemos dėka bus galima padidinti įrenginių integralumą, tuo mažinant įvedamų duomenų klaidų tikimybę. Tai pat, interaktyviais ir lengvai konfigūruojamais žemėlapiais vaizduoti pasirenkamus tinklo duomenis ar kokybinius rodiklius tiek specialistams, tiek ir plačiajai visuomenei.

„Šiandien be GIS įrankio mūsų veikla būtų sunkiai įgyvendinama. Tačiau vis labiau plečiantis šio įrankio naudojimui, turimos sistemos tapo nebepakankamos patenkinti augantiems poreikiams. Dėka atlikto ESO informacinių sistemų modernizavimo, ženkliai pagerėjo dujų tinklo duomenų valdymas tiek inžinierių, tiek ir vadovų grandyse – inžinieriai gali operatyviau ir paprasčiau planuoti reikalingas investicijas ir tinklo priežiūros darbus, greičiau suplanuoti naujų klientų prijungimą“, – teigia ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Pasak jo, pažangių sistemų taikymas veikloje sudaro galimybes net augant klientų kiekiui išlaikyti esamą efektyvumą bei jį pagerinti tiksliau bei greičiau įvertinant papildomus su tinklu susijusius aspektus. Nauja sistema leidžia lanksčiau reaguoti į pokyčius – lengvai konfigūruojami žemėlapiai, mobilios aplikacijos padeda efektyviai atlikti ir kitas kasdienes užduotis.

Per 15 pastarųjų metų ESO skaitmenizavo didelę dalį visų elektros ir dujų tinklų elementų bei sistemų. Pritaikius šiuos duomenis darbui GIS sistemomis, jomis kasdien naudojasi virš 600 bendrovės darbuotojų, nuolat atnaujinant duomenis apie elektros ir dujų tinklus, prijungtus naujų klientų objektus, vykusias investicijas ir remontus.

GIS sistemos taip pat nepakeičiamos planuojant tinklų plėtrą – skaitmeniniame žemėlapyje įvedamos naujos dujotiekių ir elektros tinklų trasos, konkrečių objektų įrengimo, techninių sąlygų išdavimo vietos, GIS duomenys naudojami ir elektros ar dujų tinklo planavimo, projektų rengimo ir derinimo, operatyvinio valdymo, eksploatavimo, taip pat ir apskaitos rodmenų nurašymo, maršrutų sudarymo procesuose.

Šiemet modernizuotas dujų tinklo valdymas, o toliau kryptingai įgyvendinant „skaitmeninių dvynių“ viziją numatytas elektros tinklo modernizavimas taikant „Esri ArcGIS Utility Network“ 2022 m. antroje pusėje. Į naująją sistemą dabar perkelti virš 1,5 mln. dujų tinklo objektų, o tolimesniais darbais planuojama administruoti ir virš 8,5 mln. elektros tinklo objektų. Tai – itin didelės apimties projektas, kuris yra įgyvendinamas etapais.

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Akademikai, aktyvistai ir investuotojai šį reiškinį vadina „anglies burbulu“, kadangi iškastinio kuro turtas šiuo metu yra pervertintas, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pasaulis turės drastiškai sumažinti išmetamųjų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį.

Naujausia studija, kuri buvo paskelbta žurnale „Nature Climate Change“, rodo, kad staigus iškastinio kuro kainų kritimas sukels šio burbulo sprogimą. Ir, atsižvelgiant į dabartines energijos vartojimo tendencijas yra labai tikėtina, kad toks iškastinių kuro šaltinių kainų kritimas įvyks dar iki 2035 metų.

Taip pat tyrimo išvados rodo, kad sparčiai mažėjantis iškastinio kuro poreikis daugiau nepriklauso nuo stiprios šalių politikos ir daromų veiksmų pasaulyje. Vietoj to, autorių išsamiuose modeliavimuose nustatyta, kad iškastinio kuro paklausa vis tiek mažės, net jei didžiosios valstybės (pavyzdžiui JAV, kurioje Trump‘as itin stengiasi remti iškastinio kuro pramonę aut. past.) neprisiims naujos klimato politikos įsipareigojimų arba pakeis kai kuriuos anksčiau priimtus įsipareigojimus. Taip yra todėl, kad pažangios, energijos efektyvumą didinančios atsinaujinančios energijos technologijos bei jų kainų nuosmukis daro mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energiją daug ekonomiškesnę bei techniškai patrauklesnę.

