Kokia siūloma fiskalinė politika? Koks kandidatų požiūris į kovą su žmonijos įtaka klimato kaitai? Kaip modernizuoti rūdijančią infrastruktūrą? Ką daryti su švietimu? Kaip keisis ar nesikeis JAV užsienio politika?

Žinoma, po antradienio paaiškės ne tik naujasis, 44-asis JAV prezidentas, bet ir tai, ar keisis Kongreso šeimininkai.

Jei tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose toliau dominuos respublikonai, o prezidente bus išrinkta H.Clinton, daugelis jos idėjų tokiomis gali ir likti.

Vidaus politikoje JAV prezidentas neturi tiek daug galių kaip dažnai manoma ir teigiama per kampaniją – kartais net atrodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia Amerikoje neegzistuoja. Daugiausiai pokyčių iš Baltųjų rūmų šeimininkų paprastai galima laukti užsienio politikoje. O šiuo atveju skirtumas tarp H.Clinton ir D.Trumpo tikriausiai net negalėtų būti didesnis.

Mokesčiai

H.Clinton nusiteikusi sumažinti pajamų nelygybę didindama mokesčius turtingiesiems. Ji siūlo papildomą 4 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 5 mln. JAV dolerių, taip pat – didesnį kapitalo prieaugio mokestį.

H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Be to, ji siekia svariau apmokestinti apribotos rizikos fondų vadovų pajamas, susitvarkyti su įstatyminėmis spragomis ir padidinti nekilnojamojo turto mokestį. Galiausiai siūloma padidinti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimui.

Kaip skelbia nepriklausomas Mokesčių politikos centras, nors H.Clinton žada didinti mokesčius, tris ketvirtadalius jų mokės 1 proc. daugiausia uždirbančių amerikiečių.

Savo ruožtu D.Trumpo planas dėl mokesčių JAV vyriausybei per 10 metų kainuotų iki 3,9 trilijonų dolerių pajamų – tiek lėšų būtų netekta dėl kandidato užmojų sumažinti korporacinius mokesčius ir panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.

Konservatyvaus Mokesčių fondo skaičiavimais, 1 proc. turtingiausių amerikiečių pajamos išaugtų daugiau nei 10 proc., o ketvirtadalis mažiausiai uždirbančių amerikiečių uždirbtų vos 1,9 proc. daugiau.

Manoma, kad D.Trumpui įgyvendinus savo planus JAV valstybės skola pasiektų 105 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Darbo vietų kūrimas

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų. Jo teigimu, per daug darbo vietų, ypač pramonėje, prarandama kitoms šalims – Meksikai ar Kinijai.

D.Trumpas tikina per dešimtmetį sukursiantis 25 milijonus naujų darbo vietų.

Magnatas planuoja sumažinti pelno mokestį nuo dabartinio 35 proc. tarifo iki 15 proc. ir teigia, kad darbo vietų kūrimas paspartės investavus į infrastruktūrą, sumažinus prekybos deficitą ir panaikinus reguliavimo priemones.

H.Clinton darbo vietų kurtų investuodama į aukštąsias technologijas, moderniąją pramonę, atsinaujančiąją energetiką ir smulkųjį verslą. Demokratų kandidatės teigimu, nepriklausomi ekspertai skaičiuoja, kad pagal jos planą JAV būtų sukurta 10 mln. naujų darbo vietų.

Imigracija

Imigracija – D.Trumpo kampanijos arkliukas. Nepaisydamas gausios kritikos, respublikonų kandidatas ir toliau tvirtina, kad tapęs prezidentu pastatys tvorą, kuri drieksis palei visą JAV ir Meksikos pasienį.

Be to, D.Trumpas teigia, kad į Ameriką įsileis mažiau legalių imigrantų, nors anksčiau jau atsitraukė nuo savo raginimų jėga išvaryti iš JAV daugiau nei 11 mln. nelegalių imigrantų.
Galiausiai jis yra paskelbęs, kad reikėtų į JAV bent laikinai neįsileisti visų musulmonų.

H.Clinton neketina atšaukti Baracko Obamos prezidentinių įsakų, kuriais siekiama normalizuoti dokumentų neturinčių imigrantų ir jų šeimų statusą. Kandidatė nori įvykdyti kruopščią imigracijos reformą – suteikti dokumentų neturintiems imigrantams nuolatinį leidimą gyventi, o vėliau ir JAV pilietybę.

Demokratė prieštarauja dabar JAV egzistuojančioms privačioms nelegalių imigrantų sulaikymo stovykloms, o D.Trumpo minimo tvorą vadina „kvailu būdu užtikrinti saugumą pasienyje“.

Užsienio politika

Dirbdama JAV valstybės sekretore, o ir anksčiau Niujorko senatore, H.Clinton buvo vadinama užsienio politikos „vanage“. Ji rėmė JAV invaziją į Iraką, nors vėliau teigė, kad gailisi dėl tokios savo pozicijos.

Be to, H.Clinton agitavo surengti aviacijos kampaniją Libijoje, o dabar ragina aktyviau veikti Sirijoje.

Ji siūlo nustatyti neskraidymo zoną ir apginkluoti nuosaikius sirus sukilėlius. Tiesa, sausumos pajėgų į Siriją nesiųstų. Ji taip pat pritaria kurdų pešmergų kovotojų apginklavimui.

H.Clinton tvirtina, kad JAV turėtų neskubėti trauktis iš Afganistano, ir tvirtai remia NATO. Jos manymu, Aljansas vienija sąjungininkus Europoje ir veikia kaip efektyvi Rusijos atgrasymo priemonė.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione.

D.Trumpas anksčiau yra pritaręs Irako karui, bet pastaraisiais metais prieštarauja bet kokiems JAV kariniams veiksmams Vidurio Rytų regione. Jis teigia, kad pagerintų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šiemet pribloškė sąjungininkus NATO pareikšdamas, jog jie turėtų skirti daugiau biudžeto lėšų savo pačių gynybai, nes priešingu atveju jis „svarstytų“, ar JAV atskubėtų į pagalbą karinės krizės atveju.

