Eiti komercijos atašė pareigas Ukrainoje gali pretenduoti asmuo, turintis socialinių mokslų studijų srities ekonomikos, politikos mokslų, vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį arba turintis teisės studijų krypties magistro laipsnį. Kandidatai turi turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį rinkodaros ar užsienio prekybos arba darbo su investuotojais ar verslo arba tarptautinių santykių srityje. Taip pat pretenduojantys į šią poziciją, turi mokėti anglų ir rusų kalbas įgudusio vartotojo C1 lygiu.

Dokumentus galima teikti iki š. m. spalio 25 d. Konkurso reikalavimai skelbiami adresu http://ukmin.lrv.lt/konkursai.

Komercijos atašė pareigybė – karjeros valstybės tarnautojo pozicija, todėl kandidatai turi atitikti ne tik keliamus specialiuosius reikalavimus, bet ir būti išlaikę bendrųjų gebėjimų testą Valstybės tarnybos departamente.

Komercijos atašė uždavinys – aktyviai ieškoti Lietuvos verslo ryšių užsienio šalyse, siekiant parduoti lietuviškas prekes, paslaugas, skatinti eksportą, inovacijas ir atvykstamąjį turizmą į Lietuvą, pritraukti investicijų, skleidžiant žinią apie Lietuvos verslo ir investicijų galimybes. Komercijos atašė padeda įmonėms rasti potencialių prekybos partnerių, rengia individualius įmonių vizitus, organizuoja verslo misijas ir kontaktų muges.

Ūkio ministerija turi 13 komercijos atašė pareigybių: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Izraelyje, Kinijoje, Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge), Baltarusijoje, Ukrainoje, JAV.

Pasak personalo atrankos specialistų, darbo pokalbio specifika kinta, todėl nereikėtų jaudintis ir žiūrėti į jį kaip į egzaminą. Siekiama, jog darbo pokalbiai būtų panašūs į natūralų pokalbį, o atmosfera – jauki ir priimtina kandidatui. Net jei nepavyks pasirodyti taip gerai, kaip norėtųsi, vis didesnį vaidmenį atrankose turi praktinės užduotys, kurias atlikdamas kandidatas gali parodyti savo kompetencijas, o jauniems žmonės patirties stoką gali kompensuoti parodytas ryžtas ir noras mokytis.

„Šiandien didžiausias dėmesys kreipiamas būtent į asmenines žmogaus savybes, jo potencialą ir gebėjimą greitai mokytis. Geriau daugiau potencialo ir geras asmeninių savybių rinkinys nei labai patyręs, tačiau ne itin motyvuotas ar neoptimistiškai nusiteikęs kandidatas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) atrankos projektų vadovės Lina Žebrauskienė.

Potencialas svarbiau nei patirtis

Lankstumas, noras ir užsidegimas, greita orientacija, prisitaikymas prie naujovių – šias darbdaviams ypač aktualias kandidatų savybes įvardija akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ personalo atrankų ir administravimo vadovė Rūta Katkauskaitė-Čičirkienė.

„Anksčiau svarbiausia būdavo patirtis bei reikiama kompetencija norimoms pareigoms užimti, šiuo metu tai irgi yra svarbu, tačiau nėra svarbiausia. Esminiai aspektai – kandidato noras ir gebėjimas greitai mokytis, kad įgytų reikiamos patirties bei žinių“, – pastebi R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak KTU atrankos projektų vadovės L. Žebrauskienės, nors kandidatuojant į tam tikras specialisto ar vadovaujamo darbo pozicijas patirtis yra neabejotinai reikalinga ir vertinama, išsiaiškinti kandidato potencialą yra vienas svarbiausių uždavinių darbo pokalbį vedančiam atrankos specialistui.