Dr. Jean-François Mercure, mokslininkas besidarbuojantis Radboudo ir Kembridžo universitetuose bei pagrindinis šio tyrimo autorius „Guardian“ teigė, kad „tai jau vyksta. Vykdant didesnę vyriausybių politiką, tai vyks dar greičiau. Tačiau ir be stiprios (klimato aut. past.) politikos tai vyksta – tam tikru laipsniu, bet to jau nesustabdysim. Bet jei žmonės nustos savo lėšas investuoti į iškastinio kuro pramonę (įvairūs tiesioginių investicijų ir pensijų fondai aut. past.), jie gali sumažinti savo nuostolius.“

Pereidami prie mažesnį anglies dioksido kiekį į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, bendrovės ir investuotojai galėtų pasinaudoti šiuo metu vykstančiu pereinamuoju laikotarpiu. Tai būtų geresnis sprendimas nei bandymas kovoti su augančiomis tendencijomis. Mercure teigė, kad iškastinio kuro bendrovės greičiausiai pasirinks aršią kovą dėl likusios rinkos, nei reikšmingas investicijas ir perėjimą į atsinaujinančių energijos šaltinių rinką.

Tyrimo bendraautorius prof. Jorge Viñuales teigė: „Priešingai nei tikisi investuotojai, iškastinio kuro pramonė ir jos finansinės lėšos gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje net ir be naujų klimato politikos sprendimų.“

Visgi, Mercure taip pat perspėjo, kad, norint išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio, stebimas perėjimas vyksta per lėtai. Nors mažos anglies dioksido ekonomikos trajektorija ir toliau kils į viršų, įgyvendinti Paryžiaus susitarimą reikės daug stipresnių šalių vyriausybių veiksmų ir naujų politikos krypčių.

Šiame tyrime remiamasi politikos ir ekspertų požiūriu, kad dabar ekonomika ir technologijos skatiną kovą su klimato kaita labiau nei politiniai veiksmai. Buvusi Jungtinių Tautų klimato vyriausioji pareigūnė, praėjus metams po to, kai Donald‘as Trump‘as pranešė apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, teigė: „Yra didelis skirtumas tarp klimato kaitos ekonomikos ir klimato kaitos politikos. Ar Trump‘as stengiasi sustabdyti tokią pažangą (verslą, mažai anglies dioksido išmetančių technologijų pažangą aut. past.)? Aš taip nemanau.“

Frédéric Samama, didžiausio Europos investicinio fondo „Amundi“ valdytojas, taip pat mano, kad investuotojai jau pasiekė „kritinį tašką“, nes jie, vykdydami savo investicinio portfelio valdymą, atsižvelgia į šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų faktorių. Kiek anksčiau jis „Bloomberg“ teigė, kad „klausimas dėl klimato kaitos nebuvo jų dėmesio centre, bet tik iki šiol.“

„Nature Energy“ prognozuojama, kad pasaulinė energijos paklausa, nepaisant gyventojų ir pajamų augimo bei bendrai didėjančios pasaulio ekonomikos, 2050 metais bus 40 % mažesnė nei yra šiandien. Pasak tyrėjų, toks scenarijus užtikrintų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 ° C.

Šie naujų kompanijų įsipareigojimai prisideda prie kitų tiekėjų, kurie jau kiek ankščiau buvo apsisprendę 100 % pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Iš viso dabar yra 23 kompanijos. „Mes esame pasiryžę palikti pasaulį geresnį, nei jį radome. Po daugybės sunkaus darbo metų, mes didžiuojamės pasiekę šį svarbų etapą“, – sakė „Apple“ generalinis direktorius Tim‘as Cook‘as.

„Mes ketiname ir toliau plėsti mūsų gaminiuose esančių medžiagų, produktų perdirbimo, įrenginių, gamyklų ir darbo su tiekėjais ribas, kad galėtume sukurti kūrybingus ir perspektyvius atsinaujinančios energijos šaltinių sprendimus, nes žinome, kad nuo to priklauso ateitis.“

Daug investuodama į atsinaujinančius energijos projektus visame pasaulyje, „Apple“ pasiekė išties įspūdingą tikslą. 2013 metais kompanija pasamdė buvusią EPA vadovę Liza Jackson, kuri „Apple“ tapo atsakinga už aplinkosaugos, politikos ir socialinių iniciatyvų sritis bei turėjo valdyti įmonės naują „žalią“ kryptį. „Apple“ šiuo metu turi įgyvendintus ir veikiančius 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, o dar 15 yra įgyvendiname 11-oje skirtingų šalių.