Tokie D.Trumpo žodžiai sukėlė nerimo Rytų Europoje, kur daugelis šalių yra skurdžios ir neskiria gynybai 2 proc. BVP.

Kita vertus, jis laikosi kietos linijos kalbėdamas apie kovą su grupuote „Islamo valstybė“ ir kelis kartus yra paskelbęs, kad JAV turėtų Sirijoje bei Irake dislokuoti dešimtis tūkstančių sausumos karių.

Pabėgėliai

D.Trumpo manymu, ilgametė JAV politika priimti pabėgėlius iš krizės ištiktų regionų yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Jis neretai skelbė internete paplitusias klastotes, esą daugelis pabėgėlių iš Sirijos yra jauni vyrai.

Magnatas norėtų įšaldyti pabėgėlių priėmimą, kol nebus patvirtintos „ekstremalaus tikrinimo“ procedūros. D.Trumpas mano, kad Vidurio Rytų šalys turėtų nustatyti daugiau saugumo zonų pabėgėliams.

Tuo tarpu H.Clinton ragina priimti daugiau sirų pabėgėlių. Šiuo metu kiekvienais metais priimama 10 tūkst. sirų, o demokratė norėtų, kad skaičius pasiektų 65 tūkst.

Ji irgi įspėja, kad atvykėlius reikia atidžiai tikrinti, bet pažymi, kad dabar galiojančios procedūros itin sudėtingos ir labai ilgai užtrunka. H.Clinton teigimu, Amerika yra istorinis žmonių, bėgančių nuo represijų, smurto ir karo, prieglobstis, o tai, anot jos, turi nesikeisti.

Klimato kaita

Aplinkosaugos klausimais H.Clinton linija atitinka visos Demokratų partijos pozicija. Ji teigia, kad pasaulinis atšilimas yra grėsmė JAV nacionaliniam saugumui ir remia griežtesnį energetikos pramonės reguliavimą.

Ji prieštarauja naftos gręžinių kasimui Aliaskoje ir kompanijos „Keystone“ naftotiekio tiesimui. Tiesa, H.Clinton erzina kai kuriuos aplinkosaugininkus, nes atsisako palaikyti moratoriumą skalūnų dujų išgavimui.

Gi D.Trumpo tinklalapyje apskritai nėra nė vieno pareiškimo apie aplinkosaugą. Tiesa, savo kalbose jis nepritaria apinkosaugos normų reguliavimui, kurias esą nustato „ekstremalių pažiūrų politiniai aktyvistai“.

Milijardierius taip pat siekia sumažinti Aplinkos apsaugos agentūros finansavimą, o mokslinį faktą, kad pasaulinį atšilimą lemia žmonijos veikla, vadina melu. D.Trumpas teigia, kad „atšauktų“ istorinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Kas lemia kalbas apie galimą rinkimų klastojimą ir kiek realaus pagrindo jos turi? Norint rasti atsakymą į šiuos klausimus, visų pirma verta išsiaiškinti, koks yra balsavimo rinkimų dieną procesas JAV. Apie tai – šiame 15min straipsnyje.

Kaip vyksta balsavimas JAV?
Viena išskirtinė JAV balsavimo sistemos savybė – ji yra labai decentralizuota, o balsavimo metodai skirtingose valstijose ar netgi tų pačių valstijų viduje skirtingose apygardose skiriasi.

Tarkime, bet kurioje Lietuvos vietoje balsavimas vyksta vienodai: rinkėjai ateina į rinkimų apylinkę, gauna popierinį balsavimo biuletenį, jį balsavimo kabinoje užpildo ir įmeta į balsadėžę. JAV viskas kitaip.

18 JAV valstijų balsavimas vyksta naudojant popierinius biuletenius. 6-iose į pagalbą pasitelkiamos balsavimo mašinos: rinkėjas, priėjęs prie balsadėžėje įrengtos mašinos, turi pasirinkti, už ką balsuoja. 23 valstijose abu šie balsavimo metodai derinami. Likusiose trijose JAV valstijose balsavimas vyksta tik paštu.

Kaip atrodo kiekvienas iš šių metodų?

Valstijose, kuriose balsuojama pažymint pasirinkto kandidato vardą popieriniame biuletenyje, balso atidavimas vyksta panašiai kaip Lietuvoje. Tiesa, skirtumas yra toks, kad dažniausiai net ir tokių biuletenių balsai JAV nėra skaičiuojami žmonių: visi biuleteniai yra sudedami į specialią mašiną ir joje nuskenuojami. Tada mašina suskaičiuoja, kiek rinkėjų atidavė balsą už vieną ir kiek – už kitą kandidatą.

Kai kuriose valstijų rinkiminėse apygardose tokios mašinos stovi tiesiog balsavimo vietose ir popierinių biuletenių niekur gabenti nereikia, kitose apygardose balsų skaičiavimas vyksta prieš tai visus valstijos biuletenius suvežus į vieną vietą. Vis dar esama ir tokių apygardų, kuriose balsus skaičiuoja ne kompiuteris, o žmonės, pasitelkę popierių ir rašiklį.

6 JAV valstijose pasitelkiama visiškai kitokia – tiesioginio įrašymo elektroninė sistema. Šiose valstijose rinkėjai popierinių biuletenių negauna. Užtat balsavimo kabinose stovi specialios balsavimo mašinos. Kai kurios jų yra su liečiamais ekranais, kitos – su mechaniniais mygtukais, tačiau visoms joms bendra tai, kad rinkėjas savo balsą įveda elektroniniu būdu, pasirinkdamas vieną iš ekrane matomų kandidatų.

Kai kurios tokios mašinos turi įdiegtus spausdintuvus, kurios, rinkėjui įvedus balsą, taip pat anonimiškai atspausdina jo pasirinkimą ir išsaugo jį specialioje balsavimo mašinoje įrengtoje saugykloje. Esant abejonėms balsavimo rezultatais, tokie balsai gali būti perskaičiuoti rankiniu būdu ir įsitikinta, kad mašinos parodyti rezultatai yra teisingi.

