Praeitą mėnesį internete pasirodė meniškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vandenyje maišosi skirtingų spalvų rašalas. Iš arti padaryti kadrai užburia, todėl vaizdo įrašas „YouTube“ platformoje jau susilaukė šimtų tūkstančių peržiūrų. Kol vieni grožėjosi meno kūriniu, kiti nusprendė pažiūrėti į šį reiškinį iš mokslinės pusės. Kas iš tiesų vyko tame akvariume?
Į vandenį vyrai švirškštė tamsius rašalo lašus, tačiau jie iš karto išsiplėsdavo ir pašviesėdavo. Kodėl? Kodėl tirštas skystis vandenyje neišlaiko savo pirminės formos ir tiesiog nenugrimzta į dugną? Juk rašalas yra sunkesnis nei vanduo, tai kodėl jie susimaišo?
Jei dar prisimenate mokyklos laikus, turėtumėte atsiminti ir difuzijos fenomeną. Tai – aukštos koncentracijos skysčio judėjimas į žemesnę. Kitaip tariant, savaiminis skirtingų tankių skysčių (ar dujų) maišymasis. Difuzija yra labai svarbus procesas, todėl to mokoma ir mokykloje, tačiau retai kada ji pateikiama taip ryškiai ir gražiai. Vandenyje žaidžiantys rašalo debesys yra puikus difuzijos pavyzdys, kurį galima naudoti šio fenomeno iliustravimui.
Taigi, aukštesnės koncentracijos rašalo molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Taip rašalo debesis vis plečiasi, kol pasiekiama pusiausvyra. Pavyzdžiui, vaizdo įrašo pabaigoje matysite, kad visas akvariumo vanduo pajuoduoja – visos spalvos susimaišo. Kaip tai vyksta?
Kaip aiškina Cosmosmagazine.com, vandens molekulės nuolat juda atsitiktine kryptimi. Net jei vanduo atrodo visiškai ramus, molekuliniame lygmenyje jis nuolat maišosi. Vandens molekulės susiduria su rašalo molekulėmis ir jas išjudina į skirtingas kryptis. Taip rašalas nešamas ten, kur rašalo mažiau, kol viskas taip susimaišo, kad nebeįmanoma pamatyti rašalu neužteršto vandens.
Difuzija yra labai svarbi žmogaus organizmui. Smulkiausiomis kraujagyslėmis į mūsų audinius patenka kraujas, kuriame yra aukšta deguonies ir maistinių medžiagų koncentracija. Ląstelėse deguonies koncentracija yra mažesnė, todėl jis pajuda iš kraujo į mūsų audinius ir ten lieka. Panašiai ir anglies dioksidas palieka mūsų audinius. Jo audinių ląstelėse yra daugiau nei kraujyje, todėl jis patenka į kraujagysles ir yra pašalinamas. Difuzija vyksta tol, kol medžiagų koncentracija susilygina ląstelės išorėje ir viduje. Kitaip tariant, ji vyksta nuolat.
Tiesa, akivaizdu, kad ne mokslinius fenomenus šie menininkai bandė pademonstruoti. Tai – tiesiog gražus, užburiantis vaizdo įrašas ir tuo savaime yra sveikintinas pasiekimas. Galima numanyti, kad greitai jis pasieks ir milijoną peržiūrų. Todėl kviečiame juo pasigrožėti ir jus.
