Viena iš didesnių problemų, su kuriomis susiduria mėnuleigiai ir kita ten į mūsų palydovą nusiųsta aparatūra, yra šaltis. Per dvi savaites trunkančią Mėnulio naktį paviršiaus temperatūra nukrenta iki -170 laipsnių Celsijaus. Tokios žvarbos elektronika neatlaiko, tad tenka naudoti įvairius šildytuvus.
Pastarieji yra sunkūs ir brangūs, todėl ieškoma būdų, kaip temperatūros klausimą spręsti efektyviau.
Neseniai Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pasiūlė galimą sprendimą: pasinaudoti Mėnulio dulkėmis kaip šilumos talpykla.
Dienos metu Mėnulio paviršius įkaista iki 100 laipsnių, o šiluma prasiskverbia ir gilyn į regolitą. Naktį šiluma po truputį atiduodama į aplinką. Šį temperatūrų skirtumą būtų galima išnaudoti kaip energijos generatorių, kuris veiktų ir Mėnulio dieną, ir naktį.
Kol kas ši idėja yra tik pasiūlyta, bet dabar ji bus nagrinėjama skaitmeniniais modeliais. Jei pasirodys, kad tikėtinas šildymas yra pakankamai efektyvus, bus galima galvoti ir apie prototipo gamybą ir bandymus.
