Automobilių draudimo kainų šuolis ne juokais įsiutino tarptautinių maršrutų vairuotojus, jie ėmė piketuoti ir net grasinti savo draudimo kompanijos įkūrimu. Tačiau mažai kas žino, kad tūkstančius privalomojo draudimo polisai kainuoja ne tik tarptautiniams vežėjams, bet ir paprastiems jauniems vairuotojams, kurie dar nespėjo sukaupti reikiamo stažo, kad draudimo įkainiai kristų iki sveiko proto ribų.
Kainos šokiruoja
„Vakaro žinių“ kalbintas 19-metis Andrius neslepia, kad norint automobilį drausti savo vardu reikia turėti nemažų pajamų. Ypač jei vairuotojo pažymėjimas ką tik gautas. Jo atveju vairavimo stažas siekia tik mėnesį, tad norint apdrausti automobilį reikia kaip reikiant papurtyti kišenę. Internetinėje skaičiuoklėje, ieškant optimalaus varianto, Andriui draudimo bendrovės pateikia gana skirtingus pasiūlymus – nuo 480 eurų iki kone 2000 eurų. Tai privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo poliso metams kaina, numatant galimybę automobilį vairuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. „Akivaizdu, kad savo vardu automobilį drausti gali tik pinigų neskaičiuojantis jaunuolis. Nežinau, kiek tokių yra Lietuvoje. Net ir tie 480 eurų man atrodo labai daug, tad teko draustis šeimos draudimu su mama. Toks polisas metams kainavo 150 eurų su sąlyga, kad registruojamas šeimos nario, turinčio didžiausią vairavimo stažą, vardu“, – nuostabos neslepia Andrius.
Jam antrina ir jo bendraamžis Lukas: „Nors mano stažas yra metai ir 5 mėnesiai, mano vardu automobilį drausti pigiausias pasiūlymas siekia 158 eurus. Tačiau kam mokėti tiek daug, jei, pasinaudojęs šeimos automobilio draudimu ir draudimą registravęs tėčio vardu, už metinį polisą moku 75 eurus ir galiu važinėti. Ir tai normali praktika, visi pažįstami, draudimą registruoja tėvų ar net senelių vardu. Gerai, kad bent už registraciją netaikomas didesnis mokestis jauniems vairuotojams, mokestis yra fiksuotas ir vienodas visiems. Suprantu, kad jauni vairuotojai padaro daugiau žalos. Žinau, kad ne vienas pažįstamas yra padaręs eismo įvykį, bet tai dažniausiai mažareikšmiai nutikimai, tokie kaip įbrėžimas ar veidrodėlio nulaužimas, kuriuos galima išspręsti ir be draudimo. Juolab kad dėl tokios smulkmenos kitą kartą draudimo įmoka gali dar labiau pašokti.“
Kurs savo bendrovę
Išgirdę, kokias sumas jauniems vairuotojams siūlo šalies draudimo kompanijos, nuostabos neslepia net vežėjų atstovai. „Mes buvome pasikvietę Lietuvos banką, draudimo bendroves, didžiąsias transporto įmones. Bet jokio sutarimo nesuradome. Situacija dabar yra tokia, kad valstybė delegavo mums visiems pareigą draustis. Suprantame, kad tai tam, kad mes visi būtume saugūs. Tačiau valstybė, o konkrečiai Lietuvos bankas, pamiršo kontroliuoti draudikus. Draudimo bendrovės pasiūlymus pateikia tik tuomet, kai nori, arba pateikia kainą, kuri nesuvokiama protu. Bet jei jau civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, tai ir pateikti siūlymą turėtų būti privaloma kiekvienai draudimo bendrovei. Be to, turi būti nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos ir sudaroma kaina. Civilinės atsakomybės įstatymo pakeitimus jau teikėme Seime, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi. Turi atsirasti tam tikros kainų „lubos“ ir minimali įmoka. Jei vairuotojas neturi įvykių, jam turi būti taikomos nuolaidos, o įmokos didesnės turi būti tiems, kurie turėjo įvykių. Bet ir čia turi būti kainų „lubos“.
Manau, yra netinkama tvarka, kai žmogui taikoma didesnė kaina todėl, kad jis neturi stažo, nors jis dar nepadarė nė vieno nusižengimo. Man tokia situacija nesuprantama“, – „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, atskleidęs, kad šiuo metu privalomojo civilinio draudimo metinis polisas vilkikų vairuotojams svyruoja nuo 1000 iki 24 000 eurų.