23 JAV valstijose abu aukščiau paminėti būdai yra derinami – rinkėjas gali rinktis, ar pažymėti popierinį biuletenį, ar balsuoti pasitelkiant elektroninę balsavimo mašiną.

Trijose JAV valstijose – Kolorade, Vašingtone ir Oregone – balsavimas vyksta tik paštu. Registruotiems rinkėjams paštu atsiunčiami balsavimo biuleteniai, šie juos užpildo ir išsiunčia taip pat paštu. Šį metodą pasirinkusios valstijos teigia, kad jis sutaupo pinigų ir padidina balsavimo aktyvumą.

Kur slypi rezultatų klastojimo grėsmė?

Daugelis elektroninių mašinų, kurios pasitelkiamos tiek balsuojant, tiek skaičiuojant balsus, buvo pradėtos naudoti XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje. Po 2000 m. JAV prezidento rinkimų tuo metu plačiai paplitusios mechaninės balsavimo mašinos buvo „nurašytos“ kaip nepatikimos ir daugelis JAV valstijų perėjo prie elektroninės balsų skaičiavimo sistemos.

Tačiau, kaip portalui „Wired“ teigė kompiuterinių sistemų saugumo specialistas Lawrence’as Nordenas, perėjimas prie elektroninio balsavimo sistemų, nors ir išsprendė daug anksčiau egzistavusių problemų, tuo pačiu sukūrė naujų.

Šios problemos yra tokios, kurių galima tikėtis iš bet kokio dešimties metų senumo kompiuterio. Pavyzdžiui, daugelis nuo XXI a. pr. JAV naudojamų elektroninių balsavimo mašinų naudoja „Windows XP“ operacinę sistemą, o „Microsoft“ šiai sistemai saugumo atnaujinimo papildinio neišleido nuo 2014 m.

Nors kol kas nesama jokių įrodymų, kad kas nors kada nors būtų bandęs nuotoliniu būdu įsilaužti į balsavimo mašinas, bandymai parodė, kad bent dalis jų gali būti paveiktos įvykdant koordinuotą ataką

2015 m. Virdžinijos valstija atsisakė kelių tūkstančių elektroninio balsavimo mašinų po to, kai šios nepraėjo saugumo testo. Kaip sakė vienas testo dalyvis: „bet kas galėjo nuotoliniu būdu prisijungti prie mašinos ir pakeisti balsavimo rezultatus, tam nereikėjo gilių techninių žinių“. Kreiptis į mašinas gaminusią bendrovę taip pat buvo neįmanoma: ji prieš kurį laiką bankrutavo.

Virdžinija – labiausiai ekstremalus pavyzdys, tačiau ekspertai nuogąstauja, kad ir kitos mašinos gali būti pažeidžiamos: Virdžinija tiesiog yra vienintelis atvejis, kur buvo atlikti bandymai ir aiškiai įrodyta, kokia bloga yra situacija.

Tiesa, elektroninės balsavimo mašinos vis dar nėra taip jau plačiai paplitusios. Trys ketvirtadaliai JAV rinkėjų balsuos užpildydami popierinį biuletenį. Tik penkiose JAV valstijose balsavimui naudojamos vien tik elektroninės mašinos be galimybės esant reikalui rankiniu būdu patikrinti balsavimo rezultatus.

Be to, daugiau negu pusė valstijų po rinkimų atlieka auditą: sutikrina, kad mašinų užfiksuotų balsų skaičius ir popieriuje atspausdintų balsų skaičius sutaptų. Ekspertai sutaria, kad toks auditas leidžia užtikrinti pasitikėjimą rinkimų rezultatais.

Tačiau taip elgiasi ne visos valstijos. Tos valstijos, kuriose balsuojama tik elektroniniu būdu ir balsai nėra saugomi ant popieriaus, audito po rinkimų esant abejonėms atlikti tiesiog techniškai negalės.

Kodėl visos valstijos nepereina prie patikimesnių sistemų?

Ekspertai pažymi, kad tam kliudo du dalykai – pinigų ir politinės valios stygius. Jau yra sukurtos daug patikimesnės elektroninės mašinos su geresne apsauga, bet tik kelios valstijos investavo į jų įsigijimą. Laikomasi principo: kol senos mašinos veikia ir rimtų sistemos sutrikimų nepasitaikė, nėra kur skubėti jų keisti.

„Trūksta pinigų. Mūsų apklausti rinkimus organizuojantys pareigūnai sako, kad valstijų valdžia nenori remti naujų mašinų įsigijimo, nes nemato tam poreikio. Valdžia sako: kreipkitės, jei iškils kokių nors problemų“, – sako L.Nordenas.

„Wired“ pažymi: kuo ilgiau bus delsiama, tuo didesnė tikimybė, kad problemos iškils. Viena šiek tiek guodžianti aplinkybė – elektroninės balsavimo mašinos tiek pat nepatikimos, kiek ir dabar, buvo ir per praėjusius rinkimus, tačiau nesama jokių įrodymų, kad kas nors būtų bandęs tuo pasinaudoti.

Ar Rusija gali bandyti klastoti JAV rinkimų rezultatus?

Rusija yra kaltinama prisidėjusi prie įsibrovimo į Demokratų nacionalinio komiteto pašto serverius. Jei V.Putinas išties žengė taip toli, kad paviešintų privačius JAV demokratų partijos lyderių elektroninius laiškus, ar jis gali bandyti ir klastoti rinkimų rezultatus? Ekspertai mano, kad tai labai mažai tikėtina.

„V.Putinas nėra draugiškas, bet jis nėra ir kvailas. Jei jie tikrai ketino kaip nors paveikti balsavimo mašinas ir balsus skaičiuojančią programinę įrangą, jie nebūtų išplatinę demokratų elektroninių laiškų“, – sako Ryanas Manessas, JAV Šiaurės rytų universiteto ekspertas, besispecializuojantis tarptautiniuose kiberkonfliktuose ir Rusijos užsienio politikoje.

