Sveikatos specialistų teigimu, bėgimas yra viena labiausiai savijautą gerinti padedančių sporto šakų – mažina stresą, stiprina imunitetą, skatina protinę veiklą ir kūrybingumą bei gerina atmintį. Šių metų rugpjūčio pradžioje „Eurovaistinės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per mėnesį teigia bėgiojantys 42 procentai apklaustųjų. 16 proc. iš jų teigia bėgiojantys kelis kartus per savaitę. Pasiteiravus, kokia pagrindinė jų bėgiojimo priežastis, penktadalis (22 proc.) teigia, kad bėga, nes nori numesti svorio. Specialistus labiausiai neramina, kad net 65 proc. bėgiojančių žmonių bėgant skauda kurią nors kūno vietą.
Labiausiai skauda kojas
Rugpjūtį atliktos apklausos duomenimis, 35 proc. bėgant neskauda jokios kūno dalies. 26 proc. teigia, kad skauda kojas, 12 proc. – nugarą, 14 proc. – įvairias kūno vietas. Tarp išvardintų minimos pėdos ir pilvas. Lietuvos lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė Diana Lobačevskė komentuodama tyrimo rezultatus sako, skausmas bėgant yra normalus dalykas.
„Pradedantis bėgioti žmogus yra fiziškai silpnas, todėl yra normalu, kad jam viską skauda. Derėtų suklusti ir atskirti sąnarių ir raumenų skausmus. Tai yra du skirtingi dalykai. Jei bėgiojant skauda sausgysles ar sąnarius, vadinasi žmogus daro kažką ne taip, tačiau raumenų skausmo nereikia bijoti. Tai nėra trauma, atvirkščiai, sakoma, kad jei tau skauda raumenis, treniruotė buvo labai gera“, – pasakoja profesionali sportininkė.
Anot jos, kiekvienam bėgiojančiam būtina įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir jei skausmas toks, kad net negalite paeiti, tai ženklas, jog kuriam laikui privalote sustoti.
„Man ir pačiai neretai tenka susidurti su skausmu, nes turiu tokią ydą, kad nemėgstu ilsėtis. Mano kūnas dirba du kartus per dieną ir kai staiga man sako sustoti ir savaitę kūnui neduoti jokio krūvio, būna labai sudėtinga. Tada bėgiojimą iškeičiu į kitą sportą – plaukimą ar važinėjimą dviračiu. Poilsiui renkuosi ir masažus, tai puikus būdas atstatyti pavargusius raumenis“, – patirtimi dalinasi D. Lobačevskė.
Bėgimo renginius jau keletą metų remiančio vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, apklausos dalyviai jėgas po bėgimo atgauna tiesiog eidami į dušą (taip teigia 50 proc. dalyvių), 29 proc. teigia pagulintys, pasiilsintys, yra tokių, kurie naudoja tepalus raumenų skausmui malšinti ar net vaistus nuo skausmo.
Skausmo malšinimui gali padėti ir šaltis
Vaistininkė sako, kad po treniruotės juntamas skausmas rodo, kad raumuo atsistato. Dažniausiai tai treniruotės metu atsiradusių mikroskopinių įtrūkimų raumenyje ir aplinkiniuose jungiamuosiuose audiniuose rezultatas.
„Šių įtrūkimų vietose prasideda nedidelis uždegiminis procesas, kuris ir tampa skausmo, maudimo ir tempimo priežastimi. Simptomams palengvinti galima reikiamą sritį tepti geliu ar tepalu nuo skausmo, turinčiu skausmą ir uždegimą malšinančių veikliųjų medžiagų – NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo)“, – pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Razulevičiūtė.
Anot sveikatos specialistės, vaistai mažina dėl uždegimo atsiradusį patinimą, paraudimą, karščiavimą ir skausmą. Lokaliai vartojamas (įtrinant į odą aplink pažeistą vietą) preparatas prasiskverbia per odą ir veikia uždegimo apimtus skaudamus audinius, o veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje išlieka nedidelė.