Tiesa, visai tikėtina, kad tokiam draudikų savivaliavimui gali ateiti galas. Neapsikentę šalies vežėjai jau ėmėsi pirmųjų darbų ir tvirtina, kad greitai rinkoje atsiras naujas žaidėjas. Kaip patvirtino E.Mikėnas, asociacijos steigėjų susirinkime draudimo kompanijos kūrimo idėjai jau duota žalia šviesa.
Stasys Brundza, žinomas lenktynininkas, buvęs Seimo narys:
Džiaugiuosi, kad drausti civilinės atsakomybės draudimu automobilį reikia tuomet, kai jis eksploatuojamas eisme ir kelia grėsmę aplinkiniams. Kadangi mano kolekcijoje buvo eksponatai, jų drausti nereikėjo.
Man yra tekę dalyvauti pasitarime, kur draudikai aiškino, kad civilinės atsakomybės draudimas yra nuostolingas. Bet jei mes pažiūrėtume, kiek pastaraisiais metais gyventojai sunešė privalomojo civilinės atsakomybės vairuotojams draudimo įnašų, kurie skaičiuojami milijonais, ir palygintume su išmokėtomis išmokomis, pamatytume realią situaciją. 2016 m. buvo surinkta 156 mln. eurų įmokų, o išmokėta 99 mln. eurų išmokų. Tai kaip reikia sugebėti administravimui išleisti tokius didžiulius pinigus ir dar rėkti, kad tokia paslauga yra nuostolinga? Skirtumas tarp įmokų ir išmokų labai didelis, nes pažeidžiamas net civilinės atsakomybės įstatymas ir savo pačių taisyklės – žmonėms remontui neišmoka tiek, kiek turėtų mokėti. Taip mažinamos išlaidos, bet dar jie rėkia, kad veikia nuostolingai. Nežinau, ką tuomet reikia daryti su tais pinigais. Gal juos degina.
Jei žiūrime į situaciją realiai, kaina neturėtų augti. Juolab kad tai yra privaloma, kaip pareiga. Jei žmogus padarė eismo įvykį ar turi mažai patirties, gal ir turi draudimas pabrangti. Bet viskas turi vykti neperžengiant sveiko proto. Jei valstybė padarė šią paslaugą privalomą, ji turi ir prižiūrėti jos rinką. Anksčiau tam buvo atskira institucija, o dabar priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Situacija šiuo metu nekokia.
Žinote, aš esu siūlęs, kad civilinės atsakomybės draudimas nebūtų skirtas automobiliams, o kaip tik būtų perkeltas vairuotojams ir susietas su jais. Juk ir žala atlyginama žmogui. Juk ir prie vairo sėdi žmogus, ir jis, o ne automobilis kaltas dėl sukeltos avarinės situacijos. Be to, jei vairuotojas turi kelis automobilius, jis nevažinėja su jais visais vienu metu, tačiau apdrausti turi visus. Panaši sistema buvo įgyvendinama ir Vokietijoje, kai vairuotojas draudimo įmoką moka apskaičiuotą pagal brangiausią jo turimą automobilį, gauna vienus numerius ir juos gali naudoti kuriai tik nori turimai transporto priemonei. Tiesa, ir pas mus yra šiokia tokia galimybė pasiimti draudimo atostogų, bet tai yra labai biurokratizuota. Mano kelta idėja dėl draudimo vairuotojui, o ne automobiliui liko neišgirsta dėl mūsų nepramušamos biurokratijos. Nors toks pokytis būtų visiškai logiškas. Dabar logikos dėsniai negalioja. Draudimas irgi verslas, jiems, žinoma, labiau apsimoka, kad kiekviena transporto priemonė šalyje būtų apdrausta.
Interviu su Algimantu Križinausku:
– Ar draudimo kainos tikrai taip smarkiai kyla, ar visuomenė tik išsigalvoja? – „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinauskas.
– Labai svarbu žinoti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES į kainas negali kištis niekas – nei valstybė, nei biuras, nei priežiūros institucija. Kainas nustato kiekvienas konkretus draudikas. Žinoma, kai kainos skiriasi kartais ir svyruoja nuo 480 iki kone 2000, tie 2000 jau tikrai skamba juokingai. Bet šis pavyzdys rodo, kad draudikai kainas nustato labai individualiai. Natūralu, kad bet ką pirkdami mes stebime rinką ir renkamės, kur pirkti patys.