„Apple“ kompanija savo tikslą atsinaujinančioje energetikoje pasiekė keliais galingais šuoliais. 2010 metais visoje kompanijos struktūroje atsinaujinantys energijos ištekliai tesudarė 16 %, o iki 2015 metų šis rodiklis padidėjo iki 93 %. 2016 metais padidėjo iki 96 %, o šiais metais pasiekė 100 %. Jackson teigia, kad paskutinieji 4 procentai buvo itin sudėtingas, bet vertingas iššūkis.

„Jei pasižiūrėsite į mūsų kompanijos trajektoriją, tai per pastaruosius porą metų mes buvome beveik pasiekę 100 %“, – sakė ji. „Tai tik 4 procentais daugiau, tačiau tai pasiekti reikėjo tinkamu būdu. Tad šis kompanijos pranešimas (kad jie naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius aut. past.) atrodo kaip klasikinis Apple produkto išleidimas. Kaip ir mūsų gaminiuose, mes liejame prakaitą dėl detalių, turime gana griežtus standartus ir geriau jau palaukiame kol viskas atitinka mūsų aukščiausius reikalavimus, nei paskubėję susilauktume nusiskundimų ir pretenzijų.“

Duomenų centrai buvo pirmieji „Apple“ žaliosios energijos tikslas. Šie milžiniški energijos vartotojai saugo visus „Apple“ duomenis, kurie leidžia mėgautis garsiosiomis „Apple“ paslaugomis, tokiomis kaip „Siri“, „iCloud“ ir „Apple Music“. Nuo 2014 metų visi „Apple“ duomenų centrai naudoja tik atsinaujinančią energiją.

Kompanija duomenų centrus turi Š. Karolinoje, Nevadoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Oregone. Taip pat planuoja atidaryti kitą duomenų centrą Ajovoje, taip pat vieną Airijoje ir po du Danijoje bei Kinijoje.

„Apple“ teigia, kad nuo 2011 metų bendrai kompanijos įgyvendinti visi atsinaujinančios energetikos projektai, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažino 54 %, o tai reiškia, kad kompanija į atmosferą papildomai neišmetė beveik 2,1 mln. tonų CO₂. Kompanija ketina ir toliau plėtoti atsinaujinančią energetiką, ypač tiekėjų srityje, kad ir jie 100 % pereitų prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Šį parką sudarys 32 saulės jėgainės. Šiuo metu 29 būsimo parko saulės jėgainės jau gavo viešajį finansavimą, kuris siekia beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių. Pasak „New and Renewable Energy Authority (NREA)“ visas „Benban Solar Park“ kainuos 3,5-4 milijardus dolerių.

Pastačius šias 29 saulės jėgaines parko galia sieks 1,5 GW. Planuojama, kad pilnai parkas bus įrengtas iki 2019 metų, o įrengtoji elektros galia sieks ne mažiau kaip 1,65 GW.

Egipto oficialūs atstovai mano, kad iki 2022 metų Egiptas gali pasigaminti 20 % sau reikalingos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Potencialas yra beribis“, – sako valstybės vadovaujamos EETC privataus sektoriaus vadovė Lamya Youssef. „Dėl didžiulio Egipto gyventojų skaičiaus didėjimo mums reikia didelių investicijų į infrastruktūrą, kurių vyriausybė savarankiškai negali sau leisti. Štai kodėl mums reikia privataus sektoriaus investicijų.“

Suformuotas 41 sklypas, kurių plotas yra nuo 0,3 iki 1 km2. Iš viso bendras parko plotas siekia 37,2 km2 ( tai daugiau nei visas Druskininkų miesto plotas – 24 km2 aut. past. ). Šiuose sklypuose vienu metu saulės jėgaines stato skirtingos įmonės.

Šiaurės Sacharos dykumos rytinis regionas yra gerai žinomas dėl savo puikių saulės spinduliuotės rodiklių. Jie yra geresni net už JAV ir Meksikos vakaruose esančioje dykumoje fiksuojamus rodiklius ir tik truputi atsilieka nuo Čilės dykumos aukštumose fiksuojamų rodiklių, kurie yra patys geriausi visame pasaulyje.

Elektros tinklų infrastruktūros, tokios kaip elektros linijos ir elektros pastotės centralizavimas leidžia dalytis brangios įrangos sąnaudomis, todėl elektros energijos kainos sumažėja. Nauji finansiniai modeliai, kai kurie iš dalies yra remiami vyriausybės, padeda investicijų grupėms kurti didelės apimties saulės energijos projektus už patrauklią kainą.