„Atsiranda vis daugiau jaunų kandidatų, kurie patirties neturi, todėl didžiausias dėmesys kreipiamas būtent į asmenines žmogaus savybes, jo potencialą ir gebėjimą greitai mokytis. Geriau daugiau potencialo ir geras asmeninių savybių rinkinys nei labai patyręs, tačiau ne itin motyvuotas ar neoptimistiškai nusiteikęs kandidatas. Be to, savanoriška veikla ar praktikos yra prilyginama darbinei patirčiai, nes tai formuoja žmogų ir jo savybes bei kompetencijas“, – sako L. Žebrauskienė.

Natūralus pokalbis vietoj šabloniško egzaminavimo

Pasak L. Žebrauskienės, po truputį keičiasi ir darbo pokalbio atmosfera bei pats pobūdis. Jei anksčiau galėdavai nuspėti, ko tavęs gali paklausti, dabar tokie „paruoštukai“ nevertingi, nes darbo pokalbiai panašėja į natūralų pokalbį, o ne formalizuotą šablonišką klausimų virtinę. Be to, atmosfera darbo pokalbių metu labai pasikeitusi.

„Anksčiau darbo pokalbiai būdavo panašesni į egzaminą su formalizuotais klausimais, dabar viskas vyksta natūraliau, tokiu būdu žmogus gali atsiskleisti daug labiau, nei atsakinėdamas į išmoktus formalius klausimus. Kuomet žmogus formaliai klausinėjamas, jis ir atsakymus tokius ruošiasi“, – sako L. Žebrauskienė.

Katkauskaitė-Čičirkienė neabejoja, jog kuriama teigiama atmosfera darbo pokalbių metu yra naudinga abiems pusėms. „Kandidatas pokalbio metu irgi skatinamas domėtis, klausti. Kuriama jauki atmosfera tam, jog žmogus atsiskleistų geriausiai ir jam liktų malonus įspūdis apie įmonę, atrankos procesą“, – sako personalo atrankų ir administravimo vadovė.

Koncerto „Achemos grupė“ personalo skyriaus vadovė Margarita Kozlovaitė pabrėžia, jog į darbo pokalbio metu užduodamus nešabloniškus klausimus nėra teisingų ar neteisingų atsakymų, taip tiesiog bandoma išsiaiškinti, kas kandidatui yra aktualu, kokie yra jo prioritetai.

„Užduodant tokius klausimus kaip „Įvardinkite savo pasiekimus, kuriais didžiuojatės“, tikimės atvirumo ir nuoširdumo, nes taip atsiskleidžia individualus žmogaus vidinis pasaulis – pasakodamas savo „istoriją“ ir svajones, žmogus parodo, kokiems dalykams jis iš tiesų suteikia didesnę svarbą“, – pasakoja M. Kozlovaitė.

Pasikeitęs darbo pokalbio dalyvių vaidmuo

Katkauskaitė-Čičirkienė pastebi, jog atrankos dalyviai tampa vis drąsesni, laisvesni ir labiau pasitikintys savimi, todėl keičiasi ne tik pats darbo pokalbio pobūdis ir eiga, bet ir jį vedančio asmens vaidmuo.

„Darbo pokalbio vedėjas nebėra dominuojantis, bei nustatantis taisykles, šiandien jis – įsiklausantis bei lanksčiai prisitaikantis“, – sako R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak pašnekovės, atranką vykdantiems specialistams darbo pokalbiams reikia ruoštis vis atidžiau, svarbu žinoti rinkos situaciją, papildomas naudas kiekvienai ieškomai pozicijai, o atsakant į kandidatų klausimus ir argumentuojant, svarbu pasitelkti konkrečius duomenis.