Neišskiriant jaunų, senų ar kokių kitų vairuotojų, kainos šiemet didėja. Tai matome pakankamai akivaizdžiai. Deja, kalbant apie jaunus vairuotojus, didelė problema yra tai, kad šie vairuotojai, ypač grupė iki 25 metų, sukelia daug eismo įvykių. Jauni vairuotojai eismo įvykių padaro dvigubai dažniau. Natūralu, kad kiekviena draudimo bendrovė skaičiuoja savo rizikas ir už paslaugą nustato tam tikrą kainą.
Kainos liūto dalį nulemia du veiksniai – eismo įvykių skaičiaus didėjimas arba mažėjimas ir vidutinis žalos dydis. Niekad nėra dar buvę taip, kaip pernai. Iš viso lietuviai vairuotojai, įskaitant ir už Lietuvos ribų, padarė beveik 100 000 eismo įvykių. Tokio skaičiaus dar nėra buvę. O kiekvienas eismo įvykis lemia išlaidas, nes kažkam reikia apmokėti patirtą žalą. Atitinkamai didėja ir vidutinė išmokama žala. O tam, kad išmokėtume, reikia juos surinkti iš visų draudėjų. Dar prieš porą metų iš 100 vairuotojų eismo įvykius sukeldavo 4-5 vairuotojai, o šiandien – jau 6. Tarp jaunų vairuotojų – 12.
– Bet juk turi būti ir kažkokios sveiko proto ribos. Ar iš viso normalu, kad draudimas yra privaloma paslauga, bet jos kaina įkandama ne kiekvienam?
– Sveiko proto ribas sustato konkurencija. Jeigu man netinka vieno draudiko kaina, aš kreipiuosi į kitą ar visus kitus ir galiu išsirinkti patį geriausią. Jeigu kaina neatitinka sveiko proto ribų, tos paslaugos niekas nepirks. Nėra taip, kad draudimo bendrovės nenori klientų. Jos visos nori klientų, tik už adekvačią to kliento rizikai kainą. Kad ir kokios būtų kainos jauniems vairuotojams, jie savo žalų neatperka, todėl mes visi turime padengti nuostolius, kuriuos draudimo kompanijos patiria dėl jaunų vairuotojų, tarptautinių vežėjų ir kitų neklaužadų, padarančių eismo įvykius.
Juolab kad privalomasis rūšies draudimas yra nuostolingas jau daug metų. Pernai visoje rinkoje buvo patirtas 19 milijonų eurų nuostolis. Supraskime teisingai, draudimas nėra labdaros organizacija, tai verslas. Žinoma, galima sakyti, kad nuostolis yra paties draudikų problema, ir šia tema nesugraudinsime nei visuomenės, nei vežėjų. Juk žmonėms geriausia būtų, jei draudimas būtų nemokamai. Bet negali egzistuoti paslauga, kuri metų metus yra nuostolinga.
– Tarptautiniai vežėjai tvirtina, kad jie jau kuria savo draudimo bendrovę. Jei jie visi drausis joje, visiems mums, likusiems vairuotojams, draudimas atpigs?
– Kad ir kur ji draustųsi, kaina vis tiek turės būti adekvati. Negali būti įkurta bendrovė, kuri draudimo polisus dalija nemokamai. Labdaros principu negali dirbti nei nauja, nei sena bendrovė. Tad ir ši bendrovė nieko nepakeis, nes stebuklų rinkoje nebūna.
– Bet dėl to, kad jauniems vairuotojams draudimas kainuoja keliskart brangiau, dažnas jaunuolis į pagalbą pasikviečia vyresnį tėtį ar mamą ir draudžiasi jo vardu. Ar nebūtų protingiau priartinti kainas prie realybės, nes dabar, kai sistema vis tiek apeinama, pralošia visi?
– Visiškai teisingai. Tai labai bloga praktika. Neužtenka vien drausti tėčio ar senelio vardu, kartu ir transporto priemonė užrašoma kitu vardu. Dažniausiai senelių vardu registruojamas automobilis. Ir kurį laiką taip tikrai išlošiama. Bet tai nėra gerai, kad kaina verčia ieškoti išeičių.
Kita vertus, nėra gerai ir jaunam vairuotojui, nes, padarius eismo įvykį, kitą kartą jau ir to senelio vardu draudimas bus brangesnis. Tad tai išeitis trumpam laikotarpiui su viltimi, kad nebus padaryta eismo įvykių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