R.Manesso teigimu, paviešinti elektroniniai laiškai atkreipė pasaulio dėmesį į Rusiją. Jei ši valstybė išties bandytų tiesiogiai kištis į JAV rinkimus, ji sulauktų atpildo. Be to, sako R.Manessas, V.Putino pagrindinis tikslas greičiausiai buvo tiesiog „sutepti“ H.Clinton reputaciją, o ne iškelti D.Trumpą. Ir tai padaryti jam pavyko.

Ar masinis rezultatų klastojimas gali pavykti?

Tai vėlgi labai mažai tikėtina. CNN pabrėžia, kad nors atskirai imant mašinos ir gali turėti saugumo spragų, nei viena balsus skaičiuojanti mašina nėra prijungta prie interneto, jos nėra ir sujungtos viena su kita.

Tai reiškia, kad net ir radus būdą išnaudoti elektroninių balsavimo mašinų saugumo skyles, tai dar ir turi būti padaryta labai dideliu mastu, paveikiant ne kelias, o šimtus ar tūkstančius mašinų.

„Tiesiog „nulaužiant“ rinkimų mašinas visų rinkimų rezultatų suklastoti neįmanoma. Sistema yra per daug decentralizuota, kad vienas veikėjas ar grupė galėtų įnešti reikšmingą pokytį“, – sako Nicholas Weaveris, Berklio universiteto mokslininkas ir kibersaugumo ekspertas.

Ekspertai taip pat pažymi, kad daugelis apygardų, besiruošiančių organizuoti rinkimus, pasiruošia ir galimoms problemoms bei numato problemų sprendimo planus. Apie tai nėra daug kalbama viešai, bet keleto apygardų rinkimų komisijų nariai atskleidė, kad yra pasiruošę planui B – jei elektroninės balsavimo mašinos imtų gesti.

Be to, rinkimų rezultatus greičiausiai nulems trijų vadinamųjų „svyruojančių valstijų“ – Floridos, Ohajo ir Pensilvanijos – rinkėjų pasirinkimas. Visose jose naudojamos elektroninės balsavimo mašinos yra laikomos patikimomis. Floridoje ir Ohajuje po rinkimų vykdomas mašinų auditas, o Ohajo įstatymai netgi numato, kad jei kandidatus skiria mažas balsų skirtumas, balsai privalo būti perskaičiuojami rankiniu būdu.

Tai kodėl tada amerikiečiai nerimauja?

CNN ir „Wired“ kalbinti ekspertai pažymi, kad nerimą jie vis dėlto jaučia. Tačiau ne dėl to, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti. Juos gąsdina nuolatinis šios temos eskalavimas visuomenėje, skatinantis nepasitikėjimą balsavimo sistema. Pasak jų, nepasitikėjimo atmosferos visuomenėje kūrimas ir yra tikrasis skleidžiančių kalbas apie JAV balsavimo sistemos nepatikimumą tikslas.

D.Trumpas jau ne kartą kartojo, kad rinkimų rezultatai gali būti klastojami, jis yra sakęs, kad tikrai pripažins rinkimų rezultatus, tik jeigu laimės. Jei rinkimuose triumfuos H.Clinton, D.Trumpas gali pasirinkti būtent balsavimo mašinas kaip lengvą taikinį.

Be to, ekspertai pažymi, kad rinkimų procesui pakenkti galima ne tik klastojant rinkimų rezultatus. Hipotetiškai svarstant, keleto mašinų sugadinimas rinkimų rezultatų nepakeistų, bet sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą sistema.

„Kai kalbama apie bandymą daryti įtaką rinkimų rezultatams per balsavimo mašinas, daugelis įsivaizduoja, kad kažkas tiesiog klastotų rezultatus. Tačiau žalos galima padaryti ir paprastesniais būdais. Galima tiesiog priversti mašinas neveikti arba veikti labai lėtai. Tai taip pat sukeltų daug problemų: daug žmonių tiesiog negalėtų balsuoti“, – sako L.Nordenas.

Be to, net jei ir viskas veiks kaip turėtų veikti, negalėjimo perskaičiuoti rinkėjų balsus rankiniu būdu kai kuriose valstijose problema išlieka. Tai reiškia, kad abejonių rinkimų rezultatais, net jei jos bus niekuo nepagrįstos, patikimai paneigti nebus galima. Tai gali paskatinti tolesnį nepasitikėjimo valdžia augimą tarp amerikiečių.

Demokratų kandidatė Hillary Clinton įgijo labai ankstyvą persvarą 2016 metų JAV prezidento rinkimuose, kai Naujojo Hampšyro miestelyje Diksvil Noče keturiais balsais prieš du įveikė respublikoną Donaldą Trumpą.

Balsavimas šios valstijos miesteliuose Diksvil Noče, Harts Lokeišene ir Milsfilde prasidėjo antradienį tuojau po vidurnakčio vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigėsi, kai balsus atidavė visi rinkėjai. Šių miestelių gyventojau turi galimybę pirmieji pareikšti savo valią per rinkimus, įdėmiai stebimus viso pasaulio.

Diksvil Nočas, esantis maždaug už 30 km nuo Kanados sienos, didžiuojasi, kad nuo 1960 metų jame vyksta pirmasis balsavimas JAV rinkimuose, bet tai yra laikoma labiau įdomybe nei šaliai kelią parodančiu dalyku.

Clay Smithas buvo pirmasis iš septynių žmonių, atidavusių savo balsus, vos tik laikrodžiai pradėjo skaičiuoti pirmąsias rinkimų dienos minutes. Aštuntasis miestelio gyventojas balsavo iš anksto.

Kaip rodo rezultatai, paskelbti praėjus kelioms minutėms po balsavimo pabaigos, šiame miestelyje H.Clinton surinko pusę balsų; vienas balsas teko libertarinių pažiūrų kandidatui Gary Johnsonui, o 2012 metų respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney gavo vieną balsą kaip pasirenkamai įrašytas kandidatas.

Pagal Naujojo Hampšyro įstatymus, bendruomenės, turinčios mažiau kaip 100 rinkėjų, gali gauti leidimą atidaryti balsavimo apylinkes vidurnaktį ir jas uždaryti, kai tik visi registruoti rinkėjai atiduoda savo balsus.

