Sukėlusi didžiulę paniką dėl galbūt legionelėmis užkrėstų daugiabučių karšto vandens tiekimo sistemų, sostinės valdžia taikosi nušauti du zuikius: nuo šiandien pradedami atlikti terminiai šokai visuose Vilniaus pastatuose papildys savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ kišenes ir bent kiek užmaskuos drastišką šildymo kainų augimą savivaldybei perėmus iš „Vilniaus energijos“ miesto šilumos ūkį.
Po vakar Vilniaus miesto savivaldybėje vėl sušaukto Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio dėl legioneliozės prevencijos priemonių komisijos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis pranešė, kad terminiai šokai, esą padėsiantys sunaikinti legionierių ligos sukėlėjus karšto vandens tiekimo sistemose, bus atliekami visuose Vilniaus pastatuose.
Iki šiol atlikus daugiau nei 1000 savikontrolės tyrimų legionelių buvo aptikta apie 120 objektų, šių metų sausio-vasario mėn. užkratas nustatytas 25 mėginiuose. Akivaizdu, kad ne visi šilumos punktų prižiūrėtojai dirba aplaidžiai, tačiau komisija nesivargino to aiškintis.
„Terminiai šokai bus atlikti profilaktiškai, kad būtume užtikrinti, jog legionelių židiniai nepasitaikytų ir ateityje“, – porino žurnalistams ponas A.Darulis. Nuo ketvirtadienio 12 val. iki 23 val. pastatus prižiūrinčios įmonės privalės pasiekti 80 laipsnių termofikacinio vandens temperatūrą, tokie terminiai šokai bus vykdomi iš viso 7 paras.
„Tai suteiks galimybę visiems (gyventojams – red. past.) nuleisti vandenį – tam, kad terminis šokas būtų veiksmingas, būtina termofikacinio vandens tiekimo metu nuleisti vandenį“, – aiškino A.Darulis ir pripažino, kad jo vadovaujama komisija nė nesvarstė, kiek tai kainuos ir kas apmokės išaugusias įmonių ir gyventojų sąskaitas už karštą vandenį.
Suprantama, išaugs ir šalto vandens suvartojimas, nes šis naudojamas ruošti karštam vandeniui, kuris terminio šoko metu turės būti bent 5 minutes nuleidžiamas iš kiekvieno čiaupo. Baugu net spėlioti, kiek tūkstančių kubinių metrų karšto vandens, kurio kubas kainoja kone 5 eurus, susidarys per visus Vilniaus pastatus!
Sostinės valdžios pozicija dėl legioneliozės prevencijos piktina Lietuvos būsto rūmų prezidentą Juozą Antanaitį.
„Iš daugiau kaip 2,5 milijono gyventojų nuo legioneliozės mirė vienas žmogus, o mes skelbiame ekstremalią situaciją! Kodėl du garbaus amžiaus žmonės prausėsi iš to paties čiaupo, bet žmona žuvo, o vyras net neužsikrėtęs? Gal kaltas gripas, nualintas organizmas, nusilpęs imunitetas – į šiuos klausimus turi atsakyti medikai, o ne politikai. Šita panika sukelta dirbtinai, bet žmonės pasiduoda tai varomai baimei, net pasiryžę mokėti už tyrimus, kai jiems leidžiama suprasti, kad jeigu nepasitikrins, gali numirti… Pasipelnys ir savivaldybės įmonės, nes politikai nenori jokio kito būdo, tik visuose namuose atlikti terminius šokus ir nuleidinėti karštą vandenį. Bet juk žmonėms už tai reikės mokėti, ir daugumai visai be reikalo, – įsitikinęs J.Antanaitis. – O kas bus, jeigu kur nors vamzdynai neatlaikys terminio šoko – kas mokės už sugadintą gyventojų turtą?“
Jo manymu, pirmiausia turi būti patikrinta, kaip šilumos punktų prižiūrėtojai laikosi karšto vandens ruošimo ir tiekimo techninių reikalavimų. Valstybinė energetikos inspekcija tai privalo daryti ne po visuotinių terminių šokų, o periodiškai, ir jeigu šilumos punkte esantis kompiuteris yra užfiksavęs pažeidimų, tuomet ta priemonė racionali.