Tačiau skausmą galima malšinti ne tik tepalais. Vaistininkė teigia, kad yra ir kitų veiksmingų priemonių. „Vienas paprasčiausių būdų sumažinti po bėgimo ar kitos fizinės veiklos juntamą skausmą – masažas. Padėti jums gali ir vyšnių sultys, imbieras, ciberžolė – tai natūralios uždegiminius procesus slopinančios priemonės. Arbūzo sulčių gėrimas ar arnikos tepalas raumenims gali suteikti palengvėjimo jausmą“, – sako R. Razulevičiūtė.
Šaltis taip pat mažina audinių patinimą ir uždegiminį atsaką. Ledo kompresai tiesiogiai veikia taškus, kuriuose telkiasi skausmas. Įvyniotą į rankšluostį leduką ant skaudamų vietų rekomenduojama laikyti 15-20 minučių.
„Šildyti raumenį rekomenduojama tik tuomet, kai pažeidimas nėra rimtas – be tinimo ir uždegimo požymių. Jei raumenis tiesiog maudžia, tuomet šildymo procedūra, kartojama kelis kartus per dieną po 20 minučių, pagerins kraujotaką, atpalaiduos raumenis ir taip sumažins nemalonius pojūčius“, – sako vaistininkė.
Svorio metimas – tinkama priežastis bėgioti
Pasiteiravus, dėl kokios priežasties žmonės bėgioja, beveik pusė (49 proc.) teigia, kad nori jaustis geriau, 22 proc. sako bėgiojantys tam, kad numestų svorio, 16 proc., nes nori atrodyti gražiau.
Diana Lobačevskė teigiamai vertina tokius rezultatus ir sako, kad svorio metimas yra tinkama priežastis bėgti. Pasak jos, svarbiausia bėgiojant turėti tikslą, nes kai jis yra, atsiranda ir noras kažką daryti.
„Numesti svorio – puiki motyvacija. Manau, kad daugelis su manimi sutiktų, kad pats geriausias būdas, padėsiantis atrodyti geriau, yra bėgimas. Žmogus matydamas savo rezultatą ir tobulėjimą, dar labiau užsiveda ir dar atkakliau pradeda siekti savo tikslo“, – tikina sportininkė.
Profesionalo patarimas – neskubėkite
Pernai Meksike (Meksika) maratoną laimėjusi profesionali sportininkė D. Lobačevskė pradedantiesiems bėgikams pataria neskubėti.
„Reikia pradėti po truputį, o nebandyti siekti rezultato maksimaliai, nes po trijų dienų ar savaitės, patikėkite manimi, jūs nenorėsite žiūrėti į bėgimą. Rezultatų niekada nepamatysite greitai, jų reikia išlaukti“, – teigia garsi Lietuvos lengvaatletė.
Neprofesionaliai sportuojantiems vaistininkė rekomenduoja nepamiršti tempimo bei apšilimo pratimų, kurie padeda išvengti rimtesnių bei sunkesnių traumų, fizinį krūvį didinti palaipsniui, nepersistengti ir nepervargti.
„Padarius pertrauką prie įprastinio fizinio krūvio reikėtų grįžti pamažu, nesukeliant streso organizmui. Svarbu stebėti ir savo savijautą kitą dieną po intensyvesnio fizinio krūvio. Kad fizinis krūvis buvo per didelis rodo prastas miegas, dusulys, raumenų skausmas, padažnėjęs pulsas. Kai savijauta po sporto nėra maloni, nesinori ir toliau reguliariai sportuoti, dėl to rekomenduojama pasirinkti treniruotės intensyvumą individualiai“, – patarimais dalijasi „Eurovaistinės“ farmacininkė R. Razulevičiūtė.
Pasak specialisčių, pats tinkamiausias laikas sportuoti yra tarp 17 ir 20 valandos, nes organizmas geriausiai prisitaiko fiziniam aktyvumui, o tai daryti reiktų tris kartus per savaitę. Nepamirškite ir sveikos gyvensenos įpročių, reguliarios ir subalansuotos mitybos bei tinkamos ir patogios aprangos bei avalynės. Visas šis kompleksas padės pasiekti rezultatų.
Tyrimų bendrovė „Synopticom“ internetinė apklausa atlikta 2017 m. rugpjūčio mėn. Apklausoje dalyvavo 1269 18-65 m. respondentai.