Keliose JAV Rytų pakrantės valstijose pagrindinis balsavimas prasidės 6 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Apdovanojimų pelniusios televizijos laidos PBS FRONTLINE kūrėjai pristato 2016-aisiais Amerikai iškilusį iššūkį: išrinkti Jungtinių Valstijų prezidentą iš dviejų radikaliai besiskiriančių asmenybių – nuosekliai savo tikslo siekiančios politikos veteranės Hillary Clinton ir jokios politinės patirties neturinčio, bet ambicingo verslo magnato Donaldo Trumpo.

Žiūrovams pristatomos abiejų kandidatų biografijos, perteiktos geriausiai juos pažįstančių žmonių – draugų, artimųjų, patarėjų ir oponentų – lūpomis.

Rašytojai, žurnalistai ir politikos žinovai taip pat nuodugniai nagrinėja abiejų kandidatų šaknis, lyderystės gebėjimus ir pastangas užimti vieną svarbiausių pasaulyje postų. Šie rinkimai gali lemti istorinius Amerikos ir viso pasaulio politikos pokyčius.

Dokumentinis filmas „Amerikos pasirinkimas“ (The Choice, 2016, JAV) – lapkričio 7 d. 22.30 per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt.

Tokiu pavyzdžiu gali tapti viena iš kampanijos gerųjų iniciatyvų – jau šiandien Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksianti motyvacijos konferencija „No Limits“, kurioje dalyvaus ir milijonus žmonių įkvėpęs neįgalus Nikas Vujičičius.

„Už saugią Lietuvą“ ambasadorė Daiva Žeimytė, moderuosianti šį renginį, ėmėsi iniciatyvos, kad į konferenciją galėtų atvažiuoti tos moterys, kurios savo gyvenime susiduria su tikrai dideliais sunkumais ir joms ypač trūksta įkvepiančio pavyzdžio. Žurnalistės pastangomis organizuota kelionė ir padovanoti bilietai Kauno rajono ir Vilniaus krizių centrų globojamoms moterims, Tulpiakiemio (Ukmergės r.) vaikų dienos centro įkūrėjai ir socialinei darbuotojai, miestelio mamoms.

„Motyvacija yra labai stiprus dalykas. Kartais užtenka vienos knygos ar vieno žmogaus istorijos, kad suprastum, jog nieko nėra neįmanomo. Labai noriu, kad moterys, kurios dalyvaus šioje konferencijoje, iš jos grįžtų kitokios – laisvesnės, laimingesnės ir labiau pasitikinčios savimi. Labai noriu, kad tos moterys, kad ir kokia sunki jų kasdienybė, būtų stiprios ir išliktų savimi. Nors nepažįstu tų moterų, tačiau žinau, kad jos nuostabios, ir labai myliu jas. Man pačiai didelė garbė suteikti joms galimybę paklausyti tokių žmonių kaip N. Vujičičius“, – sako D. Žeimytė.

Bet netikros naujienos – tai ne vienintelis dalykas, kuris egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Populiariausiame pasaulio socialiniame tinkle pilna ir netikrų, neegzistuojančių žmonių paskyrų, dėl kurių pobūdžio ir paskirties tikrieji vartotojai savo platinamos informacijos kiekį ir pobūdį turėtų kiek įmanoma labiau riboti. Ypatingai reikėtų vengti dalijimosi tokia informacija:

Paso ar vairuotojo pažymėjimo nuotraukos

Žmonės turi silpnybę socialiniame tinkle skelbti, kad jie gyvena gerai. Jeigu per „Facebook“ nepraneši apie atostogas (žinoma, su nuotraukomis) – vadinasi, neatostogavai. Jei neparodysi savo vairuotojo pažymėjimo nuotraukos – vadinasi, taip ir neišmokai vairuoti. Bent jau tokios mintys gali suktis kai kurių žmonių galvose. Bet, žinant, kad nebūtinai visi jūsų draugai per „Facebook“ yra tikri draugai gyvenime, saugiau būtų to nedaryti: pažymėjimą ar pasą nėra labai sudėtinga padirbti, o tapatybės vagystės – labai dažnas ir daug žalos galintis padaryti nusikaltimas.

Atostogų planai

Problemų galite prisidaryti ne tik platindami savo paso ar vairuotojo pažymėjimo skaičius, bet ir atostogų planus. Jeigu netikrų paskyrų prižiūrėtojai užmatys, kad su jais pasidalinote informacija apie tai, kad po poros savaičių ketinate vykti kur nors į Naująją Zelandiją, pasekmės gali būti liūdnos. Plėšikai aiškiai žinos, kada jūsų nebus namie ir gali nuspręsti jus aplankyti – ir nesvarbu, kad paprašėte kaimynų kas porą dienų užsukti pamaitinti katiną.

Banko informacija

Virtualiems vagims, taip ir tykantiems įkišti savo purviną leteną į svetimą kišenę, nepakanka vien atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko filialo kodo. Bet tokių duomenų paviešinimas draugo „Facebook“ paskyroje nėra pati geriausia idėja. Programišiai gali išsiaiškinti ir kitą informaciją, reikalingą norint prieiti prie jūsų sąskaitos. Leidinys „Time Money“ skelbė, kad esama žmonių, kurie per „Facebook“ ar „Instagram“ giriasi net ir savo atlyginimu. Apie tokius galima pasakyti tik tiek, kad kvailį (ir jo darbdavį) ir bažnyčioje muša…

Laimingi loterijos bilietai

Perte (Australija) gyvenanti Chantelle buvo be galo laiminga, kai žirgų lenktynėse laimėjo 825 dolerius. Tokia laiminga, kad į „Facebook“ įdėjo asmenukę su laimingu bilietu. Deja, bilieto brūkšninis kodas buvo nufotografuotas pakankamai kokybiškai, kad kažkuris iš jos virtualių „draugų“ tą kodą nuskenuotų ir pirmesnis suskubtų atsiimti išmokos.

