„Šiandieninė medijų įvairovė ir aplinka pateikia daug temų diskusijoms, kelia nemažai klausimų ir prieštaravimų. Į daugelį jų esame priversti ieškoti atsakymų. Ir tai yra gerai. Nes atsakymų ieškojimas informacijos gausoje padeda ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, artėti prie tiesos ir, galbūt, ją surasti“, – sveikindama žiniasklaidos atstovus kalbėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak kultūros ministrės, idėja pradėti rengti tokį forumą kilo praėjusių metų pabaigoje prie Kultūros ministerijos įsteigus Medijų tarybą, sutelkusią įvairių visuomenės informavimo sričių atstovus, specialistus, akademikus ir praktikus.

Kultūros ministerijos ir Medijų tarybos surengtame forume buvo aptartos naujos raiškos galimybes, mokamo turinio bei kitos aktualijos, su kuriomis susiduria profesionalioji žurnalistika.

Diskusijoje apie žiniasklaidos mokestinę aplinką dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, TV3 žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius, UAB „Media bitės“ direktorius, buvęs interneto portalo „15min“ bei naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas ir VU Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Deimantas Jastramskis.

Savo patirtimi apie naujas žiniasklaidos monetizacijos formas dalijosi internetinės televizijos „Laisvės TV“ direktorius Mykolas Markauskas, UAB „Verslo žinios“ vadovas Ugnius Jankauskas, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ įkūrėja Berta Tilmantaitė.

Pranešėjų nuomone, šiandieninis žiniasklaidos vartotojas geriau supranta, kad mažėja patikimos nemokomos žiniasklaidos. Lietuvoje jau yra pasiteisinusių patirčių, kai vartotojas sumoka už gaunamas žinias ir pasirenka, kuris turinys jam yra aktualiausias. Visuomenės palaikymas tokioms žiniasklaidos formoms Lietuvoje didėja, nes informavimo mechanizme mažėja nereikalingų barjerų ir tarpininkų, keliančių neskaidrumo pavojų.

Planuojama, kad Medijų forumas taps tęstiniu renginiu.

Kultūros ministerija, būdama atsakinga už visuomenės informavimo politikos koordinavimą, pastaruoju metu atliko ir planuoja atlikti keletą svarbių veiksmų: 2017 metų rudenį įsteigta Medijų taryba – Kultūros ministerijos patariamoji institucija visuomenės informavimo politikos klausimais; šiais metais bus parengtos Strateginės visuomenės informavimo politikos kryptys 2018–2022 metams; o 2019 metų pabaigoje bus įsteigta Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema, kuri suteiks galimybę visuomenei nemokamai gauti išsamią informaciją apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų (žiniasklaidos) veiklą ir nuosavybės santykius.

„Ryškiausia šių metų žvaigždė – LRT prekės ženklas. Tai sparčiausiai kilęs, didžiausią progresą padaręs prekės ženklas iš visų tirtųjų. LRT pašoko net 39 pozicijomis aukštyn ir įsiveržė į dvidešimtuką: iš 57 vietos į 18-ąją“, – skaičiuoja „DDB Vilniaus“ generalinė direktorė Daiva Tonkūnienė.

„Prie LRT sėkmės galėjo prisidėti reklamos transliacijų draudimai“, – svarsto ji. Kartu šuolį galėjo lemti ir didesnė savireklamos apimtis. Kaip skaičiuoja kita tyrimų bendrovė „Kantar TNS“, LRT prekės ženklo savireklamos skirtinguose žiniasklaidos kanaluose per 10 šių metų mėnesių, palyginti su pernai tuo pačiu, matėme 53% daugiau.

Mėgstamiausias prekių ženklas Lietuvoje penktus metus iš eilės yra „Google“, tačiau jam ant kulnų vis labiau lipa „Facebook“. Iš lietuviškųjų vartotojai labiausiai lojalūs „Maximai“.

„Brand Capital“ tyrimas nuo 2012 m. kasmet atliekamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje apklausiama po 1000 respondentų. Pastarojo tyrimo laikotarpis – 2016 m. rugpjūtis-spalis.

Platesnę informaciją galite rasti čia.

www.lrt.lt