„Dabar be jokių įrodymų kaltinami sistemų prižiūrėtojai, o valstybinių institucijų atsakomybė išplaunama, – teigė J.Antanaitis ir atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu daugelyje butų savavališkai įrengiamos šildomos grindys, dažniausiai prijungiamos prie gyvatuko. – Vasarą žmonės dažniausiai grindinį šildymą išjungia ir kelis mėnesius legionelės gali ten daugintis, o vėl paleidus šildymą visas tas šlamštas pakliūva į karšto vandens sistemą ir tuo momentu ji gali būti užkrėsta. Kas, jei ne valstybės institucijos, privalo stabdyti tokius savavališkus gyventojų veiksmus?“
Biruta ZDANEVIČIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja:
– Iš kur karšto vandens sistemose atsiranda legionelių?
– Legionelės aplinkoje labai plačiai paplitusios – dirvožemyje, ežeruose, dumble – visur jų pilna.
– Bet juk ežero vanduo nepatenka į centralizuoto tiekimo sistemą?
– Šiuo atveju name, kur moteris mirė nuo legioneliozės, šaltas vanduo buvo švarus, be jokių legionelių, bet jos galėjo patekti kada nors anksčiau, nes tirti gyventojams tiekiamo vandens dėl legionelių nėra privaloma. O ši bakterija labai mėgsta apsigyventi senuose vamzdynuose, kalkių sankaupose, kuriomis padengtos dušų galvutės, čiaupai. Ji ten kėpso, nekeldama jokio pavojaus, kol karšto vandens temperatūra nenukrenta iki 37-43 laipsnių – tai pati palankiausia temperatūra legionelėms daugintis.
– Ar iš tiesų būtina terminius šokus atlikti visuose namuose? Negi taip sunku patikrinti šilumos mazguose kompiuterio užfiksuotus duomenis ir priemonių imtis, jei tikrai yra pagrindo?
– Taip, mes pasižiūrėję tuos aduomenis Tuskulėnų g. name ir pamatėme, kad nesiekė 50 laipsnių sugrįžtantis vanduo. Bet mes turime teisę tikrinti tik tuos namus, kur užregistruoti susirgimai. Valstybinė energetikos inspekcija gal ir gali tikrinti visus šilumos punktus, bet turbūt bijo, nes gali kilti politinis skandalas. Aišku, kad dabar kils didelis ažiotažas, nes sistemų prižiūrėtojams pakarštinus vandenį iš karto sąskaitos gyventojams bus klaikios.
– Ar tos išlaidos pasiteisins?
– Labai priklauso nuo to, kaip įmonės bendradarbiaus su gyventojais, kaip su jais pavyks susitarti, kad vienu metu turi būti atidaryti visi čiaupai ir nuleistas vanduo. Po pirmojo terminio šoko Tuskulėnų g. name mūsų tyrimas parodė didesnį legionelių kiekį negu iki tol, nes ne visi gyventojai nuleido vandenį. Jeigu tokių yra vienas kitas, dar pusė bėdos, bet jeigu koks trečdalis, tai terminis šokas jokio efekto neturės, tik bus veltui išeikvoti pinigai.
– Bet ir vandens nuleidimas – dar ne viskas. Ar vieniša močiutė sugebės atsukti dušo galvutę, čiaupą, kad iš ten išvalytų kalkių sankaupas su legionelėmis?
– Norint įgyvendinti ir šitą priemonę, vos ne kariuomenę reikėtų samdyti. Šilumininkai tikrai tokių pajėgų neturi, prižiūri po 20 daugiaaukščių namų. O jeigu neišvalys tų sankaupų butuose, terminio šoko efektas irgi gali būti nepasiektas. Čia labai specifiniai dalykai, ir būtina apeliuoti į gyventojus – jie turi prisidėti, kad tas šokas būtų tinkamai atliktas, o ne šiaip tik žmonių pinigai paleisti vėjais.
Kas ta legioneliozė ir kaip apsisaugoti
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusių asmenų šia liga miršta.
Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-45 laipsniai Celsijaus, žemesnėje nei 20 laipsnių Celsijaus ir aukštesnėje nei 60 laipsnių Celsijaus jos nesidaugina. Šios bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių Celsijaus.
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos, diabetas, onkologinės ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su tinkama vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50-60 laipsnių Celsijaus, šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 laipsnių Celsijaus. Reguliariai valyti vandens šildytuvus, vandens filtrus, po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