Namų adresas

Nepatikėsite, bet internete yra begalės žmonių, kurie noriai dalijasi savo namų adresu. Žinoma, tai nėra taip pavojinga, kaip atskleisti savo paso numerį, bet ir šiuos duomenis galima panaudoti prieš jus. Tad ir į savo adreso nuslėpimą reikėtų vertinti pakankamai rimtai. Geriausia, kas gali nutikti jį parodžius visam pasauliui – tai eilės tiesioginės rinkodaros vadybininkų prie jūsų durų.

Bet kokia informacija apie savo vaikus

Savo paskyros sienoje matyti nesibaigiantį draugų vaikų nuotraukų srautą gali būti erzinantis dalykas. Bet jei esate tas draugas, kuris fotografuoja savo vaikus ir juos rodo internetu, susimąstyti reikėtų ne tik apie savo draugų požiūrį, bet ir apie saugumą. Pažiūrėkite į savo paskyros privatumo nuostatas – ar tikrai norite, kad jūsų vaikų nuotraukas žiūrinėtų bet koks nepažįstamas žmogus?

Nusiskundimai dėl darbo ar vadovo

Tokio dalyko tikriausiai net ir sakyti nereikėtų, tačiau pasakojimai apie žmones, kurie neteko darbo dėl to, jog viešai reiškė savo nepasitenkinimą darbu ar vadovu, niekaip nesibaigia. Tokiame skaidriame pasaulyje, kaip kad šiandieninis, kai kurias temas reikia palikti asmeniniam pokalbiui akis į akį. Savo darbo galite nekęsti, bet už jį mokamas atlyginimas juk nėra blogiausia kas gali nutikti, ar ne?

Nukopijuotas svetimų žinučių turinys

Tikriausiai esate su tokiais pranešimais susidūrę – „Facebook“ tinkle kartkartėmis galima sutikti žinučių apie tai, kad „Facebook“ bus apmokestintas, kad plinta koks nors virusas arba kad ištiks nelaimė, jeigu tos žinutės nenukopijuosi ir neišplatinsi kaip asmeninės. Iš pirmo žvilgsnio tai yra nekalti pranešimai, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad juos paskleidė kokios nors rinkodaros kompanijos arba programišiai, taip platinantys „phishing“ tipo atakoms naudingą informaciją. Ir net jeigu žinutės turinys nėra žalingas tiesiogiai, tokios žinutės labai erzina.

Studento pažymėjimo nuotraukos

Įstojote į universitetą? Puiku! Tėvus ir draugus tokia informacija tikrai gali nudžiuginti. Bet jeigu apie tai skelbsite viešai rodydami savo studento pažymėjimą, tai „Facebook“ pamėgę nusikaltėliai sužinos jūsų vardą, išvaizdą ir vietą, kur praleisite didelę dalį savo laiko. Geriausiu atveju jūsų atžvilgiu gali būti bandoma „prasukti“ kokį nors sukčiavimo planelį.

Poryt 9 val. vakare važiuosiu į kiną žiūrėti „Pjūklo keteros“!

Smagu, kad turite laiko pramogoms. Bet būkite protingi – neskelbkite, kur ketinate būti konkrečiu laiku. Taip pat sėkmingai galėtumėte įsijungti GPS sekiklį, nusikaltėliams parodantį jūsų buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties venkite „tagintis“ įvairiose vietose, ypač – dažniau lankomose. Jums nebūtinai geros ateities linkintys žmonės pagal pažymėtas vietas gali sudaryti elgesio modelį.

Intymios asmeninės nuotraukos

Kad ir kokie griežti būtų „Facebook“ paskyros privatumo nustatymai, bet kada gali nutikti blogų dalykų – pavyzdžiui, piktavaliai žmonės gaus prieigą prie jūsų paskyros. O tada jūsų intymias nuotraukas pamatys žmonės, kurie niekada neturėjo jų matyti. Ir blogiausia, kas gali nutikti – šios nuotraukos gali išplisti tiek, kad jas pamatys ir tėvai, ir draugai, ir kolegos.

Mirštantiems pamažu, dažnai galima išskirti paskutiniąją mirties stadiją, kai gesimas, atrodo, paspartėja.

Viskas, kas atsiduria už įvykių horizonto, lieka ten, kur veikia kitokie fizikos dėsniai. Mirštantiems pamažu, dažnai galima išskirti paskutiniąją mirties stadiją, kai gesimas, atrodo, paspartėja – vadinamasis „aktyvus mirimas“, pasakoja Hallenbeckas. Šioje stadijoje žmonės praranda savo jausmus ir norus, ir tai vyksta tam tikra tvarka. Iš pradžių, pasak Hallenbecko, dingsta alkis, paskui kalba, paskui rega. Paskiausiai pasitraukia klausos ir lytėjimo pojūčiai.

Ar skauda mirti?
Į daugelį kamuojantį klausimą – ar mirti skauda? – vieningo atsakymo nėra. Margaret Campbell, Wayne valstijos universiteto (Detroitas, JAV) slaugymo profesorė, sako, jog kartais, kai pacientas labai susensta ir pamažu gęsta, fizinių kančių nepatiria. Tačiau yra būsenų, kai skausmas neišvengiamas. Visgi, sako Campbell, turinti kelių dešimtmečių mirštančiųjų slaugymo patirtį, net jei liga susijusi su skausmu, mirtis nebūtinai bus sunki, – ją galima palengvinti nuskausminamaisiais preparatais, kurie dažniausiai su savo užduotimi susitvarko.

