Įvairios socialinės grupės piktinasi, kad kitų metų biudžeto projekte nėra šimtų milijonų eurų mokytojų, ugniagesių, medikų, slaugytojų ir kitų profesijų atstovų algų didinimui. Tačiau tie eurai buvo pažadėti. Vieniems – žodžiu, kitiems pažadai netgi iškilmingai patvirtinti parašais. Ir pažadėti besąlygiškai.
Liko tik pusė
Pirmieji, pamatę kitų metų valstybės biudžeto projektą, už galvų griebėsi Lietuvos pedagogai, o Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga netgi buvo paskelbusi, kad dėl to lapkričio pabaigoje rengs neterminuotą streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
„Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiems susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – paaiškino E.Milešinas.
Tačiau tai nebus vienintelis galvos skausmas Vyriausybei bei Seimui. Dar kone dvigubai didesnė suma buvo žadėta medicinos darbuotojų algų didinimui nuo kitų metų liepos (apie 100 mln. eurų), o biudžete tam nėra nė eilutės, ugniagesiai guodžiasi, kad jiems numatyta 17,2 proc. mažiau nei reikia būtiniausioms reikmėms, skundžiasi policininkai ir kiti pareigūnai.
Vyriausybės mundurą bando plauti Seimas
Vyriausybės pažadų nevykdymą bando užglaistyti Seimas. Pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo 100 mln. eurų skirti medicinos darbuotojų algoms didinti (tiesa, jie būtų numatyti ne valstybės, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, tačiau tai vis tiek mūsų visų pinigai, tik kita valstybės kišenė).
Švietimo ir mokslo komiteto nariai jau pateikė pasiūlymų didinti finansavimą švietimui. Jei jiems visiems pritartų Vyriausybė, finansavimas būtų net didesnis nei numatyta susitarime. Tačiau tik jeigu pritartų, o kol kas net švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta: finansavimas turbūt bus didesnis, nei numatyta biudžeto projekte, tačiau nebus toks, koks numatytas susitarime.
Gesins nebe visus gaisrus
Bet kol kas tiek medikai, tiek mokytojai yra kiek nuraminti Seimo iniciatyvų ir tikisi, kad Vyriausybė bus perkalbėta. O štai ugniagesiai kol kas nemato jokių prošvaisčių.
„Kitų metų biudžete numatyta 17,2 proc. mažiau nei yra poreikis. Todėl teks kirpti finansavimą įrangai įsigyti, atlyginimams. Nuo kitų metų didėja minimali alga bei bazinis dydis, todėl trūkumas bus dar didesnis. Tačiau, priešingai nei mokytojai, mes streikuoti nelabai galime, nes kuo dėtas koks nors žmogelis, jei užsidegs jo namas, o ugniagesiai streikuos? Tačiau kitais metais veikiausiai teks važiuoti tik į atsirinktus gaisrus. Pavyzdžiui, nevykti gesinti lauko virtuvės, jei negresia pavojus žmonių gyvybėms.
Aš nesuprantu vieno dalyko. Štai kariuomenei ginkluotę perka, nors karo nėra. Bet jis kada nors gal bus. O ugniagesiams įrangos nereikia?
Ironiškai galiu pasakyti: galime būti ramūs, kad Seimas bent jau savo rūmuose kitąmet įsitaisys oro kondicionierius (Seimo valdyba iš kitų metų biudžeto tam papildomai prašo 306 tūkst. eurų, – aut. past.), nes parlamentarams karšta. Geriau už tuos pinigus valerijono prisipirktų, kai visi eis reikalauti to, kas priklauso“, – „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vicepirmininkas Juozas Pocius. Pasak jo, atskiros socialinės grupės nieko nepasieks, jei reikalavimus dėstys pavieniui.
Medikai tiki
Tačiau panašu, kad vienybės nebus. Pavyzdžiui, medikai prie bendro protesto neketina jungtis, nes tiki, kad pažadai dėl jų algų padidinimo bus ištesėti.
„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatsisako pinigus algų didinimui paimti iš rezervo, nes biudžete jų nėra. Mus tai tenkina“, – paaiškino Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad bent jau medikams pažadai būtų pildomi, jei ne ligoninių savivalė.
„Kol kas algų didinimui skiriama tiek, kiek numatyta Vyriausybės ir medicinos darbuotojų profsąjungų sutartyje. Tačiau štai lankėmės Marijampolės ligoninėje, o ten medicinos darbuotojams algos padidintos ne 15 proc., o tik 9,4 proc. Pasirodo, su profsąjungomis sutarta, kad iš pinigų, skirtų tik medikams, algos didintos visiems darbuotojams – buhalteriams, IT specialistams ir t.t. O sutartyje numatytas algų didinimas tik medicinos darbuotojams“, – paaiškino A.Kubilienė.
Bus masinis streikas?
Pedagogai kol kas lauks, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir bus pakoreguotas pagal Seimo narių pasiūlymus. O jei ne?
„Pedagogų, kaip ir ugniagesių ar medikų, profsąjungos priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Praėjusią savaitę konfederacijos valdybos posėdyje buvo kalbėta apie bendrą viso sektoriaus protestą, galbūt net apie bendrą streiką“, – atviravo E.Milešinas.
Teisi tik teisiškai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino, kad formaliai Vyriausybė nevykdo pažadų tik mokytojams.
„Didžiausia problema yra Vyriausybės patvirtinta Viešojo sektoriaus strategija. Ja numatyta didinti algas tiek policininkams, tiek ugniagesiams, tiek kitiems. Tačiau iki Seimo ji nenukeliavo. Dabar Vyriausybė gali teisintis, kad ne ji kalta, jog Seimas nepatvirtino. O mes, tikėdami Vyriausybės pažadais, kad strategija bus vykdoma, į Nacionalinę kolektyvinę sutartį įtraukėme tik dalį strategijoje surašytų pažadų. Dabar tie strategijoje numatyti punktai biudžeto projekte neatsispindi. Kaip ir „Programos 1000“, kuria numatyta, kad žemiausios grandies policininkams alga sieks 1000 eurų.
Kitaip tariant, teisiškai streikuoti pagrindą turi tik mokytojai, nes streikas galimas tik kai nevykdoma kolektyvinė sutartis. Arba dar tiksliau pasakius: teisiškai Vyriausybė neteisi tik dėl mokytojų, dėl kitų ji teisiškai teisi. Tačiau ne morališkai“, – reziumavo I.Ruginienė.
„Valstiečių“ partijos lyderio Ramūno KARBAUSKIO komentaras:
Gali būti, kad pažadai kai kam buvo duoti remiantis geresnėmis ekonominėmis prognozėmis nei yra realybė. Seimas tokių pažadų nedavė. Tačiau nepaisant to, kad pažadai duoti ne Seimo, mes stengiamės, kad būtų vykdomi ir Vyriausybės duoti pažadai. Tik ne apie visus juos žinome. Be to, noriu pasakyti, kad tai yra dar tik biudžeto projektas, o ne biudžetas, todėl jis bus koreguojamas.
Suprantu, kad visos akcijos, kurios dabar vyksta, yra spaudimas Vyriausybei bei Seimui. Mes tikrai šnekamės su Vyriausybe ir ieškome sprendimų.
O dėl profsąjungų kaltinimų dėl Seimo valdybos sprendimo skirti pinigų Seimo rūmų kondicionieriams, kai yra svarbesnių problemų… Galiu pasakyti, kad dabar susidariusi tokia situacija, jog Seimo valdybos sprendimai priimami opozicijos balsų dauguma. Opozicija taip bando diskredituoti valdančiuosius.