Pavyzdžiui, Daugiašalė investicijų ir garantijų agentūra („Multilateral Investment and Guarantee Agency“ (MIGA)), kuri yra Pasaulio banko organizacijos dalis, teikia privatiems kreditoriams ir investuotojams, dalyvaujantiems parko statyboje, 210 milijonų dolerių vertės „political risk“ ( „politinį rizikos draudimą“ aut. past. ). Tai reiškia, kad investuotojai yra užtikrinti, jog šie pinigai juos pasieks nepriklausomai nuo Egipto politinės padėties.

Tarptautinė finansų korporacija („International Finance Corporation (IFC)) ir devynių tarptautinių bankų konsorciumas suteiks 653 milijonų JAV dolerių paskolos paketą, skirtą 13 saulės jėgainių statyboms finansuoti, o tai papildys 19 kitų saulės jėgainių. Visos jos priklausys „Benban Solar Park“ – didžiausiam privataus sektoriaus statomam ir finansuojamam saulės fotoelektrinių parkui Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Pačių saulės jėgainių statybos, pasak IFC, kainuos apie 823 milijonus dolerių. Bent 325 MW įrengs „NEXTracker“ kompanija, o 64 MW Vokietijos kompanija „Mounting Systems GmbH“. Šios kompanijos taiko unikalias saulės panelių konstrukcijas, dėl kurių visa konstrukcija pasisuka į saulę ir tokiu būdu užtikrinamas maksimalus jėgainių efektyvumas. Šiuo metu iškart vyksta kelių saulės jėgainių statybų darbai. Jau įrengtos ir pradėjo veikti 165 MW galios saulės jėgainės.

Autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjo ir kriptovaliutų analitiko Alexo de Vries vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų kasėjai kasmet turės sunaudoti po daugiau nei 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus su naudoja tokios šalys, kaip Slovakija ir Omanas.

Energija kasimui

Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina A. de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė – 200 kWh.

Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau, nei per metus sunaudoja kiaura parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas, ir maždaug tiek, kiek skalbimo mašina sunaudoja per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos tranzakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.

A. de Vriesas taip pat naudoja Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų kasėjai per metus sunaudoja 0,7% energijos JAV ir 3,1% – Rusijoje.

Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice|, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. A. de Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad bitkoinų kasyba sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis viena šokiruoja. T.Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su „Visa“, tačiau ima kitus skaičius: vienai „Visa“ tranzakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitokinų lasybą.

„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po keturių metų bitkoinų kasyba taps nebepelninga. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 000 JAV dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos sunaudojamai energijai.

Didelės kasybos energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. A. de Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių kasybos fermų |Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8 – 13 tonų СО2, arba po 24 – 40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek СО2 išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).

Ar gresia ekologinė katastrofa?

„Roger Wilco Agency“ lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius tinklaraštininkas, besispecializuojantis aukštųjų technologijų pasaulio naujienose – ir agentūros įkūrėjas – Markas Hopkinsas. Pasak jo, didžia dalimi tai reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie bitkoinų kasybos keliamus ekologinius sunkumus.

2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų kasyba nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų tranzakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ tranzakcijų apimtis. M.Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų kasėjai sunaudojo ~360 tūkstančių MWh kasybai ir kompiuterių aušinimui, nors tranzakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinas atsidūrė 2015 metais – ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, kriptovaliutų kasyba tapo efektyvesnė, nors jos kaina ir išaugo.

„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo M.Hopkinsas: juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnė kasyba, naudojanti integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.

Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę kasėjų įrangą), M.Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio kriptovaliutų kasėjai sunaudoja ~559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių kasybos fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.

Kaip išspręsti problemą?

Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E. Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – „Lightning“ – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant bitkoino blokų grandines, kas paspartina tranzakcijos atlikimą. E.Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.

Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidrogavyba. Kaip rodo pavadinimas, čia kasybai naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kvebekas neseniai tapo savotiška kasėjų (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40% Kanados vandens išteklių, ir veikia „Hydro-Quebec“ – valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda programą „Industrial Revitalization Rate“, pagal kurią elektros energija kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh kainuos 2,58 JAV dol. – vietoje įprastų 4,56. ___________ * Kriptovaliutų kasyba – tranzakcijų tvirtinimais paskirstyta kompiuterių sistema ir jų įtraukimas į transakcijų registrą. Šis procesas vadinamas gavyba (angl. mining). Gavyba – tai kriptovaliutų saugumo ir stabilumo pagrindas. Kriptovaliuta generuojama, kai naujas blokas pridedamas prie transakcijų registro. Transakcijos patvirtinamos tik tada, kai jas patikrina kasėjai (angl. miners), – taip išvengiama tranzakcijų pakeitimo galimybės. Be to, gavyba užkerta kelią netikros tranzakcijos įtraukimui į registrą. Svarbiausios gavybos funkcijos: tranzakcijų patvirtinimas, tinklo apsauga nuo įvairių atakų ir decentralizacijos palaikymas. Nuo kompiuterių (t.y. įrengimų, užtikrinančių gavybą) skaičiaus sistemoje priklauso sistemos apsauga: kuo jų daugiau, tuo labiau sistema apsaugota.

