Pamenu studijų metais nagrinėjome tautinės mokyklos koncepciją, konspektavome Maceinos, Šalkauskio veikalus, kalbėjome apie patriotizmą, vertybes.
Tačiau nei viena sritis nepraėjo šitokias reformas kaip švietimas, šitiek ministrų darė pervarkas, mokyklos uždarinėjamos, lieka apgriuvę pastatai, kaimai prasigėrę, degradavę.
Jurbarko rajone liko gimnazija mieste, Eržvilko, Veliuonos gimnazijos, uždarytas ištisas pagrindinių mokyklų tinklas – Gausantiškiai, nebus Girdžių, seniai neliko Paulių, Stakių, Varlaukio mokyklų.Ten neliks nei pašto skyrių, susisiekimas tik savu transportu, arba arkliuku.
Dabar kalbama apie mokslo metų prailginimą.Kokia alternatyva? Ką veikia PPRC, MŠC?
Buvo kalbama, kad mokytojai patys turi rašyti mokomuosius vadovėlius ir iš to užsidirbti?
Kas padaryta teigiamo šiuo klausimu?
Visa metodika yra verstinė, be diferencijuoto, pritaikomojo pobūdžio, o ir patys pedagogai vangiai rašo straipsnius, rengia seminarus, kaimų mokytojai panirę į kiaulių srutas, mėšlus, atpila valdiškai valandas ir namo, silpni renginiai, būreliai, mano miestelyje po pietų bastosi be vietos, o visa telkiančių reginių nerasta.
Lietuva tuštėja, emigruojantys tėvai su savimi išsiveža vaikus, greitai nebus nei abitūros egzaminų, nei universitetų.