Vadinamasis priešmirtinis karkimas tikriausiai irgi nėra skausmingas, sako gydytojai – tiesiog mirštantysis pasidaro pernelyg silpnas, kad galėtų ryti ir kosėti, ir jo kvėpavimas pasidaro gergždžiantis. Ir galiausiai, pažymi onkologas Davidas Huis, paskutiniosiomis dienomis ar valandomis daugelis žmonių praranda sąmonę ar ryšį su tikrove, smegenys panyra į būseną, artimą komai ir, galbūt, nesuvokia to, kas vyksta su kūnu. Pasak Kalifornijos universiteto Los Andžele Smegenų pažeidimų tyrimo centro direktoriaus Davido Hovda’o, daugelio mirštančiųjų smegenys ima „aukoti“ tas savo dalis, kurios nėra būtinos išgyvenimui. Mirštant, kai kurie smegenyse vykstantys procesai, atvirkščiai, paaštrėja. Tarp tokių procesų – regos sistemos darbas. Būtent tada žmonės ima „regėti šviesą“, paaiškina mokslininkas. Be to, sustojus širdžiai atsirandantis deguonies trūkumas (hipoksija), gali sukelti dezorientaciją, sumišimą ar haliucinacijas, o neurocheminės medžiagos gali sukelti ramybės jausmą. Daugelio mirštančiųjų smegenys „aukoja“ tas smegenų sritis, kurios nėra būtinos išgyvenimui Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad smegenų reakcija į artėjančią mirtį kai kuriems žmonėms sukelia pojūčių paaštrėjimą. Eksperimentuodami su žiurkėmis, mokslininkai pastebėjo, kad 30 sekundžių po širdies sustojimo, tai yra prieš pat smegenų mirtį, neurocheminių medžiagų lygis gyvūnų smegenyse staigiai išauga. Buvo žinoma, kad neuronai kuria impulsus ir po mirties, tačiau šiuo atveju viskas buvo kitaip – neuronai išskyrė naujas medžiagas ir pernelyg dideliais kiekiais.

Elektroencefalogramoje matomas staigus įvairių dažnių bangų svyravimų augimas, o taip pat smegenų dalių elektrinių signalų susiderinimas.

Mičigano universiteto mokslininkai, kartodami eksperimentą su žiurkėmis, sugebėjo nustatyti, kad po mirties įvairios smegenų dalys iš esmės sinchronizuojasi – elektroencefalogramoje matomas staigus įvairių dažnių bangų svyravimų augimas, o taip pat smegenų dalių elektrinių signalų susiderinimas. Kitaip tariant, įvairios smegenų dalys priešmirtinėje būsenoje „dirbo petys petin“, ir šis aktyvumas buvo netgi didesnis už įprastą visiškai sąmoningų gyvūnų smegenų veiklos aktyvumą. Šie duomenys sutampa su daugelio žmonių, pergyvenusių širdies priepuolius, pasakojimais apie būnant be sąmonės, įgytą neįtikėtiną patirtį: jie regėjo šviesą, o pojūčiai buvo „tikresni už tikrus“.

Dar vienas bendras prie mirties slenksčio esančių žmonių išgyvenimas, tęsia Kerras, – sapnai. Remiantis viename Niujorko valstijoje esančiame hospise atlikta apklausa, didžioji dauguma mirštančiųjų – 88% – matė nors vieną sapną ar vaizdinį, ir tik pusė iš jų nutiko miegant. Beveik visi pacientai pabrėžė, kad sapnai buvo ne tokie kaip įprastai, – jie buvo labai „aiškūs“, realistiški ir tokie stiprūs, kad tęsėsi ir prabudus. Didelė dalis – 72% – ligonių matė sapnus apie susitikimą su jau mirusiais artimais draugais, giminaičiais ir netgi naminiais gyvūnais; 59% matė, kaip rengiasi į kažkokią kelionę; 28% prisiminė svarbius pragyvento gyvenimo įvykius. Tyrėjai pažymi, kad dažniausiai jų pacientų sapnai būna raminantys ir pozityvūs, ir tokiomis savybėmis dažniau pasižymėjo sapnai, kuriuose dalyvavo mirę artimieji. Gydytojų nuomone, tokie sapnai padeda mirštantiesiems susidoroti su mirties baime.

Paskutiniosiomis valandomis, kai žmogus jau nustoja valgyti, gerti ir silpsta rega, dauguma mirštančiųjų užsimerkia ir atrodo miegantys. Kas vyksta paskui, lieka svarstymų lygyje – mirštantysis to jau nepapasakos. Hallenbeckas iš Stanfordo kalba apie paskutines valandas ir minutes, kaip apie jūros bangavimą: „Niekada nežinote, kurioje bangos vietoje pradėjote kilimą. Jos vis aukštėja, aukštėja ir nuneša žmogų jūron“.

„Iki tol buvo bandymų šnekėtis iš tikrųjų, tokių gana abstrakčių prieš metus ir daugiau. Truputėlį buvo pradėta. Kaip sakau, visą laiką politikai su politikais šnekasi. Tikrai prieš porą mėnesių būtume negalėję atmesti tokios galimybės dirbti kartu, bet buvo visai kita situacija“, – DELFI konferencijoje sakė R. Šimašius.

Visiška priešprieša su valstiečiais žaliaisiais

Prieš rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ne kartą kartojo matantis trijų partijų koaliciją: konservatorių, liberalų ir valstiečių žaliųjų. Liberalai viešai dėl to neprieštaravo, bet po rinkimų nesutiko sudaryti bendro bloko su konservatoriais.

Po antrojo turo, kuris buvo sėkmingas valstiečiams, bet nesėkmingas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, konservatoriai kalbėjosi dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais ir pareikalavo, kad į derybas būtų įtrauktas Liberalų sąjūdis.

Tačiau Liberalų sąjūdis griežtai paneigė turintys ką nors bendro su tokiu reikalavimu. Pasak R. Šimašiaus, tokia konservatorių pozicija nebuvo derinta su liberalais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat nepageidavo dirbti su liberalais. Šiuo metu valstiečiai žalieji dėl koalicijos derasi su Lietuvos socialdemokratų partija.

„Kodėl šiandien nematome galimybės dirbti kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri laimėjo daugiausia vietų. Ji, beje, irgi nenori mūsų ir aš suprantu kodėl. Mūsų programinės nuostatos daugeliu klausimų skiriasi. Jei mes žmogaus teisių srityje esame už pasirinkimą, tai ten matome norą reguliuoti, kas yra šeima, moters teisę į abortą ar kitus dalykis. Visur matome lindimą į asmeninį gyvenimą. Mes tuo tarpu priešingai. Kalbant apie ekonomines laisves viskas tas pats. Mes akcentuojame konkurenciją, mažesnius mokesčius, mažesnį reguliavimą, iš daugiausia balsų laimėjusios partijos matome daugiau reguliavimo, daugiau monopolijų. Natūralu, kad susišnekėti galimybių yra labai mažai“, – teigia R. Šimašius.