Atliekant Baltijos šalių elektros sistemų generacijos adekvatumo analizę, buvo įvertinta visa informacija, susijusi su naujais ir uždaromais generuojančiais įrenginiais, taip pat jų techninės galimybės teikti sistemines paslaugas. Remiantis generatorių pateikta informacija rengiant adekvatumo analizę, matoma, kad iki 2032 m. Baltijos elektros sistemoje atsiras 272 MW galios naujų patikimai prieinamų elektros energiją gaminančių vartotojų. Tuo tarpu planuojamų uždaryti elektrinių suminė galia sieks apie 2315 MW. Pradėjus dirbti izoliuotu režimu, Baltijos šalių sistemos rezervo poreikis išaugs nuo 700 iki 2000 MW.

Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys išreiškė susirūpinimą atliktos analizės metu paaiškėjus, kad, esant sunkioms sąlygoms, 2025 m. žiemą elektros sistemai truks apie 200 MW galios pirminio rezervo. „Galios trūkumą gali užtikrinti tik patikimai prieinamas ypač lankstus elektros šaltinis ir reikia susitarti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, kad atsirastų nauji elektros gamybos generatoriai regione, užtikrinantys techninius reikalavimus teikti pakankamos apimties pirminio rezervo paslaugą ir po 2025 metų“, – teigė V. Poderys.

Išklausiusi Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atliktos analizės rezultatus, Energetikos komisija ketina šiuos klausimus ir toliau kelti svarstant atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). „Atnaujintame NENS projekte būtina numatyti tokius naujus patikimus ir efektyvius elektros gamybos šaltinius“, – minėjo V. Poderys.

Baltijos šalių elektros sistemos adekvatumo analizę 2017–2032 m. atliko Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriais AB „Litgrid“, AST ir „Elering“. Iš viso Baltijos sistemos adekvatumas buvo išnagrinėtas pagal penkis scenarijus: jei Baltijos elektros sistema toliau dirba IPS/UPS sinchroninėje zonoje, jei dirba izoliuotai, jei sinchronizuojama su Šiaurės šalių elektros sistema, jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per esamą „LitPol Link“ jungtį ir jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per dvi „LitPol Link“ jungtis.

Projektas vykdomas gerai Prancūzijoje žinomam pramoninių katilų ir kurą deginančių įrenginių gamintojui ir biokuro bei šiukšlių deginimo projektų vystytojui. Anksčiau šiai įmonei pagal specialų užsakymą „Enerstenos“ įmonių grupė yra pagaminusi du 12-os megavatų galios vandens šildymo katilus.

„Naujasis projektas išskirtinis tuo, kad finaliniame etape įveikėme 4 konkurentus, nors ir pasiūlėme didesnę kainą – mūsų konstrukcinis sprendimas pasirodė patikimesnis ir tai nulėmė galutinį užsakovo apsisprendimą rinktis mūsų siūlomą įrangą. Tai rodo, kad mūsų produkcija ir profesionalumas yra vertinami. Tik nedidelė dalis šioje srityje veikiančių įmonių skiria tiek dėmesio mokslui ir inovacijoms, reta įmonė turi savo mokslo centrus, tyrimų laboratorijas. Mūsų įmonių grupė gyvendinamus projektus atlieka nuo idėjos „iki rakto“, – sako „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.

Prieš keletą metų išsikėlusi tikslą eksportuoti, „Enerstenos“ įmonių grupė šiandien jau gali didžiuotis savo darbais dešimtyje skirtingų pasaulio valstybių. „Enerstenos“ grupės surastus efektyvios šiluminės energijos gamybos sprendimus diegiasi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, Suomija, Prancūzija, Ukraina ir Baltarusija.

„Siekiame su kitomis šalimis pasidalinti gerąja Lietuvos patirtimi ir technologijomis, padedančiomis modernizuoti šilumos ūkį ir pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančio biokuro. Matome čia dideles galimybes“, – sako „Enerstenos“ įmonių grupės vadovas.