„Pasiruošimas darbo pokalbiui po truputį tampa tarsi pasiruošimu geroms pardavimų srities deryboms. Svarbu išmanyti, kurios pozicijos kandidatus kas labiausiai motyvuoja darbui, kas jiems svarbu renkantis organizaciją. Taip kovoje dėl talentų galima tinkamai pristatyti kodėl siūlomas darbas yra patrauklesnis, kokie yra įmonės privalumai lyginant su konkurentais“, – apie šių dienų darbo pokalbio vedimo aktualijas pasakoja R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Žebrauskienė sako, kad nors šiuo metu galima rasti labai daug medžiagos ir patarimų internete, kaip derėtų pasiruošti darbo pokalbiui, į kokius dalykus atkreipti dėmesį, patarimais aklai sekti neverta. Pasak personalo atrankos specialistės, kai žmogus atsakinėja į klausimus pagal išmoktą šabloną, tai yra gana akivaizdu.

„Šiais laikais tiek daug informacijos, jog žmogus nutolsta nuo paties savęs. Mano patarimas yra tiesiog būti nuoširdžiais, būti savimi. Bet kokiu atveju, jeigu pokalbį veda patyręs atrankos specialistas ar vadovas, jis vis tiek mokės išklausti ir supras, jei atsakymas buvo ne atviras“, – pataria L. Žebrauskienė.

Geri atrankos specialistai – ypač svarbūs

Žebrauskienė džiaugiasi, kad į gerąją pusę kinta ne tik darbo pokalbių atmosfera, bet ir požiūris į juos vedančius specialistus, vis daugiau dėmesio skiriant kokybiškai atrankai, o ne tik formalizuotų klausimų pateikimui.

Pasak pašnekovės, nors darbo pokalbio pobūdis keičiasi, atsiranda daugiau ir įvairesnių atrankos etapų, tokių kaip praktinės užduotys, darbo pokalbis išlieka labai svarbus ir jam reikia skirti pakankamai dėmesio.

Kozlovaitės teigimu, išsamus ir nuoširdus savęs atskleidimas darbo pokalbio metu yra būtina sąlyga, norint išvengti keblumų jau įsidarbinus.

„Jei neišsiaiškinsime, kokie iš tiesų yra žmogaus poreikiai ir norai ir ar jie sutampa su mūsiškiais, tuomet jis nesijaus gerai dirbdamas savo darbą, nerealizuos savęs, o tai nėra naudinga nei pačiam žmogui, nei įmonei“, – sako personalo skyriaus vadovė.

Išbandyti save darbo pokalbių metu bus galima didžiausioje karjeros kontaktų mugėje Lietuvoje – KTU „WANTed“ karjeros dienos 2017, kurios vyks spalio 17 d. 10-16 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“. Daugiau informacijos apie renginį: https://studentams.ktu.edu/paslaugos/wanted/karjeros-dienos/

Aukštesnę kintamąją tarifo dalį šių metų antram pusmečiui patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos komisija.

Metų viduryje perskaičiuojama tik už gamtinių dujų kubinį metrą mokama tarifo dalis – ji, palyginus su dabar galiojančia, didėja nuo 5 iki 9 proc. Pastovioji tarifo dalis, nepriklausanti nuo suvartojamo gamtinių dujų kiekio, lieka nepakitusi, teigiama pranešime spaudai.

Pastovioji tarifo dalis išliks tokia pati, kaip ir buvo. Suvartojantiems iki 500 kubinių metrų dujų ji sieks 0,56 euro, likusiems – 3,99 euro. Kintamoji tarifo dalis augs suvartojantiems iki 500 kubinių metrų dujų – nuo 0,61 iki 0,64 euro, suvartojantiems nuo 500 iki 20 tūkst. kubinių metrų – nuo 0,36 iki 0,39 euro, suvartojantiems daugiau, kaip 20 tūkst. kubinių metrų – nuo 0,35 iki 0,38 euro.

Komisija aiškina, kad dujų tarifas keičiasi, nes nustatyta apie 6 proc. mažesnė AB „Energijos skirstymo operatorius“ gamtinių dujų skirstymo paslaugos kaina, kuri įskaičiuojama į gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.