Kodėl liberalai anksčiau nematė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų ir po rinkimų praregėjo? Pasak R. Šimašiaus, programoje nebuvo tokių aiškių ir griežtų nuostatų, apie kurias viešai kalba Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. Pavyzdžiui, R. Šimašiui valstybinių vaistinių atsiradimas atrodo kaip nesusipratimas: jo nuomone, tai neefektyvu ir nepadės sumažinti vaistų kainų.

„Mūsų politika yra tokia, kad valdžia kišasi visur, kur įmanoma. Ir į lovą lenda pas žmones, ir į ekonominius santykius – visur lenda. Norint, kad valdžia užimtų deramą vaidmenį ir tvarkytų tai, kas jai priklauso. Nacionaliniu mastu: kad užtikrintų šalies saugumą, asmeninį saugumą, socialinę apsaugą ir sveikatos sistemą sutvarkytų, bet nelįstų nurodinėti, kas yra šeima ir nepultų kurti valdiškų monopolijų“, – apie liberalų skirtumus nuo konservatorių ir valstiečių žaliųjų kalbėjo R. Šimašius.

Kodėl nepavyko susikalbėti su S. Skverneliu

Liberalų sąjūdis prieš 2016 m. Seimo rinkimus laimę bandė įvairiai. Ne paslaptis, kad dabartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į premjerus S. Skvernelis, tebebūdamas vidaus reikalų ministru, apie bendradarbiavimą kalbėjosi ir su Liberalų sąjūdžiu bei socialdemokratais.

Kodėl tuomet nesusiklostė liberalų ir S. Skvernelio santykiai? „Tiesą sakant, nelabai galiu to pakomentuoti, nes nebuvau tuo metu pirmininkas, jeigu vyko tokios kalbos“, – teigia R. Šimašius.

Liberalų sąjūdžio gretose taip pat vos neatsidūrė žurnalistas Kristupas Krivickas, kuris vėliau su Nagliu Puteikiu suformavo vadinamąją antikorupcinę koaliciją. „Sakykime taip: K. Krivickas suprato kai kuriuos dalykus kaip pateiktą siūlymą“, – aiškina R. Šimašius.

„Gal K. Krivickas yra geras žmogus, bet tikrai žinau, kad jis nėra liberalas“, – priduria Liberalų sąjūdžio lyderis, nepanoręs partijos gretose matyti šio žurnalisto.

Kodėl pas liberalus atsidūrė Virgilijus Alekna, kuris vos netapo socialdemokratų kandidatu vienoje Vilniaus vienmandačių apygardų?

„Būkim atviri: liberalai turi daug ką bendro su kitomis partijomis, daug kas skiria nuo kitų partijų. Yra žmonių, kurie laiko save artimais kairesnei politinio spektro pusei, bet jie yra artimi ir liberalams, nes jiems pagrindinis aspektas yra žmogaus teisės“, – sako R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, V. Aleknos vertybės pagal manobalsas.lt atsakymus yra aiškiai liberalios.

Santykiai su konservatoriais ir A. Guogą

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis laikomi natūraliais partneriais, bet ekspertai pabrėžia, kad ateityje šios partijos gali tapti ir konkurentėmis, ypač jei konservatoriai pasuks liberalumo, o ne krikščioniškosios demokratijos keliu.

Kalbėdamas apie santykius su konservatoriais R. Šimašius ne kartą pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos jam dažnai būna neaiškios. Tokią pat kritiką jis išsako ir kitoms partijoms.

„Aš Tėvynės sąjungai iš tikrųjų palinkėčiau, kaip ir kiekvienai partijai, išsigryninti, už ką šita partija, prieš ką šita partija, kad rinkėjai niekada nepirktų katės maiše, kai ateina rinkimų diena. Šiandien aš matau tą problemą. Kur problemos nėra, tai pas liberalus nes žinai ką gauni: kažkas gali patikti, kažkas nepatikti, vieniems patinka laisvė asmeniniuose santykiuose, nenurodinėjimas kas yra šeima, kitiems gal nepatinka, vieniems patinka, kad Darbo kodeksas yra liberalesnis, kitiems nepatinka, bet iš principo viskas yra aišku. Tuo tarpu daugelyje kitų partijų, Tėvynės sąjungoje taip pat, siunčiami dvigubi signalai“, – sako R. Šimašius.

Pasak politiko, dažnai tai lemia, kad rinkėjai atsibunda po rinkimų ir pamato valdžioje turintys ne tokią pačią partiją, už kurią balsavo. R. Šimašius sako, kad tai nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga bandė parodyti, jog ji atstovauja ir liberaliajam sparnui. Ar jiems tai pavyko? Čia turbūt rinkėjai nusprendė. Man atrodo, kad nelabai pavyko. Bet, akivaizdu, kad yra tokių žmonių, kurie yra mąstantys liberaliau nei kiti“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Beje, į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente perėjo ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Šioje frakcijoje dirba ir Lietuvos atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Kaip tai vertina R. Šimašius?

„Aš atsimenu, kaip A. Guoga kažkada buvo tapęs liberalu ir į eterį paleido tokią frazę „Jeigu būčiau tobulas, būčiau konservatorius“. Tai taip ir vertinu – turbūt tapo tobulas ir tapo konservatoriumi“, – teigia R. Šimašius.

Apklausa taip pat parodė, kad net septyniais procentiniais punktais sumažėjo tikėtinai už ją balsuosiančių žmonių dalis. Tai lemti galėjo atsinaujinusios diskusijos apie tai, kad būdama JAV valstybės sekretore politikė naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu.

Naujosios apklausos duomenys gauti spalio 27-30 dienomis. Spalio 28 dieną Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) direktorius Džeimsas Komis (James Comey) paskelbė, kad jo agentai aptiko naują elektroninių laiškų lobį, kurie gali būti susiję su ankstesniu tyrimu dėl H. Klinton įslaptintos informacijos.