Taip pat 2017 metų antrą pusmetį nelieka sukauptos ir „Gazprom“ taikytos gamtinių dujų nuolaidos, susidariusios dėl importo kainų skirtumo – ši nuolaida gamtinių dujų tarife, priklausomai nuo suvartojimo, sudarė 7–13 proc.

Ir štai šventė mūsų kieme, kadangi straipsniai verčiami į užsienio kalbas, turiniu, kokybe susidomėjo turtingos šalies Kataro verslininkai, naftos magnatai Abdulas El- Parisavaymahmedis ir Raštamas Signur- Elsijadhidis.

Jie neslepia turto dekleracijos, skelbiama viešai ir prieinamai, mes rašysime ekonomikos , naftos pramonės klausimais ir kasmet gausime po 120 000eurų dotacijų, nes planuojame Kaune įkurti modernų ofisą, VŠĮ.

Katare nemokamai ir vanduo, medicina, švietimas, ši valstybė ragina atvykti, užsidirbti lietuvaičius, bus apmokinami verslo paslapčių pagal programą ,,Katarbussinesmedia”.

Pasak R. Masiulio, būtų neteisinga manyti, kad dėl Stokholmo arbitražo bylos baigties EK sprendimas gali būti palankus „Gazprom“.

„Remtis Lietuvos byla prieš „Gazprom“, manant, kad ta byla buvo nesėkminga ir tokiu būdu būti švelnesniais „Gazprom“ atžvilgiu būtų neteisinga dėl dviejų dalykų – viena, šis sprendimas yra užginčytas Stokholmo teisme ir tik tada paaiškės, ar jis buvo teisingas. Antra, mūsų nuomone, vertinant arbitražo išvadą, matyti, kad arbitrai tiesiog nevertino dalies svarbių aspektų byloje. Jeigu jie būtų vertinti, bylos baigtis būtų kita“, – BNS sakė R. Masiulis.

„Jeigu bandoma sudaryti nuomonę, kad galima remtis Lietuvos byla, tai aiškiai noriu pasakyti, kad negalima remtis, norint spręsti kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Stokholmo teismas priėmė ir jau nagrinėja Lietuvos skundą dėl arbitražo sprendimo: „Per 12–18 mėnesių turėtų būti išnagrinėta“.

Pasak užsienio žiniasklaidos, EK ir „Gazprom“ artėja prie susitarimo dėl penkerius metus trunkančio antimonopolinio tyrimo – jos išvada esą gali nepatikti Rytų Europos šalims, nes Rusija gali išvengti baudos.

Oksfordo energetikos studijų instituto atstovas Jonathanas Sternas „The Financial Times“ sakė manantis, kad Komisijos pozicija pasikeitė po to, kai birželį „Gazprom“ prieš Lietuvą laimėjo arbitražo teismą dėl per didelių dujų kainų. Pasak jo, teismas nesugebėjo aiškiai pasakyti, ką reiškia „sąžiningos kainos“ ilgalaikėse sutartyse.

Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) jau pranešė ketinanti kreiptis į teismą, jeigu EK Rusijos dujų koncernui neskirs jokių baudų.

„Manau, kad turime svarstyti visus variantus“, – BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, ar Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu. Jis teigė neturintis informacijos apie EK tyrimą ir galimą jo baigtį.

Ketverius metus trukusį vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželį paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.

Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.

„Šiuo metu reikia kalbėti, kad Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksporto perorientavimui. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAV padidėjo keliasdešimt procentų, ir tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, preliminariai svarstoma, kad eksportą į Kanadą galėtų padidinti Lietuvos maisto sektorius.

„Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą. Viskas vyks į abi puses – tiek eksporto, tiek importo. (…) Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų. Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada“, – tvirtino G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.

„Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.

Abu ekonomistai sutarė, jog didesnę naudą Lietuvos eksportui duotų ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV, tačiau derybos dėl šios sutarties dar nėra baigtos.